Kaip būsimas būsto pirkėjas norėtumėte pasmalsauti, kas bus matoma pro dar nepastatyto buto langus? Kiek reikės mokėti už šildymą? Norėtumėte eiti į naują restoraną prieš tai žinodami, kokia ten aplinka ir iš anksto apžiūrėti trimačius patiekalų vaizdus?
„Tokias galimybes turi skaitmeniniai miestai ir tai nėra fantazija ar ateitis, tai – realybė“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto doc. dr. Vladimir Popov.
VGTU mokslininkai žengė pirmą žingsnį skaitmeninio miesto link – sukūrė pirmąjį Lietuvoje skaitmeninio VGTU Saulėtekio miestelio modelio prototipą.
Skaitmeniniai miestai naudingi visiems
Šiais laikais retas kuris išsitraukia popierinį miesto žemėlapį. Įprasta rinktis internetinius 2D žemėlapius, kurie leidžia virtualiai pasivaikščioti miestų gatvėmis ir apžiūrėti pastatus. „Google Street View ar Maps.lt yra tam tikra forma pateikiami skaitmeniniai miestai. Nors į tokius žemėlapius kartais bandoma įkelti trimačius tūrinius elementus, vis dėlto jie pateikia vadinamąją „suplokštintą“ informaciją 2D formatu. Technologijos, su kuriomis dirbame šiuo metu, leidžia kurti 3D žemėlapius, t. y. šiuolaikinius skaitmeninius miestus“, – atkreipia dėmesį VGTU mokslininkas.
Nors šiuolaikiniai skaitmeniniai miestai kuriami plėtojant skaitmeninę statybą ir statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijas, tokie modeliai tarnauja ne tik statybos sričiai, bet turi ir galybę kitų panaudojimo galimybių – pradedant paveldosauga, energijos taupymu, spūsčių kontrole ir baigiant žmonių saugumo užtikrinimu.
Anot V. Popov, skaitmeniniai miestų modeliai gali būti naudojami ne pažiūrėti, kaip esamoje teritorijoje atrodys naujas statinys, bet ir atlikti daugybę įvairių analizių: „Galima atlikti vėjo srautų analizę, pamatyti saulės šviesos ir krentančio šešėlio pasiskirstymą, pastebėti labiausiai įkaistančias ir atšąlančias pastatų vietas. Tokie duomenys gali parodyti būtinus renovuoti statinius ar vietas, kur galima statyti saulės kolektorius ir surinkti daugiau saulės energijos. Galima atlikti paveldui skirtus matavimus, kurie reikalingi pvz., senamiesčiuose ir aplink juos statomų pastatų aukščio kontrolei“.
Skaitmeninių miestų modeliai gali būti ypač naudingi specialiosioms tarnyboms – gaisrininkams, gelbėtojams, policininkams – sprendžiant saugumo klausimus. „Skaitmeninio miesto modelis suteikia galimybę animuotų programų pagalba imituoti žmonių srautų judėjimus, prognozuoti eismo spūstis. Galima imituoti stichines nelaimes bei avarines situacijas, tirti ir išbandyti įvairius evakuacijos kelius ir būdus“, – pasakoja V. Popov.
Skaitmeniniai miestai – kas tai?
Šiuolaikinis skaitmeninis miestas – tai remiantis pačiomis naujausiomis technologijomis sukurtas išmanusis miesto modelis, kuris savyje talpina galybę duomenų ir informacijos apie pastatus, jų aplinką, kelius, žaliąsias zonas, net medžius bei kt. Jis išsiskiria stebėtinu vizualumu – skaitmeninio miesto modelyje 3D miesto maketas yra kruopščiai apdėliojamas pastatų fasadų ir aplinkos nuotraukomis. Tam tikslui fotografuojama naudojant specialius prietaisus, kurie prisitaiko prie vietovės ir situacijos, dėl to padaromi tūstančiai vaizdų iš visų kampų, iš žemės ir oro.
„Tokiomis fotografijomis apdėtas modelis įgyja realų vaizdą. 3D žemėlapyje visi vaizdai atrodo kaip realūs, tačiau iš tikro tai yra modelis, kuriame pastatai ir visa aplinka turi paviršius. Keliais mygtukų paspaudimais galima atlikti elementariausius reikalingus matavimus, pvz., pažymėti norimą pastato dalį ir lengvai suskaičiuoti, kiek reikės medžiagų stogui pakeisti ar išteklių fasado langams nuvalyti“, – sako V. Popov.
Nauda kiekvienam – labai svarbus skaitmeninio miesto kūrimo tikslas. Kaip pabrėžė Lietuvoje viešėjęs skaitmeninių miestų ekspertas iš Singapūro dr. Victor Khoo, tokių miestų panaudojimo įvairovė kuriama tam, kad atneštų naudą visiems: „Skaitmeninių miestų modeliai kuriami atsižvelgiant į tai, kaip įvairūs žmonės naudoja informaciją, kas jiems reikalinga, kokios sritys įdomios – energija, transportas, aplinka ar pan. Pagrindinis tikslas – sukurti tokį modelį, kurį savo poreikiams galėtų naudoti tiek valdžia, tiek paprasti žmonės“.
Lietuva – tarp pažangiausių šalių
Singapūras siekia tapti pirmąja „išmaniąja“ pasaulio valstybe. Viena iš pagrindinių užduočių šiam tikslui pasiekti – suformuoti virtualų Singapūrą, kurio prioritetas būtų pastatų ir antžeminės bei požeminės infrastruktūros 3D modeliai bei žemėlapiai. VGTU viešėjęs Singapūro žemės valdybos žemėtvarkos skyriaus direktoriaus pavaduotojas dr. V. Khoo pripažino, kad Lietuva taip pat neatsilieka ir eina koja kojon su naujausiomis tendencijomis.
„VGTU bendradarbiauja su programinės įrangos milžinais, todėl turi prieigą prie pačių moderniausių skaitmeninio miesto kūrimo technologijų. Jos buvo išbandytos kuriant pirmąjį Lietuvoje VGTU miestelio Saulėtekyje skaitmeninio modelio prototipą. Su turimu prototipu lengvai galima atlikti įvairiausius matavimus, pradedant sniego krūvos pažymėjimu modelyje ir greitu apskaičiavimu, kiek sunkvežimių reikės jai išvežti ir baigiant pastato dalių temperatūros ir gaunamos saulės šviesos matavimais“, – pasakoja VGTU docentas.
V. Popov teigimu, į modelį lengvai ir greitai galima įdėti dar tik projektuojamus naujus Saulėtekio miestelio pastatus ir pažiūrėti kaip jie atrodys esamo užstatymo kontekste. „Galima atlikti požeminį modeliavimą, nes modelis talpina ir požeminių tinklų planų informaciją. Turime pilnavertį VGTU miestelio modelio prototipą – ne tik kas yra ant žemės, bet ir kas yra po žeme. Kitas žingsnis galėtų būti visa sostinė. Technologijos tam jau yra pasiruošusios ir ne tik Singapūras, bet ir Vilnius gali būti skaitmeninis“, – sako VGTU docentas.
