Vėl degs laužai ir sklis kaip giesmės dainos
Apie aukas nelemtosios nakties,
Kurias sudėjo ant altoriaus laisvės
Tauta, tarytum žiedus iš širdies.
Ne liepsnos kils į sausio šaltą dangų,
Bet meilė didvyriams lyg kad ugnis karšta,
Primins žmonėms krauju pelnytą garbę
Rimties tyloj sustojus vėlei Lietuva.
Gynėjo atminty žaizdom atgys minutės
Prie Seimo rūmų sienų, bokšto, barikadų,
Kai pareiga Tėvynei pašaukė čia būti,
Nors šalimais mirtis į nugarą alsavo.
Žvangėjo tankai ir kulkosvaidžiai kaleno,
Tik buvo stipresnių didvyrių, buvo.
Stovėjo jie… Stovėjo, meldėsi, dainavo
Garsiau negu aidai omono šūvių.
…
Pavasariai ir vasaros praeina greitai gražios,
Metų tėkmėje nuplaukėm gyvenimais toli.
Tiktai sustojame į sausio naktį atsigręžę,
Nes dega ir nesudega gėla laužų ugny.
2017-01-11, Raudondvaris
Autorius yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras
