Kaip sparčiau išmokti užsienio kalbų?

Tyrimų duomenimis, be gimtosios kalbos didžioji dauguma lietuvių moka bent vieną užsienio – pagal šią statistiką esame viena iš pirmaujančių šalių Europoje. Vis dėlto  šiais laikais vienos užsienio kalbos mokėjimas jau tapo įprasta ir netgi būtina kiekvieno suaugusio žmogaus patirtimi. Tai priežastis, kodėl vis daugiau žmonių yra pasiryžę praleisti ilgas valandas prie knygų besimokydami dar vienos užsienio kalbos. Žinovai skuba patarti ir sako, kad tai nėra būtina – žinant paprastas technikas, mokymosi vyksmą galima paspartinti ir netgi paversti malonumu.

Skaitmeninių mokymų programos „Samsung Mokykla ateičiai“ paskaitininkas, greito mokymosi žinovas Algirdas Karalius dalinasi patirtimi ir siūlo būdus, padėsiančius sparčiau mokytis užsienio kalbų.

Pradėkite nuo svarbiausių žodžių. Prieš pradedant mokytis užsienio kalbos, reikia atkreipti dėmesį į svarbiausius dalykus, kurie per trumpiausią laiką atneš maksimalų rezultatą. Kiekviena užsienio kalba turi pagrindinius ir dažniausiai vartojamus žodžius. Būtent nuo jų ir reikia pradėti. Rekomenduojama atsirinkti pagrindinius 360 žodžių, kuriuos išmokus jau galėsite susikalbėti. Jeigu šis skaičius jums atrodo per didelis, pradžiai gali užtekti ir 100 žodžių ar pagrindinių užsienio kalbos posakių. Mokymosi procesą ženkliai palengvins sunkesniems žodžiams jūsų susikurtos ir tiems žodžiams pritaikytos asociacijos.

Nesikartokite nuolatos. Pastovus žodžių ir kalbos kartojimasis yra neefektyvus. Geriausia atsiminti tam tikrus žodžius ar taisykles naudojant intervalinį metodą. Tam, kad kalba įsirėžtų giliai į atmintį ir ją atsimintumėte visą gyvenimą yra reikalingi penki pasikartojimai: po valandos, tada po dienos, tuomet po savaitės, ketvirtą syk – po mėnesio ir galiausiai – po pusmečio. Vėliau belieka tik stengtis įgytas žinias naudoti praktikoje – gyvenimiškose situacijose, kelionių metu ar profesinėje srityje.

Nesisusitelkite tik į vieną kalbos aspektą. Prisėdus prie mokslų nereikia susitelkti ties vienu kalbos aspektu, pavyzdžiui, mokytis tik klausiamųjų sakinių. Reikia tinkamai paskirstyti mokymosi vyksmą ir stengtis aprėpti daugiau. Aprėpkite ir teiginius, neiginius, palieskite laikus. Taip išmoksite visko po truputį. Kitu atveju, jeigu intensyviai mokysitės atskirų kalbos dalykų, praėjus kuriam laikui viskas pasimirš.

Vizualizuokite. Kalbos mokymuisi didžiulę įtaką daro tai, kaip mokomoji medžiaga yra pateikta. Daugybė tyrimų rodo, kad mokomąją medžiagą daug lengviau įsiminti ir perprasti tuomet, kai ji yra pateikta vaizdais. Todėl užuot mokęsi iš daugybės knygų ir rašytinių taisyklių esančių jose, pasirinkite tuos šaltinius, kuriuose mokomoji medžiaga yra pateikta vaizdžiai – grafikų, brėžinių pavidalu.

Klausykitės muzikos. Mokslininkų įrodyta, kad tam tikra muzika turi specifinius dažnius, kurie skatina smegenų veiklą ir mokymosi vyksmą paverčia našesniu. Tam labiausiai tinka klasika, ypač Mocarto kūryba. Drąsiai įsijunkite ją mokymosi metu.

Lavinkite atmintį. Be jokios abejonės, kalbų mokymuisi didžiulę reikšmę turi jūsų atmintis. Jeigu skundžiatės prasta atmintimi – nusiminti neverta. Mokslininkų įrodyta, kad ją galima sėkmingai lavinti. Štai keli patarimai, norintiems suaktyvinti smegenų veiklą ir pagerinti savo atmintį: spręskite kryžiažodžius, logines užduotis, daug ir greitai skaitykite, muzikuokite ir pieškite. Žinovų teigimu, čia padeda net ir žongliravimas kamuoliukais iš vienos rankos į kitą – visa ši veikla suderina abiejų smegenų pusrutulių darbą.

Naudokite išmaniąsias technologijas. Mokymosi vyksmą šiuolaikinės naujovės paverčia kur kas paprastesniu. Šiandien yra sukurta daugybė mobiliųjų programų, mokomųjų žaidimų, kurie yra pateikti patraukliu pavidalu. Svarbiausios jų ypatybės – didelis įsitraukimas ir galimybė mokytis kada tik norite: važiuojant viešuoju transportu, laukiant eilėse ar per pietų pertrauką. Tai kuo puikiausias pakaitalas knygoms, nes gali ne tik praplėsti žodyną, gramatikos žinias, bet ir išmokyti taisyklingo tarimo, lavinti klausymo įgūdžius.