Kovo 1 d. kas penktas Lietuvos gyventojas turėjo aukštąjį išsilavinimą ir kas trečias mokėjo dvi ne gimtąsias kalbas, remdamasis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Surašymo metu 10 metų ir vyresnių gyventojų buvo klausiama apie aukščiausią įgytą išsilavinimą ir visų gyventojų – apie ne gimtųjų kalbų mokėjimą.
Per paskutinį dešimtmetį Lietuvos gyventojų išsilavinimo lygis sparčiai augo. 2011 m. 1 tūkst. 10 metų ir vyresnių gyventojų teko 212 gyventojų su aukštuoju išsilavinimu (2001 m. surašymo duomenimis – 126), 169 (2001 m. – 193) – su aukštesniuoju ir specialiuoju viduriniu, 306 (2001 m. – 272) – su viduriniu išsilavinimu.
Dauguma gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą – miesto gyventojai. Per pastarąjį dešimtmetį kaimo gyventojų išsilavinimas augo sparčiau: kaimo gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, per dešimtmetį padaugėjo 2,2 karto, miesto – 1,6 karto.
23,7 procento moterų ir 18,3 procento vyrų buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą (2001 m. – atitinkamai 13,5 ir 11,5 proc.), 18,6 procento moterų ir 15 procentų vyrų turėjo aukštesnįjį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą (2001 m. – atitinkamai 20,9 ir 17,5 proc.). Vyrų (65,2 proc.), įgijusių vidurinį, pagrindinį ir pradinį išsilavinimą, buvo daugiau negu moterų (55,9).
Didžiausią dalį (22,8 proc.) gyventojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, sudarė 20–29 metų amžiaus gyventojai. Aukštesnįjį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą įgijusių gyventojų didžiausią dalį (28,6 proc.) sudarė 50–59 metų amžiaus gyventojai. 126,9 tūkst. 20–39 metų amžiaus gyventojų (64,3 proc. vyrų ir 35,7 proc. moterų) buvo baigę pagrindinį ir pradinį mokslą.
2011 m. surašymo metu užfiksuota 4,9 tūkst. neraštingų gyventojų, arba 0,2 procento visų 10 metų ir vyresnių gyventojų (2001 m. – 10,3 tūkst., arba 0,3 proc.). Didesnė dalis neraštingų gyventojų gyveno kaime – 60,6 procento. Vyrai ir moterys sudarė panašią neraštingų gyventojų lyginamąją dalį – atitinkamai 50,6 ir 49,4 procento.
2011 m. 78,5 procento gyventojų mokėjo vieną ar daugiau ne gimtųjų kalbų (2001 m. – 70,6 proc.). Vieną ne gimtąją kalbą mokėjo 41,6 procento gyventojų (2001 m. – 39,6 proc.), dvi kalbas – 29 procentai (25,1 proc.), tris – 6,6 procento (5 proc.), keturias ir daugiau – 1,3 procento (0,8 proc.) gyventojų. 80,8 procento miesto ir 73,8 procento kaimo gyventojų mokėjo bent vieną ne gimtąją kalbą. 15,4 procento 25–29 metų gyventojų mokėjo tris, 3,6 procento – keturias ir daugiau kalbų.
Palyginti su 2001 m., išaugo anglų kalbą mokėjusių gyventojų dalis (nuo 16,9 iki 30,4 proc.). Rusų kalbą mokėjo 63 procentai gyventojų, lenkų – 8,5, vokiečių – 8,3 procento. Anglų ir vokiečių kalbos išliko populiariausios tarp jaunų gyventojų: beveik pusė gyventojų, mokėjusių anglų kalbą, buvo 15–29 metų amžiaus, kas trečias gyventojas, mokėjęs vokiečių kalbą, buvo 20–34 metų. Kas trečias gyventojas, mokėjęs rusų ir lenkų kalbas, buvo 40–54 metų.
Statistikos departamento informacija
Kas jau kas, o Statistikos departamentas turėtų skirti išsilavinimą nuo išsimokslinimo?