Spalio 1 d. – Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Mūsų valstybė užtikrina nemokamą teisinę pagalbą pagyvenusiems žmonėms.
Pagalba prisiteisiant išlaikymą iš užsienyje gyvenančių artimųjų, įvairiausių dokumentų, susijusių su turto atidalinimu ir įteisinimu tvarkymas, dokumentų sutvarkymo senaties terminų atnaujinimo problemų sprendimas, pensijų perskaičiavimas – tai tik keletas atvejų, dėl kurių pagyvenę žmonės dažniausiai kreipiasi pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir prašo advokato paslaugų.
Valstybės garantuojama teisine pagalba, kuomet reikia advokato pagalbos, gali pasinaudoti daugelis pagyvenusių žmonių, nes jų pajamos dažnai neviršija antrinei teisinei pagalbai gauti nustatyto turto ir pajamų lygio.
„Dažniausiai pagyvenę žmonės į mūsų tarnybą kreipiasi dėl pensijų dydžio perskaičiavimo, dėl gyvenamojo būsto įgijimo įteisinimo pagal įgyjamą senatį (kai žmogus senais laikais gavo iš kolūkio gyvenamąjį būstą, kuris neturi savininko, gyveno tame būste daugiau nei 10 metų, o dabar reikia įteisinti nuosavybę), dėl konfliktinių situacijų su kaimynais ar artimaisiais ir pan. Labai dažnai pasitaiko, kad pagalbos kreipiamasi dėl turto atidalijimo ir įteisinimo, kuomet norima testamentu jį palikti pasirinktam žmogui. Neretai paaiškėja, kad turtas priklauso skirtingiems savininkams, todėl pirmiausia reikia jį atidalinti ir tas dalis įteisinti“, – sako Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė dr. Anželika Banevičienė.
Anot direktorės, augant emigracijai, seni ir ligoti tėvai ar globėjai dažnai yra palikti vieni Lietuvoje be priežiūros, artimųjų palaikymo ir išlaikymo. Tokiai atvejais situacija nebėra beviltiška – užsienis neišgelbės tų, kurie vengia atlikti savo prievolę, nes yra galimybė prisiteisti išlaikymą ir iš emigravusiųjų. Visai neseniai viena pagyvenusi moteris prisiteisė išlaikymą iš Airijoje gyvenančios savo dukros, „užmiršusios“ rūpintis savo mama, kuri ją ne tik užaugino, bet ir jai daug padėjo jau suaugusiai.
„Vyresni žmonės vis drąsiau kreipiasi į mus dėl išlaikymo prisiteisimo, kuomet jų artimas žmogus, kuriam priklauso šią prievolę vykdyti, yra išvykęs iš Lietuvos. Stodama į Europos Sąjungą mūsų šalis prisijungė prie tarptautinių susitarimų (ES Tarybos Reglamento 4/2009 ir 2007 m. Hagos konvencijos) dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje. Jais vadovaujantis, kiekviena šiuos dokumentus pasirašius šalis turi centrines institucijas, kurios padeda savo piliečiams prievolių išieškojimo srityje. Lietuvoje tokios centrinės institucijos yra dvi – Vaikų išlaikymo fondas rūpinasi vaikų išlaikymo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba – suaugusių žmonių išlaikymo prievolių vykdymu“, – sako tarnybos vadovė A. Banevičienė.
Susitarimai dėl išlaikymo prievolių vykdymo galioja tarp ES valstybių narių (išskyrus Daniją), taip pat Norvegijos, Ukrainos, Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos.
Pagal nustatytą tvarką šalių centrinės institucijos bendrauja tarpusavyje, tiesiogiai pats kitos šalies pilietis ten kreiptis negali. A. Banevičinės nuomone, senyvo amžiaus, nedarbingi, turinys negalią žmonės dažnai net nežino, kad jie turi teisę į išlaikymą, ir ta prievolė gali būti priskirta ne tik Lietuvoje gyvenantiems vaikams ar giminaičiams, bet ir į užsienį išvykusiems. Svarbu ir tai, kad į centrines institucijas dėl išlaikymo prievolių išieškojimo gali kreiptis absoliučiai visi gyventojai, neatsižvelgiant į jų pajamų ir turto lygį. Centrinės institucijos padeda parengti dokumentus, pasirūpina vertimais į reikiamą kalbą, persiunčia dokumentus, teikia informaciją apie proceso eigą – visos šios paslaugos gyventojams teikiamos nemokamai.
„Ir jaunesni, ir vyresni žmonės gali gauti teisinę pagalbą dėl labai įvairių dalykų, kuomet neatsižvelgiama į turtą ir pajamas. Vienas iš tokių atvejų – kuomet asmeniui yra nustatytas ypač didelių specialiųjų poreikių lygis. Žmonės turėtų konsultuotis ir klausti mūsų tarnybos specialistų, kuomet tik iškyla advokato paslaugų poreikis. Labai dažnai būna, kad žmogus gali be problemų gauti nemokamą teisinę pagalbą, tik jis pats to nežino“, – ragina dažniau konsultuotis ir išmokti ginti savo teises Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovė A. Banevičienė.
