Seimas priėmė Civilinio kodekso pakeitimus (projektas Nr. XIP-1865(2), kuriais nutarta naujai reglamentuoti tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės. Už naujas teisės akto nuostatas balsavo 89 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 4 parlamentarai.
Įstatymo pataisomis siekiama pašalinti Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime nurodytus galiojančio teisinio reguliavimo trūkumus, ir suteikti teismams kuo platesnę diskrecijos teisę tiek nustatant, ar tėvai turi galimybę, taip pat ir pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, tiek nustatant konkretų išlaikymo dydį.
Priimtomis nuostatomis nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tačiau tėvai neprivalės išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
„Šia nuostata siūloma nustatyti esminius kriterijus, į kuriuos būtų tikslinga atsižvelgti sprendžiant dėl tėvų galimybės ir pareigos išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, taip pat suteikti teismui plačią diskrecijos teisę spręsti, ar tėvai, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, turi galimybę ir pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, ir ar vaikui, sulaukusiam pilnametystės, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas išlaikymas“, – anksčiau yra sakęs pataisų iniciatorius teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Įstatyme nuspręsta įtvirtinti vaikų, sulaukusių pilnametystės, teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, jeigu vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, sulaukusį pilnametystės. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, turės atsižvelgti į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.
Iki šiol teisės akte buvo nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti (neturi įgaliojimų nepriteisti) tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Susiję straipsniai:
- Lietuvos šeimos visus kviečia ginti konstitucinę teisę auklėti savo vaikus (tiesioginė transliacija)
- T. Bružaitė. Konvencija dėl smurto prieš moteris: prie ko čia vyskupai? Kodėl Vyriausybė tyčiojasi iš NVO?
- Nepopuliarioms, bet reikalingoms specialybėms skirtas tikslinis studijų finansavimas
- Gabiems jaunuoliams iš užsienio bus skiriama valstybės parama studijoms
- Paskirstytas valstybės finansavimas studijų sritims, daugiausia teks technologijos mokslams
- NVO atstovai: supratome, kad Prezidentūrai nėra aišku, ar Lietuvoje užtenka dviejų lyčių
- Studento finansai: ar išgalėsiu studijuoti didmiestyje?
- Savavališkus statinius Vilniaus rajono Raudondvario dvarvietėje nuspręsta griauti
Eilinis Sabatausko absurdas. Jog LR Konstitucija nustato: „Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki PILNAMETYSTĖS juos išlaikyti.“ Ir be jokiu „ne vyresni negu 24 metų“ ir t.t. O toliau jau pagal Konstituciją: „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.“ Klausimas, o kam aplamai reikalinga Valstybė, kuri negali, bei ir nenori vykdyti savo funkcijų?
” tėvai, turintys galimybę,” NU?? Turintys ir taip padeda, neturintys-ne. Ką tai keičia? Savo kaip seimūno beprasmės veiklos “įprasminimas”?
P.s. neužmirškit papozuoti ir pasišypsoti kai pamatysit žiniasklaidos atstovus.
Paprastai įstatymai yra priimami, kai yra reikalas. Ar Lietuva susiduria su didele problema, kai tėvai nepadeda savo studijuojantiems vaikams???
Visi žinom, kad pabaigus 12 klasių vaikams sukanka 18 metų, bet jei koks lodarius niekaip tos paskutinės nesugebės perkopti, arba stos kelis metus į aukštąjį ir buksuos, tai jis sėdės ant mano sprando iki 24 metų? Tokiam jau ne smulkioms išlaidoms teks duoti, bet ir rūkalams ir barams ir dar gal mašiną reiks nupirkti, dar jo mergoms užfundyti, nes kaipgi kitaip, juk vaikas turi būt aprūpintas, kaip nusprendė proto genijus Sabatauskas, o kiti 140 uoliai rankeles pakilnojo už tokį absurdišką įstatymą.
Kad ir anksciau galiojo sis istatymas. Tik anksciau nebuvo atsizvelgiama i poreikius ir galimybes. Tokie istatymai rasomi tiems kas uzmirso kad turi vaiku.