Mažiau nei kas penktam Lietuvos gyventojui sutrumpinta ir supaprastinta įvaikinimo procedūra apsisprendimui įvaikinti neturėtų įtakos. Tačiau kas antras Lietuvos gyventojas mano, kad esą ilga ir sudėtinga procedūra – pagrindinis veiksnys, nulemiantis minėtą apsisprendimą.
Viena iš svarbiausių priežasčių, galinti nulemti šeimos (asmens) pasiryžimą įvaikinti, yra negalėjimas susilaukti vaikų, sako 30 proc. respondentų. O kad norui globoti lemiamos įtakos turi giminystės ryšys su vaiku, kuriuo tuo metu negali pasirūpinti jo tėvai – 45 proc. gyventojų.
Tokius rezultatus atskleidė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų atliktas sociologinis tyrimas „Lietuvos gyventojų požiūris į įvaikinimą ir globą“.
Tyrimas buvo atliekamas įgyvendinant projektą „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“.
„Lietuvoje įvaikinimas ir globa apipinta įsisenėjusių stereotipų, kuriuos sulaužyti sudėtinga. Žmonės galvoja apie įvaikinimą ir globą, tačiau ne visada tam ryžtasi. Nors ir pamažu, tačiau situacija gerėja ir ministerijos iniciatyvos įgauna pagreitį“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Tyrimo metu paaiškėjo, jog didžioji dalis gyventojų svarstytų vaiko iki 3 metų amžiaus įvaikinimą, o vyresnių vaikų (nuo 7 metų), ypač paauglių, Lietuvos žmonės nėra linkę priimti į savo šeimas. Be to, baiminamasi dėl genų įtakos ir galimų neigiamų pokyčių šeimose, įvaikinusiose tokius vaikus. Jų nuomone, įvaikinimą paskatintų ir geresnės asmeninės gyvenimo sąlygos, finansinės paramos bei įvairiapusių sveikatos paslaugų auginantiesiems vaikus užtikrinimas.
Net du iš penkių Lietuvos gyventojų mano, kad įvaikinimui neigiamą įtaką daro visuomenėje susiformavusi nepalanki nuomonė apie globos įstaigose augančius vaikus. 16 proc. žmonių nuomone, globos institucijose užaugę vaikai – blogai besielgiantys asmenys. Be to, 40 proc. apklaustųjų teigė, kad jog vaikų globos namai – tinkama vieta augti tėvų globos netekusiam vaikui.
77 proc. respondentų nuomone, vaikai patenka į institucinės globos įstaigas dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotikais, du trečdaliai žmonių mano, kad tai atsitinka dėl vaikų patiriamo fizinio ar psichologinio smurto šeimose.
Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų nurodė, kad tėvų globos netekusiu vaiku pirmiausia turi pasirūpinti jo giminaičiai. 33 proc. apklaustųjų teigė, kad tai turėtų daryti specialiai parengti globėjai bendruomenėse, o 29 proc. žmonių šiuo atveju nurodė valstybės institucijas.
Kasmet lietuviai įvaikina apie 100 be tėvų globos likusių vaikų. Lietuvoje šiuo metu yra 9220 globojamų (rūpinamų) vaikų, iš jų 3275 vaikai auga vaikų globos namuose, 5493 – šeimose ir 452 – šeimynose. Didžioji dalis globojamų vaikų yra vyresni nei 10 metų amžiaus (72,3 proc.).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos galimų įvaikinti vaikų apskaitoje yra 1670 vaikų, iš kurių siūlomi įvaikinti 556 vaikai (33 proc.). Likusieji 1114 vaikų (67 proc.) nesiūlomi įvaikinti, nes didžioji jų dalis (dauguma 10–17 metų) nesutinka būti įvaikinti dėl jų artimų ryšių su biologine šeima, artimaisiais giminaičiais, su kuriais periodiškai ar nuolat bendraujama, pas juos svečiuojamasi, o kita dalis – dėl vyresnio amžiaus ir (ar) sunkios sveikatos būklės.
