Rugsėjo 29 d. pasirašytos rangos sutartys dėl Vilniuje ketinamos statyti kogeneracinės jėgainės. Ji pripažinta valstybinės svarbos projektu.
Elektrinėje per metus bus pagaminama pusė Vilniui centralizuotai tiekiamos šilumos, taip pat apie 15 procentų visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos, kuria bus galima aprūpinti iki 230 tūkst. namų ūkių.
Jėgainėje bus deginamos komunalinės atliekos ir biokuras. Skaičiuojama, kad statyboms reikės 345 mln. eurų. Projektui 150 mln. eurų paramą neseniai skyrė Europos Komisija. Europos investicijų bankas statyboms suteiks 190 mln. eurų paskolą.
Pasak premjero Algirdo Butkvevičiaus, tai ateities energetikos objektas – technologiškai pažangi, aplinką ir energijos išteklius tausojanti jėgainė, kuri šilumos ir elektros gamybai naudos vietinį biokurą ir komunalines atliekas. Vilnius taps visais atžvilgiais švaresniu miestu, nes surenkamos šiukšlės keliaus ne į sąvartynus, o į elektrinės katilą.
Vilniaus kogeneracinę jėgainę šalia Gariūnų numatoma pastatyti per dvejus metus. Ją statys Lenkijos ir Lietuvos įmonių konsorciumas, Lenkijos įmonė – biokuro deginimo įrenginius ir tiekimo infrastruktūrą.
Seimo narys Linas Balsys siūlo atkreipti dėmesį į kai kuriuos nerimą kelenčius niuansus.
„Biokuro kogeneracinių jėgainių (kai gaminama ir šiluma, ir elektros energija) plėtra yra reikalinga ir naudinga, nes taip efektyviausiai galime sumažinti dujų vartojimą, atpiginti gyventojams šildymą bei elektrą, tačiau Lietuvoje planuojamų statyti atliekų deginimo jėgainių projektai – nepasverti, neįvertinti ir statomi atsižvelgiant į verslo poreikius, o ne realius mūsų valstybės poreikius ir Europos Sąjungos rekomendacijas. Todėl mažų mažiausiai keistas atrodo toks nueinančios Vyriausybės skubėjimas prastumti šį dar vieną brangų projektą“, – teigia Seimo narys Linas Balsys.
Pasak jo, atliekų deginimo gamykloms prieštarauja aplinkinių rajonų gyventojai, projektas su jais nebuvo derinamas, o jie tik informuoti apie planuojamas statybas.
Pagal Europos Sąjungos rekomendacijas ir žiedinės ekonomikos koncepciją, visoje ES daugiau atliekų turės būti perdirbta, nei vežama į sąvartyną ar deginama. Šios nuostatos keliamos aukščiausiu lygmeniu, nagrinėjamos Europos Komisijoje, rengiami apie tai renginiai ir Lietuvoje, tačiau valdžioje esantys politikai ir jiems dirbantys valdininkai vis dar žiūri į priešingą pusę nei visa Europos Sąjunga.
Lietuva privalės laikytis Europos Komisijos reikalavimų žiedinės ekonomikos įgyvendinimui, vadinasi pastatytoms didelės galios gamykloms paprasčiausiai nebus ką deginti ir joms teks importuoti šiukšles. Be to, kombinuota atliekoms ir biokurui deginti skirta jėgainė yra sudėtingesnė ir gerokai brangesnė nei vien tik biokuro, deginamos atliekos yra padidintos taršos ir galimo pavojaus žmonių sveikatai priežastis, rašoma pranešime.
Seimo narys Algis Strelčiūnas sako, kad nėra nei statybos leidimo, nei projekto, nei suderintas kaminų aukštis ir kelia kelia klausimus: Tad kokia pradžia čia švenčiama? Pagrįstai kyla klausimas, ar dirbtinai neskubinama įvykių eiga, deramai tam nepasiruošus? Panašu, kad norima startuoti iki spalio 9 d. prasidėsiančių Seimo rinkimų, tik ar to reikia žmonėms?
„Daug kartų esu kreipęsis į Ministrą Pirmininką, Aplinkos ministeriją, įvairias valstybės institucijas, Europos Komisiją dėl Lazdynų mikrorajono gyventojų neigiamos nuomonės dėl minimos kogeneracinės jėgainės vietos parinkimo. Nepritarimą statybai Jočionių g. 13 pareiškė ir savo parašu patvirtino daugiau kaip 12 000 Vilniaus gyventojų, tačiau į jų nuomonę atsižvelgta nebuvo. Praėjusiais metais tuo pačiu klausimu daugiau kaip 1 000 gyventojų pakartotinai kreipėsi į mūsų šalies Prezidentę, Ministrą Pirmininką, Vilniaus merą. Ir vėl be atgarsio. Taigi statybų pradžia jiems tikrai ne šventė, greičiau atvirkščiai. Vilniaus kogeneracinė jėgainė statoma tik 3 km atstumu nuo Lazdynų. Labai mažas atstumas nuo šio didelio oro taršos objekto bei vyraujantys vėjai gyvenamųjų namų link didina susirgimų riziką“, – sako Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Algis Strelčiūnas.
