Penktadienis, 20 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Kuršių nerija pripažinta vienu iš Europos kino kultūros lobių

www.alkas.lt
2025-04-17 07:30:00
69
PERŽIŪROS
2
Kuršių nerija

Kuršių nerija | R. Kilinskaitės nuotr.

Europos kino akademija paskelbė papildžiusi Europos kino kultūros lobių (Treasures of European Film Culture) sąrašą dar vienuolika Europos kinui svarbių vietų. Tarp jų – ir Kuršių nerija, jau ne vieną dešimtmetį įkvepianti kino kūrėjus.

Europos kino kultūra

Pirmą kartą prie sąrašo šalių prisijungus Lietuvai, Bulgarijai, Maltai ir Slovėnijai, jį jau sudaro net 60 Europos kino kultūrai simbolinę reikšmę turinčių vertybių.

Tarp jų – Romos Trevi fontanas, tapęs įvairių kino klasikų, tokių kaip Viljamo Vailerio „Atostogos Romoje“ (1953 m.) ir Federiko Felinio „Saldus gyvenimas“ (1960 m.), dalimi.

Švedų režisieriaus Ingmaro Bergmano kūrybą įamžinantis muziejus, įsikūręs mažoje Baltijos jūros Faro saloje. Bei Londono Noting Hilo knygynas, pasirodęs 1999 m. romantinėje komedijoje tuo pačiu pavadinimu.

„Europos kino kultūros lobių sąraše – nuo kino kultūrą puoselėjančių muziejų ir kino studijų, kuriose buvo nufilmuoti žymūs filmai, iki kino ekranuose užfiksuotų išskirtinių architektūros vietų bei įspūdingų gamtos kampelių, prie kurių prisijungė ir Kuršių nerija.

Išskirtinė jos vertė – tampriai persipynęs žmogaus ir gamtos santykis, kuriantis specifinį kultūrinį kraštovaizdį. Tapimas šio garbingo sąrašo dalimi yra ne tik reikšmingas tarptautinis įvertinimas. Taip pat tai ir atsakomybė užtikrinti, kad ši Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo erdvė ir toliau išliktų neatsiejama europinio kino dalimi“, – sako Lietuvos kino centro vadovas Laimonas Ubavičius.

Kuršių nerija | am.lrv.lt nuotr.
Kuršių nerija | am.lrv.lt nuotr.

Kuršių nerija

Kuršių nerija, 2000-aisiais įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, jau nuo seno traukė keliautojų ir menininkų dėmesį. Vokiečių rašytojas Tomas Manas, pirmą kartą apsilankęs Nidoje 1929 m. vasarą, buvo taip sužavėtas šios vietovės savitumu ir gamtos grožiu, kad netrukus su šeima nusprendė ten įsirengti vasarnamį.

Dar iki tol vaizduota tapyboje ir fotografijoje, tradicinė Kuršių nerijos kraštovaizdžio estetika – žvejų kaimai, miškai ir smėlio kopos – pristatė su gamta glaudžiai susijusį gyvenimo būdą.

XX a. Kuršių nerija tapo įkvėpimo šaltiniu ir žymiems Lietuvos kino kūrėjams. Ji užėmė simbolinę vietą filme „Jausmai“ (rež. Almantas Grikevičius ir Algirdas Dausa, 1968 m.). Jis šiandien laikomas vienu geriausiu visų laikų lietuvišku filmu.

Jautrioje pokario dramoje Kuršių nerija tampa Lietuvos geopolitinės padėties metafora, kurios kraštovaizdžiai atspindi dramatiškus žmonių likimus. Filmo scenarijų rašė Vytautas Žalakevičius, kuris, kaip ir daugelis kitų kino kūrėjų, tokių kaip Arūnas Žebriūnas ir Henrikas Šablevičius, nuolat sugrįždavo prie šios vietovės teikiamų kūrybinių galimybių.

Visai kitaip Kuršių nerija vaizduojama filme „Maža išpažintis“ (rež. Algirdas Araminas, 1971 m.), taip pat giliai įsirašiusiame į Lietuvos kino istoriją. Ten šis kraštas simbolizuoja jaunystės laisvės paieškų kryptį. O filme nuskambėjusi frazė „Benai, plaukiam į Nidą!“ yra tapusi Neringos kurorto simboliu.

Vėlesni pavyzdžiai apima du Algimanto Puipos režisuotus filmus. Tai poetinę dramą „Moteris ir keturi jos vyrai“ (1983 m.) ir istorinį pasakojimą „Elzė iš Gilijos“ (2000 m.). Bei Andriaus Šiušos sukurtą vienintelį vaidybinį filmą „Ir jis pasakė jums sudie“ (1993 m.).

Anksčiau dažniau romantizuotas Kuršių nerijos įvaizdis šiais laikais užleidžia vietą tikroviškam požiūriui ir kompleksinėms temoms. Jos ypač atsiskleidžia dokumentiniame kine. 2018 m. sukurtas Rugilės Barzdžiukaitės ekologinis dokumentinis filmas „Rūgštus miškas“ turistų lūpomis pasakoja apie ten įsikūrusią kormoranų koloniją.

Tais pačiais metais pasirodęs Andriaus Lekavičiaus interaktyvus dokumentinis filmas „Nupučiama siena“ pristato Kuršių nerijos, kaip dviejų valstybių teritorijos, fenomeną. Taip pat supažindina su gyvenimu skirtingose sienos pusėse.

Vytauto Puidoko dokumentinis 2021 m. filmas „Pasienio paukščiai“ telkiasi į abiejų šalių ornitologines stotis, kurios pirmą kartą bendradarbiauja paukščių migracijos tyrimų projekte.

2025 m. pabaigoje kino teatruose pasirodys Manto Verbiejaus vaidybinis filmas „Smėlis tavo plaukuose“, kurio dalis taip pat buvo filmuota Kuršių nerijoje. Naujausias režisieriaus darbas atskleidžia dviejų pensinikų istoriją. Jie, pabėgę nuo visuomenės normų, atranda laisvę ir meilę trapiam likusiam laikui.

Lietuvos kino centras kartu su Europos kino akademija ir Neringos savivaldybe 2025 m. vasarą rengs iškilmes. Jose bus atidengta speciali lentelė, pažyminti Kuršių nerijos, kaip Europos kino kultūros lobio, statusą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Šarūnas Zenkevičius pripažintas vienu perspektyviausių Europos kino aktorių
  2. Neringos architektūros gidas: gilesnis žvilgsnis į (ne)pažintą Kuršių neriją (video)
  3. Lietuvė aktorė Žygimantė Elena Jakštaitė – tarp ryškiausių Europos kino naujų aktorių
  4. Į tarptautinį Europos kino klubą jungsis ir Lietuvos moksleiviai
  5. Sprendimą, kam atiteks Europos kino akademijos apdovanojimas, lėmė ir Lietuvos moksleivių balsai
  6. Nidoje – konferencija Kuršių nerijos įtraukimo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 20-mečiui paminėti
  7. Kuršių nerijai sukanka 25-eri UNESCO pasaulio paveldo sąraše
  8. Prancūzijoje – pasauliniu lygiu pripažinta lietuviška dokumentika
  9. Kviečia lietuviškos kino klasikos dienos
  10. Romoje įvyks pirmosios lietuviško kino dienos Italijoje (video)
  11. Belaukiant „Sengirės kino“ pradžios, M. Survila apie gamtos Nojaus laivus ir apsisprendimą veikti
  12. 100 Lietuvos moksleivių rinks geriausią Europos jaunimo filmą (video)
  13. Atnaujinta lietuviško kino klasika – pritaikyta kurtiesiems
  14. Lietuvos kino centras tęstiniams filmų projektams skyrė papildomą valstybinį finansavimą
  15. Lietuva yra atsakinga už kultūros paveldo vertybių, įrašytų į UNESCO Pasaulio paveldą, išsaugojimą

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Tomas Jakutis says:
    prieš 2 metai

    Kad Kuršių nerija yra lobis kino kultūrai – sutikčiau. Bet kad tai kino kultūros lobis – ne.
    Kino kultūra neprisidėjo niekuo prie Kuršių nerijos, kad ji būtų tokia kokia yra.

    Atsakyti
  2. . . . says:
    prieš 2 metai

    Naujas vietovių svarbos kriterijus. Svarbu, kiek fimų su kokiom žvaigždėm ten prifilmuota, nesvarbu, kas ten buvę ir po visko likę. Gerai, kai viskas iš akmens, o va prie Baluošo ežero yra medinis etnografinis Šuminų kaimas. Kažkada dar sovietinė Lietuvos kino studija ten kažką filmavo, befilmuojant sudegino gažiausią senovinį kluoną. Dėl to kaimas pagarsėjo ir va nusipelno būt įrašytas į Treasures of European Film Culture sąrašą,. o tada jį užplūs kino gerbėjai ir sudegins kas dar likę.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • +++ apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Ką gi apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • >Mikabaliui apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Biblioteka, kurioje ne tik skaitoma: bendrystė padeda įveikti vienatvę
  • Raubonių malūnas atgijo: senieji mechanizmai vėl sukasi, bet viena svajonė dar neišsipildė
  • Ar lietuvių kalba jaunimui tampa per sunki? Atsakymų ieškos mokslininkai ir mokytojai
  • Seimas nusprendė, kokias istorines sukaktis Lietuva minės 2028 metais

Kiti Straipsniai

Lietuvių kalbos mokytoja kalbasi su dviem mokiniais prie knygų.

Ar lietuvių kalba jaunimui tampa per sunki? Atsakymų ieškos mokslininkai ir mokytojai

2026 11 20
„Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas

Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos

2026 11 19
Ignas Vėgėlė Seime

I. Vėgėlė pristatys „Piliečių Lietuvos“ programą: 11 įsipareigojimų Lietuvai

2026 11 19
Pirmojo LVKD suvažiavimo akimirka. Centre Juozas Maksimavičius

S. Birgelis. Lyderystė be titulų Punsko ir Seinų krašte

2026 11 19
Veronika Povilionienė dainuoja folkloro šventėje „Skamba skamba kankliai“ 2015 metais

Veronikai Povilionienei – 80: nuo Kernavės Rasų iki Dainuojančios revoliucijos

2026 11 18
Iliustracinis koliažas: tradicinio Kaukazo šokio atlikėjai, ingušų bokštai ir kalnai

Kaukazo tautų laisvė prasideda nuo atminties: Vilniuje – tarptautinis forumas (tiesiogiai)

2026 11 18
Universiteto auditorijoje profesorius įtaigiai gestikuliuoja, studentai užsirašo, o vienas studentas į jį žvelgia su abejonėmis.

V. Budnikas. Radikalūs profesoriai apnuodijo studentus (I)

2026 11 17
Pinigai

Siūlymas atkurti pensijas, sumažintas dėl pensinio amžiaus ilginimo, skinasi kelią Seime

2026 11 17
Napaleonas Kitkauskas su gėlėmis prie Lietuvos trispalvių

Mirė Vilniaus katedros ir Valdovų rūmų tyrinėtojas Kazys Napaleonas Kitkauskas PAPILDYTA

2026 11 17
Edmundas Rimas Čapas (1951–2015)

S. Tumėnas. Pulkininkas Edmundas Čapas: namai – ir JAV, ir Lietuva

2026 11 17

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • +++ apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Ką gi apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • >Mikabaliui apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Mikabalis apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
Kitas straipsnis
18pav. Nuotekų kolektoriaus statyba Vrublevskio g. 1886 m. | LNM nuotr.

R. Motiekaitis. XVI–XVII a. Medininkų (Aušros) vartų – Liepkalnio šaltinių vandenvietė Vilniuje (III)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai