Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija reiškia susirūpinimą dėl pastaruoju metu Neringos mero Dariaus Jasaičio pasisakymų spaudoje, susijusių su tilto per Kuršių neriją statybos sumanymais. Bei žadamu kreipimusi į UNESCO, siekiant 40 mln. paramos Neringos krantinėms.
Šie pareiškimai rodo neatsakingą ir gebėjimų stokojantį požiūrį į tarptautinius valstybės įsipareigojimus. O taip pat ir į pačią Kuršių nerijos vertybę, kuri patikėta Lietuvos valstybei išsaugoti žmonijos dabarties ir ateities kartoms.
Lietuva jau daugiau nei 30 metų yra UNESCO organizacijos narė, aktyviai veikianti ir matoma skirtingose šios organizacijos srityse.
Dalyvaudama Pasaulio paveldo programoje, valstybė prisiima atsakomybę įgyvendinti Pasaulio paveldo konvencijos nuostatas. Šios įpareigoja „užtikrinti kultūros ir gamtos paveldo nustatymą, apsaugą, išsaugojimą, pristatymą ir perdavimą ateities kartoms“. Ši misija priskirta pirmiausia valstybei, kurioje yra ši vertybė.
Pasaulio paveldo programoje dalyvauja beveik visos pasaulio šalys. Siekdamos UNESCO statuso, valstybės narės suvokia jo teikiamas galimybes, apdairiai išnaudoja ne tik turizmo sektoriuje, bet ir diplomatinėje, tarptautinėje komunikacijoje.
Pasaulio paveldo emblema yra tolygi kokybės, žinomumo ir pripažinimo ženklui
Kuršių nerija į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašyta dėl išskirtinių kultūrinio kraštovaizdžio savybių, formavusių autentišką Kuršių nerijos kultūrinę ir gamtinę raidą, bendrą kraštovaizdžio struktūrą bei įspūdingas Kuršių marių panoramas ir siluetus.
Būtina pabrėžti, kad nuo pat Kuršių nerijos nominacijos įrašymui į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą pateikimo buvo žinoma, jog tilto į Kuršių neriją niekada nebus galima statyti.
Tai yra tarptautinis Lietuvos įsipareigojimas, siekiant išsaugoti ir tvariai valdyti UNESCO statusą turinčią vertybę.
Primename, kad 2014 m. vykusioje Pasaulio paveldo komiteto 38-oje sesijoje išreikštas didelis susirūpinimas dėl galimai kabančio tilto per marias iš Klaipėdos į Kuršių neriją statybos patvirtinimo, kuriuo pasinaudojo Rusijos Federacija ir eskalavo šį klausimą tarptautiniu mastu.
Tilto klausimas buvo keliamas ir 2015 m. Kuršių nerijoje vykusios ICOMOS atsakomosios stebėsenos misijoje, kurią vykdė ICOMOS tarptautinis žinovas dr. Tamas Fejerdis (Fejerdy).
Žinovo ataskaitoje pažymima
Lietuva turi įtvirtinti aiškų požiūrį, jog Kuršių nerijos pasaulio paveldo vertybėje jokio tilto statybos neleidžiamos ir įtrauktų šią nuostatą į visus norminius ar teisinius dokumentus. Taip pat į rengiamą pasaulio paveldo vietovės valdymo planą. Tilto statyba nėra numatyta nei viename su Kuršių nerija susijusiame teritorijų planavimo dokumente.
Pasaulinėje praktikoje turime pavyzdžių, kai dėl tilto statybos iš UNESCO pasaulio paveldo sąrašo buvo išbrauktas Vokietijos Dresdeno Elbės slėnis. Šis slėnis neišsaugojo išskirtinio kultūrinio kraštovaizdžio vertingųjų savybių, pasirinkdamas plėtros pirmenybes.
Tilto į Kuršių neriją klausimas reguliariai iškyla kas kelerius metus
Tačiau džiugina tai, kad Lietuvos politikai laikosi nuomonės, jog tilto statyba yra žalingas lūkestis Kuršių nerijai – padidintų srautus į Kuršių neriją, neigiamai paveiktų jos kraštovaizdį, sustiprintų ekologines problemas.
Visos susijusios valstybinės institucijos, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija bei tarptautiniai UNESCO ir ICOMOS žinovai yra ne kartą išsakę savo vienareikšmišką nepritarimą tilto į Kuršių neriją projektavimui bei statybai.
Dabartinėje įtemptoje geopolitinėje padėtyje būtina išlikti atsakingiems ir vengti sprendimų, galinčių pakenkti tarptautiniam bendradarbiavimui dėl šios išskirtinės teritorijos išsaugojimo. Tiltas į Kuršių neriją taip pat keltų ir ekologinius iššūkius, kurie prisidėtų prie Kuršių nerijos kaip pasaulinio paveldo vertės nykimo.
2023–2024 m. laikotarpiu buvo atnaujinti dviračių takai, todėl reikėtų toliau plėtoti ir skatinti ekologišką judėjimą. Taip pat mažinti priklausomybę nuo automobilių, pvz., vystyti viešąjį transportą ir vandens maršrutus.
Taip pat svarbu atsižvelgti į teritorijos rekreacinio talpumo galimybes. Nes vykstant didesniam automobilių srautui, kils poreikis plėsti parkavimo aikšteles ir kitą infrastruktūrą, – pažymi Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkė dr. Agnė Jasinavičiūtė.
Neabejotinai daug diskusijų kelia ir Neringos mero pareiškimas apie ketinimą kreiptis į UNESCO organizaciją dėl paramos Kuršių marių krantinės rekonstrukcijai. Sausio pradžioje dėl pasenusių ir nepakankamai aukštų krantinių Kuršių marios užliejo Nidą, Pervalką ir Juodkrantę.
UNESCO Pasaulio paveldo komitetas turi nustatęs atitinkamas procedūras
Jų pagalba įvertinama pasaulio paveldo vietovės būklė ir šalies galimybės susitvarkyti su kylančiomis išsaugojimo grėsmėmis.
Narystės UNESCO organizacijoje pradžioje Lietuvai buvo suteikiama būtinoji finansinė, žinovų pagalba Vilniaus istorinio centro ir Kuršių nerijos vertybėms išsaugoti.
Tačiau šiandien turime vertinti Lietuvą kaip šalį donorę, gebančią padėti ne tik sau, bet ir kitiems. Šiandieninė UNESCO pirmenybė yra nukreipta į Afrikos regioną. Ypač į šalis, kurios nualintos karinių konfliktų, stichinių nelaimių, įskaitant Ukrainą, Afganistaną, Iraką, Siriją.
Neringos mesto savivaldybės ketinimas yra neapgalvotas lūkestis, kuris rodp nebrandų požiūrį į patikėtą Kuršių nerijos vertybės išsaugojimą ir menkina tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą Lietuvos valstybe.
A. Jasinavičiūtė pabrėžia, kad „UNESCO neskiria paramos konkrečių infrastruktūros vertybių, tokių kaip Kuršių nerijos krantinės, tvarkymui.
Šiam tikslui galėtų būti pasitelkti nacionaliniai ar tarptautiniai finansavimo šaltiniai, taip pat veiksmingiau panaudojamos ekologinio mokesčio už įvažiavimą lėšos, kurios gali tapti reikšmingu įrankiu aplinkosaugos ir infrastruktūros projektams finansuoti.
Svarbiausia užtikrinti, kad visi tokie darbai nepažeistų teritorijos paveldo vertės ir derėtų su pasaulio paveldo apsaugos principais. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija yra pasirengusi patarti, kaip šiuos projektus suderinti su tarptautiniais įsipareigojimais“.
Šiais metais minėdami Kuršių nerijos įrašymo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 25-erių metų sukaktį ir dalindamiesi bendromis atsakomybėmis saugant šį išskirtinį kultūrinį kraštovaizdį, kviečiame visas susijusias institucijas siekti sutarimo ir didesnio valstybės dėmesio dėl išsaugojimo pirmenybių tarptautinį UNESCO statusą turinčiai Kuršių nerijai.
Parengta pagal Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pranešimą
