J. Dapšauskas. Ko siekiama reikalavimu rodyti asmens dokumentą perkant alkoholį?

Nuo rugsėjo 2 d. prekybos centrai, priklausantys Prekybos įmonių asociacijai, perkant alkoholį, reikalaus asmens dokumento, nežiūrint kokio amžiaus yra žmogus. Tai viešojoje erdvėje pristatoma, kaip būdas mažinantis alkoholio suvartojimą nepilnamečių tarpe. Tikslas formuluojamas gražiai, tačiau motyvais mažų mažiausiai galima suabejoti, arba būtent įžvelgti tokiu būdu bandymą panaudoti dūmų uždangą, kad nebūtų priimtos tikrai efektyvios, ekspertų rekomenduojamos alkoholio vartojimo mažinimo priemonės.

Kada prekybininkai susidomėjo ir pradėjo rūpintis apgirtusiais nepilnamečiais? Kai piliečių iniciatyvinė grupė „Už blaivią“ surinko per 60 tūkst. piliečių parašų ir pateikėSeimui Alkoholio kontrolės įstatymo projektą, kurio priemonės yra pagrįstos kitų šalių sėkminga patirtimi ir jas rekomenduoja tarptautiniai ekspertai. Matydami, kad čia rimta (ir grėsminga didelėms verslo pajamoms) ėmėsi viešųjų ryšių, kad prekybos tinklai yra labai atsakingi ir imasi priemonių, kad negirtuokliautų bent vaikai.

Akivaizdu, kad priemonė neadekvati – prašyti asmens dokumento ir senukų, jei jie pirks alkoholį. Ir manau, labai sąmoningai neadekvati. Tai subtilūs viešieji ryšiai – „iššaukti“ plačias diskusijas žiniasklaidoje, suprantama tikintis ir alkoholį perkančių pasipiktinimo (padidės eilės, pasipiktins ir alkoholio neperkantys). Šis Prekybos įmonių asociacijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos memorandumas tėra tik šiaip ketinimas, susitarimas, kurį, kilus pirkėjų nepasitenkinimui, galima ir pakeisti, jo atsisakyti. Juk tai ne įstatymas ar koks įpareigojantis potvarkis, kuris turi galią.

Seimo rudens sesijos metu bus svarstomos „Už blaivią“ įstatymo pataisos, tad reikia žmonėse sukelti sumaištį: kokios tos draudimo priemonės yra absurdiškos, neadekvačios, neveikiančios, kurių galiausiai vis vien reikia atsisakyti. Ir dabar pasidomėjus: eiliniai piliečiai neskiria, ar tas dokumento prašymas yra valdžios nuleistas reikalavimas, ar pačio verslo susigalvota priemonė.

O dabar pasidomėkime, kas yra tie, kurie labai „susirūpino“ nusigėrusiais nepilnamečiais? Labai norėčiau, kad verslas tikrai būtų socialiai atsakingas ir imtųsi tokių pinigų uždirbimo būdų, kurie neveda šalies į degradavimą, bet čia mes matome būtent gudrų norą išvengti rimtų alkoholio kontrolės priemonių. Laurynas Vilimas, dabar vadovaujantis Lietuvos prekybos įmonių asociacijai, kuri nusprendė vaizduoti socialiai atsakingą su reikalavimu rodyti visiems asmens dokumentą, prieš tapdamas šios asociacijos vadovu, buvo Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas. Ir labai įnirtingai gynė alkoholio verslo interesus: kuo daugiau uždirbti, kad ši sritis būtų kuo labiau liberalizuota.

Negana to, dar šių metų pavasarį ne kartą piestu stojo Seime Sveikatos reikalų komitete, kai buvo svarstomas alkoholio pardavimo akcijų (nuolaidų) uždraudimo klausimas, kuris vis vien Seime buvo priimtas ir įsigalios nuo lapkričio 1 d. Kur tada buvo tas L. Vilimo socialinis atsakingumas? Kur susirūpinimas prasigėrusia Lietuva?

Pirmiausia prekybos centrai tuoj pat tegu pasirūpina, kad norint į jį įeiti, nereikėtų būtinai eiti per alkoholio pardavimo skyrius. O ne viename iš prekybos centrų esu matęs, kad įėjimas į prekybos salę prasideda būtent alkoholio skyriumi ir jo negalima net sąmoningai išvengti.

Juk ne paslaptis, kad su tiekėjais susitariama dėl prekių išdėstymo. Beje, manau, kad ir dėl degalinėse prekybos alkoholiu neuždraudimo nuo šių metų sausio 1 d. mūšis labiausiai vyko ne todėl, kad labai didelė alkoholio apyvarta degalinėse buvo, bet kad prekės būdavo išdėliotos pirmame plane prie kasų  ir už tai galimai gaudavo papildoma pajamas kaip už reklamą.

Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela aiškiai neatsakydavo, kai jo klausdavo, ar pritaria mokslu pagrįstoms ir veikiančioms alkoholio kontrolės priemonėms, kurias teikia piliečių iniciatyva, ieškodavo kažkokių kitokių priemonių. Štai jam verslas ir pasiūlė imitacines priemones ir jis pasirašė bendrą viešųjų ryšių memorandumą, bet jis realiai nieko neįpareigoja ir alkoholio vartojimo problemos nesprendžia. Tai pasitarnavo tik bandymui nukreipti informacinį dėmesį nuo tikrai efektyvių priemonių, kurias siūlo piliečių iniciatyva „Už blaivią“.

Socialdemokratai jau atsiribojo nuo šio verslo asmens dokumento rodymo projekto, nors jų ministras J. Požela pasirašė šį memorandumą su prekybos asociacija. Ar nebus taip: dalis alkoholį perkančių pasipiktins tokia tvarka, dar kai kas paaiškins, kad tai prieštarauja asmens duomenų apsaugai ir jo bus atsisakyta? Tada iniciatoriai pareikš, kad tikrai tai neduoda rezultatų, tad ir ateityje politikai turėtų nepritarti „kvailoms“ alkoholio kontrolės priemonėms.

Kaip ir tabako kontrolės ir vartojimo mažinimo politikos klausimais, taip ir alkoholio kontrolės politikos formavime, pramonė, kuri pelnosi iš šios srities, dalyvauti visai neturėtų. Jai išdiskutuoti sprendimai, paremti ekspertų rekomendacijomis, turėtų būti tiesiog „nuleidžiami“, nes visuomenei svarbiausia yra saugumas, viešasis interesas, o ne siauros verslo grupės milžiniška finansinė nauda. O reikia pradėti rimtas diskusijas ir politinį, teisinį procesą dėl alkoholio prekybos valstybės monopolio, kuris puikiai veikia Skandinavų šalyse.

Autorius yra „Už blaivią“ iniciatyvinės grupės koordinatorius