Auga besirenkančių profesines mokyklas skaičius: rugpjūčio vidurio duomenimis, šiemet mokymąsi profesinėse mokyklose jau yra pasirinkę 14,3 tūkst. mokinių, t. y. sulaukta per tūkstantį arba 7 proc. daugiau priėmimo prašymų nei pernai tuo pat metu.

„Kasmet vis daugiau jaunų žmonių kryptingai renkasi profesines mokyklas. Pirmiausia įgyja profesiją, o po to, jei nori, siekia bakalauro ir magistro. Tačiau dauguma įsidarbina arba patys sukuria darbo vietas. Profesinio mokymo sėkmę lemia ir darbo rinkos poreikiai, ir mokymo kokybė, ir mokyklų bei darbdavių bendradarbiavimas ruošiant reikalingus specialistus“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Nors priėmimas į profesines mokyklas dar tęsiasi, 13 profesinio mokymo įstaigų jau yra gavusios daugiau kaip 60 proc. būsimųjų mokinių paraiškų. Kaip ir praėjusiais metais, populiariausios grožio ir sveikatos paslaugų, automechaniko, elektroniko, statybininko-apdailininko, suvirintojo profesijos. Taip pat programuotojo bei multimedijos paslaugų teikėjo specialybės.

73 šalies profesinio mokymo įstaigos siūlo per 300 įvairių profesinio mokymo programų įvairiuose ūkio sektoriuose: inžinerijos ir kompiuterijos, architektūros ir statybos, gamybos ir perdirbimo, meno, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, transporto paslaugų, paslaugų asmenims, verslo administravimo, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ir t. t.

Į profesines mokyklas priimami mokiniai nuo 14 metų. Profesinėse mokyklose galima įgyti kvalifikaciją arba kvalifikaciją kartu su pagrindiniu arba viduriniu išsilavinimu. Į profesines mokyklas taip pat tat priimami suaugę asmenys, kurie siekia patobulinti kvalifikaciją ar įgyti naujų kompetencijų.

Profesinis mokymas yra nemokamas pirmą kartą kvalifikacijos siekiantiems asmenims. Pažangiems mokiniams mokamos stipendijos, jie aprūpinami bendrabučiu.

Gerai profesinę mokyklą baigusiems mokiniams, kurie ketina stoti į tos pačios srities studijas aukštojoje mokykloje, yra pridedamas 1 papildomas balas.

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS