Pirmadienis, 27 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Stojimų rezultatai – kaip visame pasaulyje, bet su lietuviškomis tendencijomis

www.alkas.lt
2015-07-30 13:00:27
0
Atsirado unikali magistrantūros studijų programa socialinės industrijos ir komunikacija

LEU nuotr.

LEU nuotr.
LEU nuotr.

Kasmet stojimo laikotarpiu pasigirsta nemažai aštrių akademikų, politikų, verslininkų pasisakymų dėl Lietuvos abiturientų nesugebėjimo tinkamai pasirinkti studijų sričių. Vis tik stojantieji, į pirmąsias pozicijas šiemet iškėlę ekonomiką, informatiką, mediciną, tiesiog atliepia pasaulines tendencijas. Didesnė problema slypi kitur – lietuviai dažnai neįvertina pasirinkto universiteto, kuriame praleis ketverius metus, lygio.

Dažniausias kritikuojančių stojančiųjų studijų pasirinkimą taikinys – populiarūs socialiniai ir humanitariniai mokslai, kurie, palyginti su techniškaisiais mokslais, esą teikia mažesnę vertę mūsų šalies ekonomikai. Tačiau Lietuva nėra išimtis. Pavyzdžiui, Vokietijoje populiariausių studijų programų šešetuke ir toliau karaliauja verslo, teisės, ekonomikos, informatikos ir medicinos studijos.

Remiantis oficialia statistika, 2013–2014 m. žiemos semestro metu humanitarinių ir socialinių mokslų studentai sudarė 49 proc. visų studijuojančiųjų Vokietijoje. Vienintelis skirtumas, kad Vokietija, būdama didelė industrinė valstybė, pritraukia dar ir nemažai mechaninės inžinerijos studentų.

Socialiai mokslai atveria daug galimybių

Dažnai teigiama, kad socialinius mokslus studijuoti yra lengviau nei technologinius, medicinos ar gamtos mokslus. Žinoma, norint ne tik įstoti, bet ir ketverius metus aukštame lygyje studijuoti technologijos ir gamtos mokslus, reikia ne tik turėti pašaukimą šiai sričiai, bet ir intensyviai tam ruoštis jau mokykloje.

Tokių – linkusių į tiksliuosius mokslus ir uoliai mokykloje besimokiusių moksleivių – nėra dauguma. Todėl didžioji dalis stojančiųjų, kurie nesugebėjo mokykloje pasiekti aukštų rezultatų arba neturi aiškiai išreikšto polinkio į tiksliuosius mokslus, renkasi kitas studijų kryptis.

Kita priežastis, kodėl daug stojančiųjų renkasi socialinius, humanitarinius mokslus, yra galimybės darbo rinkoje. Nors mūsų šalies darbo rinkoje agresyviai medžiojamas kiekvienas informatikas, programuotojas ar pramonės technologas, tyrimai rodo, kad socialinius mokslus baigusieji taip pat randa norimus darbus ir sėkmingai siekia karjeros aukštumų. Būtent baigusieji socialinius mokslus geba puikiai reikšti mintis, pasižymi aukštu raštingumo lygiu, yra kūrybiški, geba sėkmingai bendradarbiauti ir kritiškai mąstyti, mėgsta dirbti su žmonėmis, sėkmingai spręsti konfliktines situacijas. Dėl šių išvystytų gebėjimų socialinių mokslų atstovai jaučiasi pakankamai užtikrinti darbo rinkoje.

Taip pat labai svarbu, kad socialiniai mokslai praplatina bendrą žmogaus išprusimą ir patenkina elementarų smalsumą apie kasdieninius socialinius reiškinius. Ypač šiuolaikiniame pasaulyje, kuomet kasdien tenka apdoroti didžiulius kiekius informacijos, atsiranda daugybė papildomų įdomių klausimų.

Socialiniai mokslai jaunam žmogui padeda įgyvendinti ir tam tikrą gyvenimo misiją, pajausti, kad galima kurti teigiamus pokyčius čia ir dabar. Jauni žmonės šiandien nori pagerinti ne tik savo artimiausią aplinką, bet ir pasaulinę ekonominę situaciją, domisi įvairiomis kultūromis, religijomis, jų istorine raida, žmonijos gerovės užtikrinimu.

Technologijų įtaka – visur

Lietuvoje apie socialinius mokslus neretai kalbama tarsi apie atskirą pasaulį, kuris nesusiliečia su tiksliaisiais mokslais. Toks požiūris – neteisingas, nes, vystantis technologijoms ir joms įsiliejant į mūsų visų kasdienybę, socialiniai mokslai vis labiau susilieja su technologiniais.

Būsimieji pedagogai, dėstytojai Vokietijoje mokosi programuoti žinių patikrinimo testus moksleiviams ir studentams. Socialinio darbo studentai, būsimi nevyriausybinių organizacijų vadybininkai, religinių bendruomenių lyderiai privalo žinoti apie bendruomenių telkimą socialinių medijų pagalba, mokėti kurti interneto svetaines, valdyti turinį internete. Kompiuteriu būsimi sociologai mokosi analizuoti video duomenis apie žmonių kūno kalbos ir elgesio ypatumus. Psichologai naudoja sudėtingas technologijas dirbdami laboratorijose.

Būsimi ekonomistai Lietuvoje gali pasigirti, jog universitete jau gali naudotis realiu laiku veikiančia „Bloomberg“ finansų informacine platforma. Šiuolaikinis pasaulis yra neįsivaizduojamas be technologijų, lygiai taip pat socialiniai mokslai neįmanomi be gilinimosi į skaitmeninę erdvę ir jos panaudojimą.

Kodėl užkliūna teisės studijos?

Kalbant su populiariomis teisės studijomis besidominčiais abiturientais, paaiškėja, kad didelė jų dalis nesieja savo pasirinkimo su konkrečiu darbu, o siekia bendrųjų žinių arba pamato tolesnėms studijoms, masto vien apie šios profesijos išorinį, jau senokai atgyvenusį įvaizdį, bet nepagalvoja apie šiuolaikinio teisininko kasdienybę.

Mano nuomone, teisės ir kitų „-iausių“ (populiariausių, lengviausių, trumpiausių, pigiausių) studijų mylėtojai turėtų susimastyti, ar jie turi pakankamai valios ir noro bei planą, kaip kovoti dėl vietos darbo rinkoje.

Žinoma, yra kitos šalys ir kitos rinkos, kitų valstybių ekonomikų poreikiai bei dėsniai, bet, kalbant konkrečiai apie teisės studijas, teisinės sistemos yra specifinės skirtingose šalyse ir įgyta teisininko kvalifikacija nėra lengvai perkeliama ir pripažįstama užsienyje.

„No name“ aukštųjų mokyklų pasirinkimas – klaida

Lietuviškas mentalitetas išlenda ne kai svarstome apie populiariausias studijų programas ir sritis, bet apie jaunų žmonių pasirenkamas aukštojo mokslo įstaigas. Keista, kad nemažai abiturientų vis dar nori studijuoti aukštosiose mokyklose, kurios nei savo vardu, nei pasiekimais yra nežinomos net mūsų mažoje šalyje, jau nekalbant apie europinį kontekstą.

Suprantu, kad yra patogiau ir paprasčiau mokytis šalia savo tėvelių, nereikia bendrabučio, o ir  įstojimas garantuotas, nes nėra daug norinčių ten studijuoti, nėra su kuo konkuruoti, o „universitetas“ taip bijo savo „studentus“ prarasti, kad rašo tik gerus įvertinimus.

Tačiau, ar verta įgyti aukštojo mokslo diplomą, kad vėliau kiekvienam darbdaviui turėtum pasakoti kur ir ką studijavai „Vlado Puodžiaus universitete“? Tenka pastebėti, kad kai kurie lietuvaičiai siekti geriausio nesivargina – nesidomi būsimo universiteto kultūra, pasiekimais, nesiekia sužinoti, kokie lektoriai, mokslininkai jiems ves paskaitas, o tenkinasi jiems iš pirmo žvilgsnio paprastesniu ir lengvesniu variantu.

Nenuostabu, kad po pusmečio nuo stojimų pabaigos, turime tam tikrą skaičių protestuotojų ir dūsaujančių studentų, nes jų studijuojama programa yra uždaroma, jų „universitetas“ veikia nelegaliai ar yra perkeliamas į kitą miestą. Yra nelaimingų atsitikimų ir su užsienyje studijas pasirinkusiais, kurie nepasidomėję ima didžiules paskolas studijoms, nes, pavyzdžiui, supainioja Oksfordo universitetą su Oksfordo koledžu.

Nesidomėdami įstaiga, kurioje rengiasi studijuoti, abiturientai neatskiria studijų programų vertingumo. Juk studijuoti filosofiją ar matematiką galima keliuose šalies universitetuose. O kuriame ši programa yra aukščiausio lygio? Kur dėsto žymus mokslininkas, kuris gali gabų studentą ateityje pakviesti į savo pasaulinio lygio tarptautinę mokslo tyrėjų komandą, galbūt dėstytojo vardas atvertų duris į praktiką žinomoje šalies ar Europos įmonėje?

Studijuoti su geriausiais – nelengva, bet naudinga

Taip pat retai pasidomima, koks dėstytojų ir studentų skaičiaus santykis, kiek universitetas turi užsienio studentų (juk žinoma, kad tarptautinio bendradarbiavimo patirtis yra būtina ir ypač vertinama šiuolaikinėje darbo rinkoje).

Studijuojant su geriausiais reikia ryžto, ambicijų, valios ir drąsos (dažnai girdime iš užsienio darbdavių, kad būtent drąsos, pasitikėjimo savimi ir trūksta pakankamai gabiems lietuvaičiams, kurie nuolat turi būti skatinami nugalėti pasyvumą ir nuolankumą). Gerame universitete nėra lengva studijuoti, nes reikalavimai tikrai nemaži, todėl kai kurie studentai nutraukia studijas ir grįžta prie „Vlado Puodžiaus“ varianto.

Nors kiekvienas iš mūsų yra unikalus, turintis įgimtų talentų, visgi konkurencija yra darbo rinkos pagrindas, todėl reikėtų nepamiršti ir apie ryžtingumą, valią bei ištvermę, kurie padeda talentui atsiskleisti, domėtis aukštojo mokslo įstaiga, kurioje ketinate studijuoti, nesirinkti (pa)prasto varianto.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuva sieks tapti moderniausio pasaulyje mokslo centro nare
  2. KTU doktorantas sako, kad gyvename pasaulyje, kurį sukūrė statybos inžinieriai
  3. Moderniausiame pasaulyje branduolinės fizikos centre CERN – lietuviai mokslininkai, mokytojai, studentai
  4. Vilniaus dizaino kolegijoje Lietuvos ir užsienio specialistai ieškos efektyvių sprendimų, kaip integruoti meno srities profesijų studentus į darbo rinką
  5. Jaunimas pataria, kaip mažinti emigraciją
  6. Gabiems jaunuoliams iš užsienio bus skiriama valstybės parama studijoms
  7. Paskirstytas valstybės finansavimas studijų sritims, daugiausia teks technologijos mokslams
  8. Universitetas skatina išeivius studijuoti Lietuvoje
  9. Lietuvoje ukrainiečiai semiasi žinių naujos visuomenės kūrimui
  10. Šiemet į Lietuvos aukštąsias mokyklas stojo per 38 tūkst. asmenų
  11. Nepopuliarioms, bet reikalingoms specialybėms skirtas tikslinis studijų finansavimas
  12. Būsimus studentus vilioja tolimų šalių kalbos ir kultūros
  13. Lietuvos aukštosiose mokyklose paskaitas skaito tarptautinio lygio dėstytojai iš užsienio
  14. Uostamiesčio brandaus amžiaus miestiečiai vėl kibs į studijas
  15. Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybei teikia Mokslo ir studijų įstatymo pataisas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

ES Investicijos | pixabay.com nuotr.

Regionų lūkesčiai dėl ES investicijų gali virsti nusivylimu projektams net neprasidėjus

2023 03 24
Mokiniams iš socialiai remtinų šeimų – 20 tūkst. interneto kortelių

Planšetė gali tapti vaikų pagalbininku

2023 03 19
Vyriausybės paramą studijoms mūsų šalyje galės gauti iki 110 gudų

Pasirinkusiems žemės ūkį siūlomos stipendijos

2023 03 17
Įteiktos 2022 metų Lietuvos mokslo premijos | smsm.lrv.lt nuotr.

Įteiktos 2022 metų Lietuvos mokslo premijos

2023 03 04
Būsimi studentai teikia prašymus studijuoti | lrv.lt nuotr.

Vilniuje – „Tarptautinių studijų dienos“

2023 02 24
smm.lt nuotr.

Švietimo žinovai: nustokime į mokytojus žiūrėti kaip į paslaugos teikėjus

2023 02 20
Vegetarizmas, veganizmas ir mokslas – santykis tarp žmogaus ir gyvūnų | Unsplash nuotr.

Vegetarizmas – santykis tarp žmogaus ir gyvūnų

2023 02 19
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Gydytojai praleistų pamokų nepateisins

2023 02 17
Pixabay.com nuotr.

Lietuva – patraukli užsienio studentams

2023 02 16
Mokytoja | A. Žuko nuotr.

Jaunų mokytojų reikia ne tik Vilniuje ar Kaune

2023 02 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Automobilio žibintai | pixabay.com, AutoPhotography nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčiai nesnaudžia ir automobilių prekyboje

2023 03 27
Netradicinis knygos „Mokytojas“ pristatymas | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Neįprastu būdu bus pristatyta knyga „Mokytojas“

2023 03 27
Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.
Lietuvoje

Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti

2023 03 27
Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku

2023 03 27
Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)

2023 03 26
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

2023 03 26
Automobilis | pixabay.com, Jackson David nuotr.
Gamta ir žmogus

Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai

2023 03 26
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Romas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Juk apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • labai jau aptakiai surašyta apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Mikas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sukčiai nesnaudžia ir automobilių prekyboje
  • M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Neįprastu būdu bus pristatyta knyga „Mokytojas“
  • Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Regionų lūkesčiai dėl ES investicijų gali virsti nusivylimu projektams net neprasidėjus

by Kristina Aleknaitė
2023 03 24
4
ES Investicijos | pixabay.com nuotr.

Dideli regionų lūkesčiai dėl Europos Sąjungos (ES) investicijų gali subliūkšti net nepradėjus įgyvendinti projektų, kurie turėtų tapti atspirties tašku mažinant...

Skaityti toliau

Planšetė gali tapti vaikų pagalbininku

by Ditė Česėkaitė
2023 03 19
0
Mokiniams iš socialiai remtinų šeimų – 20 tūkst. interneto kortelių

Ikimokyklinio amžiaus vaikai vidutiniškai per dieną prie ekranų praleidžia daugiau nei tris valandas, o vyresni, iki 10-ies metų vaikai –...

Skaityti toliau

Pasirinkusiems žemės ūkį siūlomos stipendijos

by Ditė Česėkaitė
2023 03 17
0
Vyriausybės paramą studijoms mūsų šalyje galės gauti iki 110 gudų

Jau nuo naujų mokslo metų žemės ūkio krypties mokslus studijuojantiems tikslinės skatinamosios stipendijos bus mokamos visą studijų laikotarpį. Šiam Žemės ūkio...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Romas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Juk apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • labai jau aptakiai surašyta apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Mikas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Rimgaudas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
Kitas straipsnis
Nacionalinė biblioteka siūlo skaitytojams net 1000 naujų elektroninių leidinių

Nacionalinė biblioteka siūlo skaitytojams net 1000 naujų elektroninių leidinių

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai