Lietuviškoms mokykloms užsienyje numatyta daugiau rėmimo ir skatinimo būdų

Lituanistinio švietimo mokytojo premija, atlyginimas pavaduojančiam mokytojui, pedagoginio darbo stažo įvertinimas bei priemoka už mokinių pasiekimus. Tokie rėmimo ir skatinimo būdai numatyti Švietimo ir mokslo ministerijos rengiamame Vyriausybės nutarime asmenims, vykdantiems lituanistinį švietimą užsienyje. Naujovės lietuviškių bendrojo ugdymo mokyklų užsienyje vadovams pristatytos seminare, vykusiame Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde, Vokietijoje.

„Sutelkti po pasaulį pasklidusius lietuvius ir jų vaikus, palaikyti ir stiprinti ryšius su Lietuva – tai itin svarbus darbas, kurį atlieka visų lietuviškų mokyklų vadovai ir mokytojai. Jūsų misija ypatinga –  ne tik ugdyti vaikus, bet ir užauginti juos Lietuvos piliečiais, gerai žinančiais savo tėvynės istoriją ir kultūrą. Didelė vertybė Lietuvai yra kiekvienas į ją sugrįžtantis mokytis, dirbti, tai – taip pat jūsų nuopelnas“, – kreipdamasi į seminaro dalyvius sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Pristatytos rengiamos naujovės

Šis sambūris – jau trečiasis, kai Švietimo ir mokslo ministerija perėmė viso lituanistinio švietimo koordinavimą užsienyje. Kiekvienais metais jis vyksta vis kitoje užsienio lietuviškoje mokykloje.

Seminaro metu lietuviškų mokyklų užsienyje vadovams pristatyta rengiama pedagoginės veiklos laikotarpio lituanistinio švietimo srityje užsienyje įskaitymo į pedagoginį darbo stažą tvarka bei rengiamas Vyriausybė nutarimas, kuriame numatyta galimybė mokėti atlyginimą pavaduojančiam mokytojui, vieną kartą per kalendorinius metus skirti priemoką už jų ugdomų mokinių pasiekimus lituanistinio švietimo srityje.

Pagrindinės lituanistinio švietimo užsienyje veiklos kryptys

Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė pažymėjo, kad ministerija palaiko ir visada palaikys ne tėvynėje esančias lietuviškas mokyklas ir stengsis joms sudaryti kuo geresnes darbo sąlygas. „Siekdama padėti lietuvių bendruomenėms išsaugoti tautinę kultūrą, gimtąją kalbą, ministerija kasmet įgyvendina įvairias priemones. Didelis vaidmuo skiriamas vaikų ir jaunimo, besimokančių užsienio lietuviškose mokyklose, ugdymui tautine, patriotine dvasia“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė.

Iš Lietuvos siunčiami mokytojai dirbti lietuviškose mokyklose užsienyje. Kasmet pagal išvykimo sutartis į lietuviškas bendrojo ugdymo ir savaitgalines mokyklas Baltarusijoje, Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gruzijoje, Ukrainoje išvyksta apie 80 mokytojų.  Taip pat tęsiamas projektas, kuomet Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai – būsimi pedagogai, istorikai, politikai – atlieka nuo dviejų mėnesių iki pusės metų praktiką lituanistinėse mokyklose.

Skatinant lituanistinių mokyklų užsienyje tarpusavio bendradarbiavimą bei bendradarbiavimą su mokyklomis Lietuvoje, taip pat metodinės ir mokomosios medžiagos įsigijimą, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą ir kitas veiklas, kiekvienais metais skelbiami šių mokyklų projektų konkursai, remiamas užsienio lietuvių dalyvavimas stacionariose vaikų vasaros poilsio stovyklose įvairiuose Lietuvos regionuose.

Didelis dėmesys skiriamas užsienio lietuviškose mokyklose dirbančių mokytojų kvalifikacijos tobulinimui, Švietimo ir mokslo ministerija kiekvienais metais organizuoja po kelis seminarus ar kursus, suteikiant galimybę mokytojams pasidalinti gerąja patirtimi, susipažinti su švietimo naujovėmis, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse. „Džiaugiuosi, kad mokyklų vadovai turi galimybę apsilankyti kitose lietuviškose mokyklose užsienyje, pasikeisti vertinga patirti, pasidalinti iššūkiais ir problemais ir kartu ieškoti jų sprendimų būdų“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė.

Diskusijos apie dvikalbį auklėjimą ir mokytojo profesijos statusą

Šiais metais užsienio lietuvių bendrojo ugdymo įstaigų vadovų sambūryje dalyvavo atstovai iš lietuviškų mokyklų Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Vokietijoje bei Belgijoje. Seminaro dalyviai diskutavo apie dvikalbio auklėjimo šeimoje ypatumus ir privalumus, mokytojo profesijos statusą Lietuvos ir užsienio lietuvių bendrojo ugdymo įstaigose, aptarė bendradarbiavimo projektus, jų gerąją patirtį.

Vizito metu švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė ir lietuviškų mokyklų užsienyje vadovai lankėsi pas Bergštrasės apskrities viršininką Kristijaną Engelhardą, kuris pristatė švietimo sistemą šioje apskrityje: bendrojo ugdymo įstaigų tipus, profesines ir suaugusiųjų mokyklas. Pasak Bergštrasės apskrities viršininko, švietimas yra prioritetinė sritis, nes „nuo to, kokį išsilavinimą įgis jaunimas, priklauso šalies ateitis“. Per paskutinius 15 metų į apskrities bendrojo ugdymo įstaigas investuota apie 380 mln. eurų, per artimiausius porą metų ketinama skirti dar 170 mln. eurų.

„Mokyklą vaikai pradeda lankyti sulaukę šešerių metų. Jie mokosi 4 metus, o tuomet pagal pasiekimus yra išskirtomi į skirtingo lygio mokyklas, tačiau patobulėję gali pereiti į aukštesnio lygio mokyklą. Ypatingą dėmesį skiriame gabiausių mokinių ugdymui, jų skatinimui. Kita kryptis – darbas su silpnesnius gebėjimus turinčiais vaikais“, – pasakojo K. Engelhardas.

Šiek tiek statistikos

Pirmosios lituanistinės mokyklos užsienyje pradėjo veikti pokario metais, kai lietuvių išeiviai suvokė, kad tik lituanistinių mokyklų tinklas gali padėti jiems perduoti lietuvybės dvasią ne tik vaikams, bet ir anūkams.

Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja 10-ties lietuviškų formaliojo ugdymo mokyklų užsienyje veiklą: keturios iš jų veikia Lenkijoje, dvi – Baltarusijoje, po vieną – Latvijoje, Rusijoje, Vokietijoje ir Belgijoje. Jose iš viso mokosi beveik 2000 mokinių, dirba 47 Švietimo ir mokslo ministerijos išsiųsti mokytojai. Ministerija taip pat koordinuoja 168 lituanistinių mokyklų, kuriose mokosi apie 7 tūkst. mokinių, veiklą.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pasaulyje yra beveik 3,7 mln. lietuvių, iš jų Lietuvoje gyvena apie 3 mln. (83,1 proc.),  užsienio valstybėse – apie 620 tūkst. (16,9 proc.). Dauguma lietuvių, gyvenančių užsienio šalyse, įsikūrę Europoje (82 proc.), 13,7 proc. gyvena Šiaurės Amerikoje, likusieji 4,3 proc. – kituose žemynuose.

Kas penktas užsienio lietuvis gyvena Jungtinėje Karalystėje, kas septintas – Rusijos Federacijoje, kas dešimtas – Lenkijoje. Lietuvių skaičiumi išsiskiria Kanada (7,9 proc.), Vokietija (7 proc.), Airija (6,4 proc.), JAV (5,8 proc.) ir Latvija (5,6 proc.).

Vasario 16-osios gimnazija veikia 66-tus metus. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Vokietijoje veikė net 148 lietuviškų mokyklų, tarp jų – 26 gimnazijos. Tačiau lietuviams ėmus migruoti į kitas šalis, mokyklos buvo uždarytos ir iš gimnazijų iki dabar išliko tik viena – Vasario 16-osios gimnazija. 1954 m. ji buvo perkelta į Hiutenfeldą, kur Vokietijos lietuvių bendruomenė, padedama viso pasaulio lietuvių, buvo nusipirkusi žemės sklypą su Renhofo pilimi. Šiuo metu gimnazijoje mokosi 193 vaikai, dirba 30 mokytojų.