Leidykla „Mintis“ perleido garsaus lietuvių etnologo, religijotyrininko Norberto Vėliaus raštus.
Chrestomatinio leidinio pirmame tome pateikiami svarbiausių XIX a. senosios lietuvių religijos ir mitologijos tyrėjų D. Poškos, T. Narbuto bei daugelio kitų straipsniai arba ištraukos iš jų veikalų.
Knygoje norima ne tik supažindinti skaitytojus su senosios lietuvių religijos ir mitologijos tyrimais, bet ir įvertinti juos, pateikti rašančiajam jų istoriją jau sugrupuotus ir šiek tiek apdorotus duomenis. Todėl atskirai pristatomas kiekvienas autorius, supažindinama su svarbiausiais jo gyvenimo ir veiklos įvykiais.
„Lietuviai, ištisus amžius nuolat gyvendami savo teritorijoje, mažai tekeliaudami ir tesimaišydami su kaimyninėmis nebaltų gentimis, sukūrė savitą baltų kultūros atmainą, išlaikė joje daugelį senosios Europos ir indoeuropiečių kultūros bruožų. Jie buvo tvirtai prisirišę prie savo tradicinio gyvenimo būdo ir ilgiausiai Europoje laikėsi senųjų papročių, tikėjimo. Paskutiniai žemaičiai buvo pakrikštyti tik XV a., kai Vakarų Europoje jau buvo prasidėjęs Renesansas, imta domėtis antikine (graikų ir romėnų) kultūra – filosofija, vaizduojamuoju menu, architektūra, religija ir mitologija, Ir ši „pagoniška“ kultūra jau nebuvo niekinama kaip ankstyvaisiais krikščionybės amžiais ir viduramžiais – pradėta ja žavėtis, ją tirti ir mėgdžioti. Ne taip smerkiamai imta žiūrėti ir į vietinius įvairių tautų papročius, šventes, tikėjimus, kuriuos anksčiau buvo stengiamasi išnaikinti kaip nereikalingas ir net kenksmingas „pagonybės liekanas“.“ /Norbertas Vėlius/
Knygą pavartyti galite čia:
vienas is padoriu alkas.lt straipsniu