Aplinkosaugos diena paminėta Aukštadvario regioniniame parke

Tik prasidėjus kalendorinei vasarai, sumėlynavus lubinams, birželio 2 dieną Aukštadvario regioninis parkas tradiciškai paminėjo aplinkosaugos dieną (oficialiai pasaulinė aplinkos apsaugos diena minima birželio 5 dieną). O ARP aplinkos apsaugos diena organizuojama jau nuo 2006 metų ir kiekvienais metais rengiama vis naujoje parko vietoje, parengiamas naujas maršrutas, viktorinos klausimai, meninė programa pagal surinktą vietos tautosakos medžiagą.

Aukštadvario regioninio parko direkcija, bendradarbiaudama su mokyklomis, Onuškio seniūnija,  Trakų miškų urėdija, Trakų kultūros rūmų Aukštadvario filialu ir kitomis institucijomis, aplinkos apsaugos dienos proga  šiemet suorganizavo renginį su žygiu į Verniejaus hidrografinį draustinį. Kaip žinia, Verniejaus hidrografinio draustinio, kurio plotas – 289 ha, tikslas – išsaugoti savitą hidrologinį Verniejaus ežero režimą, jo salas, Degusio, Ilgio, Laužaraisčio, Skričio ežerėlių hidrografinę sistemą, Nikronių mitologinį akmenį, paukščių buveines, augalų (mažųjų šimtūnių) augavietes.

Pagal paruoštą maršrutą, pakeliui iki Nikronių akmens numatytose stotelėse žygio vadovai – ARP direktorius Vaclovas Plegevičius ir APR vyr. ekologas Talvydas Špiliauskas – supažindino moksleivius su gamtos ir kultūros objektais. T. Špiliauskas supažindino apie unikaliais šių apylinkių augalais, mokė pažinti paukščius pagal jų giesmes. Kaip teigė pats ekologas, lubinai, kurie lydėjo žygio metu, ne tik puošmena, bet ir ARP rūpestis, nes tai – invazinė rūšis, savo paplitimo vietose nustelbianti visus kitus augalus.

ARP darbuotojai parengė aštuonias žygio stoteles. Kiekvienoje stotelėje buvo tikrinamos moksleivių žinios, o už kiekvieną teisingą ar iš dalies teisingą atsakymą moksleiviai gavo prizus.

Žygį pradėjo ARP direktorius Vaclovas Plegevičius prie Verknės upės tilto Nikronyse, supažindino su unikalia Verknės upe. Žygio dalyvius pasitiko šalia esančios sodybos savininkas – poetas, buvęs lietuvių kalbos mokytojas Algirdas Almantas. V. Plegevičius pristatė Almantų šeimą – Vytautą, Gražiną, Birutę, Gediminą, Algirdą. Algirdo Almanto tėvelis Vytautas Almantas buvo mokytojas ir savo vaikus išugdė būti Lietuvos mylėtojais. Susipažinę su Algirdo Almanto šeima, pasigrožėję Verknės kraštovaizdžiu, žygio dalyviai nusifotografavo prie medinės verkiančios Verknės skulptūros.

Vėliau žygio dalyviai buvo supažindinti su ledyninės kilmės Sienio ežeru. Kaip minėjo ARP direktorius V. Plegevičius, iš viso ARP puošia net 77 ežerai. Dar vėliau kelias atvedė prie Babruko ežero, kuris, kaip teisingai atspėjo moksleiviai, siejamas su bebru. Aukštadvario pilis, vėliau ir miestelis su dvaru buvo valstybiniai, t. y. priklausė didžiajam kunigaikščiu, karaliui. Viena iš rimtų LDK kunigaikščio paskiriamų pareigybių buvo bebrininkas, jis turėjo savo priskirtus plotus, kuriuose prižiūrėjo, veisė ir gaudė bebrus.

Kita žygio stotelė – Nikronių kaimo senbuvės Jadvygos Avižienienės-Barkauskaitės kaimo turizmo sodyba. Sodybos šeimininkė žygio dalyvius pakvietė atsikvėpti pavėsinėje. Supažindino su pastatais, taip pat su mediniu namu, kuriam jau daugiau kaip 100 metų, jį pastatė Mykolas Barkauskas, Jadvygos senelis. Kaimas buvo gatvinis, žmonės čia vertėsi gyvulininkyste, žemdirbyste ir, žinoma, žvejyba. Net mažos mergaitės sugebėdavo taisyti tinklus, plaukdavo žvejoti. Beje, ji pateikė daug legendų ir istorijų, pagal kurias ARP vyr. kultūrologė R. Balsevičiūtė paruošė žygio programą.

Vėliau aplankyti Nikronių senkapiai. Kaip teigė ARP direktorius Vaclovas Plegevičius, senkapiuose tradicija draudžia kirsti senus medžius, nes manoma, kad vėlės gyvena medžiuose, mirus žmogui sodindavo medį šalia kapo. Žygio dalyviai buvo supažindinti su Babrauninkų mišku, taip pat su giliausiu Trakų rajono – Verniejaus – ežeru. Galiausiai žygio dalyviai pasiekė tikslą – Nikronių akmenį.

Pilko granito akmuo su įduba viršuje – gamtos paminklas. Gamtos paminklu paskelbtas dėl didelių matmenų. Šis akmuo turi ir kultūros paveldo objekto valstybinį statusą. Šį akmenį aprašė garsus XX a. vid. tyrinėtojas Petras Tarasenka. Manoma, kad akmuo ikikrikštiniu laikotarpiu buvo naudojamas apeiginiams tikslams, vėliau tarnavo kaip riboženklis.

O užrašas ant akmens „MOPT“ reiškia „Mano pinigai čia“. Yra pasakojama apie tai, kad šį didžiulį akmenį užritinę kareiviai, kai Napoleonas čia užkasęs brangų lobį. Prieš keletą metų traktorininkas netoliese iškasė puodą su pinigais (dabar šis lobis saugomas Trakų pilies muziejuje).

Akmuo pritraukė ir kitų istorikų dėmesį. Apie jį rašo istorikas Edvardas Gudavičius ir konstatuoja, kad akmenyje yra pavaizduotas Odynecų herbas „Lis“. Kaimo žmonės teigia, kad rodyklė nurodo kryptį „sienos“ link, kur yra šventas šaltinis ir „akmenų ratai“ – dar senesni protėvių kapai, Vladislavos dvaras su į rytus tekančiu šaltiniu. Senoliai prie Nikronių akmens atvykdavo gydyti vandeniu akis vandenyje, esančiame lovelyje.

Atvykus į galutinę žygio stotelę prie Nikronių akmens, visi žygio dalyviai stebėjo meninę programą „Ant krantelio akmenėlis“. Programą ruošė Aukštadvario regioninio parko direkcijos etnografinis ansamblis „Lėda“, kuriam vadovauja ARP vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė, ir Onuškio D. Malinausko gimnazijos moksleiviai. Skambėjo R. Balsevičiūtės sukurta daina kunigaikščiui Kęstučiui ir kitos patriotinės karinės-istorinės dainos. Per meninę programą moksleiviai susipažino su vietine tautosaka – dainomis, sakmėmis ir kai kuriais kaimo papročiais, išgirdo legendą apie Verniejaus ežerą.

Po meninės programos visi buvo pakviesti atsigerti gaivos iš Aukštadvario šaltinio vandens, pasistiprinti kaimiška rūgštynių ir dilgėlių sriuba, kuri buvo išvirta pagal kulinarinio paveldo žinovės Jadvygos Avižienienės receptą. Beje, pati Jadvyga vaišino savo pagamintu obuolių sūriu.

Žygyje dalyvavo moksleiviai iš Onuškio D. Malinausko gimnazijos, Aukštadvario mokyklos-darželio „Gandriukas“, Bijūnų pagrindinės mokyklos, Bijūnų pagrindinės mokyklos ikimokyklinės grupės, iš Aukštadvario žemės ūkio mokyklos, taip pat jaunųjų miško bičiulių būrelis „Verkniukai“ iš Aukštadvario gimnazijos. Renginyje dar dalyvavo vietiniai gyventojai iš Nikronių kaimo, lydintys mokytojai bei kiti žygeiviai, iš viso – apie 110 žmonių.

Svarbu padėkoti žygio vedėjams – direktoriui Vaclovui Plegevičiui,  vyr. ekologui Talvydui Špiliauskui, meninės ir žygio programos rengėjai ARP vyr. kultūrologei Ritai Balsevičiūtei, ARP administratorei Emai Stanulionienei, Linai Mikutavičienei, Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorei, virusiai sriubą, Jadvygai Avižienienei už tautosakos medžiagą ir vaišes, Trakų rajono savivaldybei, dosniai parėmusiai šį žygį, Trakų miškų urėdijai, skyrusiai transportą.

Už bendradarbiavimą ir pagalbą mokykloms, partneriams buvo įteikti padėkos raštai, mokyklų dainininkams – apdovanojimai.

Džiugu, kad tradiciniu tapęs aplinkosauginis žygis ne tik ugdo moksleivių meilę gamtai, aplinkosauginį mąstymą, bet ir skatina giliau domėtis krašto istorija, tautosaka, etniniu paveldu.