Sekmadienis, 22 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

Č. Iškauskas. Naujas Šaltasis karas: Lietuva vėl jo epicentre?

Česlovas Iškauskas, www.alkas.lt
2016 05 09 20:58
3
Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ar esate gyvenęs Šaltojo karo laikais? Jeigu ne – nežinote tos nuolatinės įtampos ir baimės, kad štai atsitiks menkiausias konfliktas ir prasidės Karštasis, tai yra, tikras karas, ir mama eilinį kartą ant duoninės krosnies džiovins džiūvėsius, tėvas baugiai klausysis užsienio radijo…

Jeigu gyvenote (o tokių, deja, taip mažėja) – tai prisimenate, kaip visas pasaulis įnirtingai kovojo už taiką ir kartu be saiko ginklavosi, grasino branduoliniais užtaisais, pardavinėjo ginklus, kėlė karus ir konfliktus, varė neribotą propagandos srautą vieni ant kitų. Taip, mes buvome to Šaltojo karo įkaitai.

Šaltasis karas (angl. Cold War), formaliai kilęs prieš 70 metų, tai geopolitinė, ekonominė ir ideologinė konfrontacija tarp dviejų pasaulinių sistemų, daugiausiai tarp JAV ir Sovietų sąjungos bei jų sąjungininkų. Bent taip per egzaminą atsakytų politologijos studentas. O iš tikrųjų buvo skiepijamas negatyvus „išorės priešo“ vaizdinys, pagardintas išmaniomis karikatūromis, prasimanymais ir gandais, jis tapo šių sistemų ideologijos dalimi, iš kurios naudos gavo nebent abiejų stovyklų elitas. Žmonės buvo sąmoningai kvailinami būtais ir nebūtais faktais, kad juos būtų galima mobilizuoti tariamam priešui įveikti ir taip paversti valdančiųjų režimo vergais.

Nors istorikai nesutaria, kada gi prasidėjo Šaltasis karas (kai kurie teigia, kad jį įžiebė 1917 m. bolševikinė Rusijos revoliucija), oficialiai jo pradžia fiksuojama 1946 m. kovą, kai Didžiosios Britanijos premjeras Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill) Fultono mieste (JAV) pasakė savo žymiąją „Geležinės uždangos“ kalbą, kurioje jis kaltino SSRS užsidengus „geležine uždanga“ nuo Ščecino iki Triesto. Vakaruose šiam žingsniui buvo iš anksto pasirengta.

V. Čerčilis nuo pat karo pabaigos nerimavo dėl didžiulių Sovietų Sąjungos karinių pajėgų Europoje, kurios galėjo pakenkti Vakarų Europai. 1945 m. balandžio – gegužės mėnesiais V. Čerčilis su savo padėjėjais parengė planą, pagal kurį turėjo „pulti Rusiją vardan Jungtinių Amerikos Valstijų ir Britų imperijos“. Vėliau plano buvo atsisakyta, kadangi britai turėjo per silpnas karines pajėgas, o su JAV dėl to nebuvo sutarta.

1946 m. vasarį JAV ambasadorius Maskvoje Džordžas Kenanas (George Kennan) be galo ilgos, net 5500 žodžių telegramos JAV valstybės departamentui pagrindu parašė ir kitų metų liepą „Foreign Affairs“ išspausdino straipsnį „X“, kuris padėjo Jungtinėms Amerikos Valstijoms planuoti tolimesnę Šaltojo karo eigą kovoje su SSRS. O 1946-ųjų rugsėjį Viačeslavas Molotovas amerikiečiams išsiuntė telegramą, kurioje JAV išvadino „monopolistų valstybe, kuri yra pasiruošusi bet kokiomis priemonėmis laimėti naująjį karą ir tapti galingiausia jėga pasaulyje.“

Prieš tai Vakarų vienybė buvo gerokai pašlijusi, ir SSRS tuo džiaugėsi. Dar 1944 m. spalį V. Čerčilis Maskvoje susitarė su J. Stalinu pasidalinti Balkanus į įtakos sferas, o Amerikos prezidentas Franklinas Ruzveltas (Franklin Roosevelt) su J. Stalinu Jaltos konferencijoje susitarė nepalaikyti V. Čerčilio Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo klausimu. Kitos sąjungininkų derybos vyko Jaltos konferencijoje 1945 m. vasarį, tačiau vis dar nebuvo pasiektas susitarimas dėl Europos padalinimo. 1945 m. balandį V. Čerčilis ir naujasis JAV prezidentas Haris Trumenas (Harry Truman) priešinosi J. Stalino sprendimui palaikyti Lenkijos socialistų vyriausybę, Lenkijos emigracinės vyriausybės priešininkę, įsikūrusią Liubline, bet Vašingtonas tam įtakos neturėjo.

Taip Rytų Europa tapo apkasų linija, netrukus atskirsianti du agresyvius blokus – Varšuvos sutarties organizaciją ir NATO. Sovietų Sąjunga ėmė kontroliuoti rytinį bloką, o Vakarai tai toleravo. Baltijos šalys, kaip ir milžiniška teritorija nuo Suomijos iki Rytų Rumunijos ir Albanijos, atiteko SSRS, ir tai tarsi užkodavo 45 metus trukusį Šaltąjį karą.

Raudonoji linija praėjo ties Lenkija. Sovietai kaip atsvarą emigracinei Londone įsikūrusiai Lenkijos vyriausybei sudarė prosovietinę vyriausybę. Lenkijos emigracinė vyriausybė, suformuota po Vokietijos įsiveržimo į Lenkiją 1939 m. rugsėjo 1 d. ir rezidavusi iš pradžių Paryžiuje, paskui Londone, karo metais turėjo didelę įtaką Lenkijoje, jai buvo pavaldi Lenkijos pogrindžio valstybė, lenkų kariuomenės daliniai Vakaruose, Lenkijoje ir Lietuvoje veikusi Armija Krajova (AK) bei po karo susikūręs antisovietinis pasipriešinimas „Laisvė ir nepriklausomybė“.

Istorikas Artūras Bubnys rašė, kad lenkų pogrindis, daugiausiai sudarytas iš AK vadų, veikė ir Vilniuje, bet 1945 m. pavasarį po žiaurių sovietinių represijų buvo išsklaidytas, daug lenkų veikėjų suimta, kiti legalizavosi, o galutinai lenkų partizanų pasipriešinimas buvo palaužtas iki tų metų pabaigos.

Beje, iki karo pradžios Lenkijos ginkluotosios pajėgos buvo trečios pagal dydį tarp sąjungininkų. Tad tiek sąjungininkai Vakaruose, tiek Maskva į lenkus dėjo daug vilčių, bet Varšuvos sukilimas 1944-ųjų rugpjūčio – spalio mėn. parodė, kad jokiai okupacinei jėgai jie negalėjo pasipriešinti. Emigracinė vyriausybė nustojo egzistuoti tik 1990 m., perdavusi įgaliojimus Lecho Valensos (Lech Wałęsa) vadovaujamai respublikai.

Šaltajam karui susidarė puikios sąlygos. Pirmuoju smuiku čia ėmė groti Sovietų Sąjunga, iš vienos pusės, garsiai šaukdama apie nusiginklavimą, iš kitos, sukeldama tokius pavojingus įtempimo židinius kaip Karibų krizė, invazija į Vengriją, Čekoslovakiją. JAV ginti savo interesus panašius metodus taikė ne Europoje, o Azijos ir kitose šalyse.

Manoma, kad Šaltasis karas išsikvėpė sulig Berlyno sienos griuvimu ir SSRS iširimu. Bet žurnalistas Edvardas Lukasas (Edward Lucas) 2008 m. Vilniuje išleistoje knygoje „Naujas Šaltasis karas: Kremliaus keliama grėsmė Rusijai ir Vakarams“ nurodė, kad būtent dabar vyksta naujas Šaltasis karas, o jo priešakinėse linijose vėl atsidūrė Rytų Europos šalys, tarp jų ir Lietuva. Grėsmingi Rusijos veiksmai naujame Šaltajame kare turi priversti Vakarus atsibusti, susivienyti ir duoti jai atkirtį.

Bet knyga išleista iki 2008 m., kai netrukus Rusija įvykdė agresiją prieš Gruziją, atplėšdama Pietų Osetiją ir Abchaziją. Po šešerių metų ji aneksavo Krymą, sukėlė pilietinį karą pietryčių Ukrainoje. Jau tuomet garsus ekonomikos savaitraščio „The Economist“ apžvalgininkas perspėjo apie naują Šaltąjį karą, kuris netrukus pasireiškė hibridiniu ar tiesiog invaziniu karu. Rusija inspiruoja „įšaldytų konfliktų“ taktiką, taip tikėdamasi atplėšti kitų valstybių teritorijas ir jas prijungti prie buvusios SSRS.

Šiuolaikinį Šaltojo karo etapą 2007 m. vasario 10 d. pradėjo Rusijos prezidentas V. Putinas, Miunchene vykusioje saugumo konferencijoje pasakęs kalbą „Rusijos vaidmuo pasaulio politikoje“, kurioje jis ne tiek kalbėjo apie Rusiją, kiek su neįtikėtinai šaltu veidu, atmieštu pasityčiojimo ir atviro grasinimo gaidelėmis, perliejo visą Vakarų pasaulį, ypač JAV. Simboliška, kad tai įvyko Miunchene – A. Hitlerio tėvonijoj ir nacizmo židiny. Kai kurie apžvalgininkai V. Putino tezes sutapatino su V. Čerčilio iššūkiu Fultone.

Praėjus keliems mėnesiams, 2007-ųjų liepą, E. Lukasas latvių žiniasklaidai sakė, kad nėra tikras dėl Baltijos valstybių išlikimo, nes joms grėsmę kelia pavojinga Rusijos kapitalo ir Vakarų silpnumo kombinacija. V. Putinas išprovokavo NATO karinių pajėgų slinktį į Rytus, vis daugiau karinės technikos ir kareivių telkiant prie vakarinės Rusijos sienos.

Savo ruožtu šis žingsnis provokuoja Rusiją dar labiau ginkluotis ir išnaudoti Kaliningrado anklavo kortą. Taip atsiranda jau ne tik Šaltojo, bet galbūt ir Trečiojo pasaulinio karo grėsmė, o Lietuva atsiduria jo epicentre.

Politologas Bernardas Gailius straipsnių cikle „Šaltasis karas. Už ką kovojame?“ pakylėtai deklaruoja, kad „Lietuvos Respublika – mūsų visų laisvu apsisprendimu pagrįsta valstybė – yra tikroji mūsų vertybė Šaltajame kare. Nieko negali būti už ją svarbiau, jei iš tikrųjų norime laimėti. Istorijos tinkamai pamokyta Lietuva tą gerai supranta, todėl yra viena iš svarbiausių Šaltojo karo karių.“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Trečiasis pasaulinis karas? Tik nereikia mūsų gąsdinti…
  2. Č.Iškauskas. Ar Lietuva išmoks E.Snoudeno pamoką?
  3. R. Juknevičienė: Kremliaus informacinis karas yra ginklas
  4. A. Aplebaum. Karas Europoje nėra tik isterikų idėja
  5. Č. Iškauskas. Lietuva sugriovė sovietų imperiją. Ar ji sugriaus Rusiją?
  6. Č. Iškauskas. Gėdinga išdavystė: kaip neutralioji Švedija išdavė lietuvius ir perdavė sovietams
  7. A. Praninskas. Trečiasis pasaulinis karas – dėl Baltijos šalių?
  8. R.Alaunis. 8-ių dienų Izraelio – palestiniečių karas: karo nuostoliai, tikslas ir perspektyvos
  9. Č. Iškauskas. Kad nepasikartotų Lietuvos tragedija
  10. Č. Iškauskas. Slaptieji protokolai: o gal jų esama ir šiandien?
  11. Č. Iškauskas. Kaip J. Staliną užliūliavo nacių propaganda…
  12. V. Katkus: Karas Ukrainoje gali sunaikinti ne tik Rusiją, bet ir eurą
  13. Č. Iškauskas. Kaip kuriamos „liaudies respublikos“
  14. Č. Iškauskas. Kuo avantiūra Sirijoje primena Afganistaną?
  15. Č. Iškauskas. Kremlius šaiposi iš Lietuvos reikalavimų
  16. Č. Iškauskas. V. Putinas nevengia pasimokyti iš baisiausiųjų
  17. Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo
  18. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…
  19. Č. Iškauskas. Rusija nori atplėšti ir gabaliuką Kalifornijos?
  20. Č. Iškauskas. Ar jau laikas kasti bunkerius? (pirmadienio mintys)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Suduvis says:
    6 m. ago

    Nera jokio saltojo karo ir jokio epicentro Lietuvoje. Nustokite skleisti erezija. Pradekite viska analizuoti nuo pradziu,nuo ko visa sita suirute prasidejo ? Pamenu pries 15 metu,viskas buvo gana ramu.

    Atsakyti
    • linelis says:
      6 m. ago

      o kas gi įvyko prieš tiek metų? malonėkite apšviesti mūsų tamsius protus…

      Atsakyti
  2. klausimelis says:
    6 m. ago

    Gal parasytumet kas nutinka tiems kas atsiduria karo epicentre? Sito linkite Lietuvai?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Karas Ukrainoje | Alkas.lr ewkrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

2022 05 22
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42

2022 05 21
Nuo rugpjūčio 1 dienos atvirkštinio PVM mechanizmas taikomas naujoms prekių grupėms

VMI primena apie pagalbą Ukrainai

2022 05 20
Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto

Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

2022 05 20
Tariamasi dėl skrydžių į Jugtines Valstijas

Tariamasi dėl skrydžių į Jugtines Valstijas

2022 05 19
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15

2022 05 19
Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas

Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas

2022 05 18
Lietuvos Raudonasis Kryžius padėjo 50 tūkst. ukrainiečių

Lietuvos Raudonasis Kryžius padėjo 50 tūkst. ukrainiečių

2022 05 17
Į Lietuvą atvyksta Ukrainos viceministrai

Priėmusiems ukrainiečius – kompensacijos

2022 05 16
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 16 12:55

2022 05 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | Alkas.lr ewkrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

2022 05 22
Ministerija imasi spręsti atliekų tvarkymo savivaldybėse nesklandumus
Lietuvoje

Vilnius keičia atliekų surinkimo tvarką

2022 05 22
Koks pavasaris be žaliuojančių špinatų?
Gamta ir žmogus

Koks pavasaris be žaliuojančių špinatų?

2022 05 22
Būsto pirkimas: svarbiausi klausimai
Lietuvoje

Nuomotojai ir nuomininkai – ką numatyti?

2022 05 22
Negydomas knarkimas gali sukelti pavojų ir aplinkiniams
Lietuvoje

Kad miegas būtų saldus ir gilus

2022 05 22
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Būsto paskola: jei negali laiku sumokėti įmokos

2022 05 22
Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams
Lietuvoje

Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

2022 05 22
Pirmą kartą pasaulyje skilvelio aneurizmos gydymui pritaikyta minimaliai invazinė procedūra
Lietuvoje

Kaip tinkamai pasiruošti operacijai?

2022 05 22


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Astronomas, 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40
  • Vilnius keičia atliekų surinkimo tvarką
  • Koks pavasaris be žaliuojančių špinatų?
  • Nuomotojai ir nuomininkai – ką numatyti?

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 625; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 589; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 522; komentarų: 16
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 493; komentarų: 4
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 441; komentarų: 2
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 422; komentarų: 3

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 22
2
Karas Ukrainoje | Alkas.lr ewkrano nuotr.

Politinis strateginis lygmuo V. Zelenskis tikisi, kad rytoj Ramstein-2 susitikime Lenkijoje bus priimtas sprendimas dėl salvinių raketų sistemų (MRLS) tiekimo...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 21
13
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42

Politinis strateginis lygmuo Istorinis balsavimas. Jungtinių Valstijų Senatas patvirtino 40 mlrd. dolerių skubios karinės ir humanitarinės pagalbos Ukrainai paketą. Įstatymo...

Skaityti toliau

VMI primena apie pagalbą Ukrainai

by Ditė Česėkaitė
2022 05 20
0
Nuo rugpjūčio 1 dienos atvirkštinio PVM mechanizmas taikomas naujoms prekių grupėms

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad neatlygintinai pagalbai Ukrainos karo ar kitų nelaimių aukoms skirtos prekės ir su jomis susijusios...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Astronomas, 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40
  • A niaa? apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

Kitas straipsnis
Vidmante Jasukaityte | vidmantejasukaityte.wordpress.com nuotr.

V. Jasukaitytė. Nežinau nežinau... bet ar kartais tai nėra tiesa?..

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai