Telkiamas dėmesys į pilietinį ir tautinį ugdymą

Atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją, stiprinamas pilietinis ir tautinis mokinių ugdymas. Jis tampa kryptingas, apima ne tik formalųjį, bet ir neformalųjį švietimą. Nuo šio rudens bus pradėtos įgyvendinti naujos lietuvių kalbos bendrosios programos, o iki metų pabaigos planuojama atnaujinti istorijos ir pilietiškumo pagrindų bendrąsias programas. Mokiniai intensyviau mokysis atpažinti propagandos apraiškas, bus lavinamas jų atsparumas, jie taip pat aiškinsis informacinio karo grėsmes.

Visa tai numatyta švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės patvirtintame Pilietinio ir tautinio ugdymo 2016-2020 metų tarpinstituciniame veiksmų plane. Jaunimo ugdymu rūpinsis ne tiktai mokyklos, Švietimo ir mokslo ministerija, bet ir kitos ministerijos, valstybės įstaigos, nevyriausybinės organizacijos.

„Mūsų tikslas – stiprinti pilietinę ir tautinę savimonę, kad mokiniai savo ateitį kurtų Lietuvoje, būtų pasirengę prisiimti atsakomybę už savo valstybę. Ypatingas dėmesys skiriamas ir bendruomeniškumo, aktyvaus pilietiškumo ugdymui, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. – Naujos priemonės skatins mokinių aktyvią veiklą po pamokų, vietos bendruomenėje, įvairiose organizacijose. Nepamiršta ir mokytojų kompetencija – istorijos, lietuvių kalbos, pilietiškumo pagrindų, kitų dalykų mokytojams bus organizuojamos kvalifikacijos tobulinimo programos“.

Atnaujinamose pagrindinio ugdymo istorijos ir pilietiškumo pagrindų bendrosiose programose  labiau orientuojamasi į istorinės tautinės savimonės ugdymą ir pilietiškumą. Išskirta priemonių grupė, susijusi su atsparumu propagandai ir informaciniams karams. Susisteminama medžiaga mokytojams nacionalinio saugumo ir krašto gynybos temomis, Lietuvos istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi šaltinių bazės papildomos nauja tekstine, garsine, vaizdine medžiaga ir kt.

Užsienio lietuviškoms mokykloms bus parengta rekomendacinė integruota lituanistinio švietimo programa, apimanti lietuvių kalbos ir literatūros, Lietuvos istorijos, kultūros mokymą, mokymo priemonių komplektas. Užsienio lituanistinio švietimo įstaigos skatinamos aktyviau dalyvauti Lietuvoje organizuojamose veiklose, skirtose lituanistiniam ugdymui.

Šis veiksmų planas rengtas, atsižvelgiant į skirtingų valstybės institucijų, nevyriausybinių ir kitų organizacijų jau vykdomas sėkmingas priemones, kurių tęstinumą ir stiprinimą svarbu išlaikyti. Pvz., kasmet spalio pirmąją savaitę organizuojamas Krašto apsaugos dienos renginys aukštesniųjų klasių mokiniams, jie lankosi krašto apsaugos sistemos įstaigose. Taip pat toliau bus minima Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena, rengiamas konkursas mokiniams „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę?” ir kt. Pastaraisiais metais į pilietiškumo ugdymą įsitraukia vis daugiau nevyriausybinių jaunimo organizacijų, kurios vykdo projektus, pavyzdžiui, „Pilietiškumo mokykla“. Daugėja vasaros seminarų, skirtų lituanistiniam akademinio jaunimo ugdymui, istorinės ir kultūrinės atminties sklaidai tarp studentų, – tai „Literatūros salos“, „Prigimtinės kultūros seminarai“, „Laisvės kovų atmintis“ ir kt., kuriuos greta pagrindinių studijų programų organizuoja aukštosios mokyklos.

Priemonių plane numatyta inicijuoti ir remti nuolatines komunikacijos kampanijas, kurios skirtos tikslinėms auditorijoms. Taip bus siekiama auginti visuomenės pilietiškumą, atsparumą informacinėms grėsmėms, socialinį ir politinį aktyvumą.

Europos vertybių tyrimo duomenys, paskelbti 2012 m., parodė, kad tik 23 proc. mūsų visuomenės didžiavosi savo šalimi. Planuojama pasiekti, kad po penkerių metų šis procentas kilstelėtų iki 50 proc. Kaip parodė Pilietinės galios indekso tyrimas, mokinių Pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė 2014 m. buvo 52,4 balų. Siekiama, kad ji padidėtų iki 60 balų.

Pilietinio ir tautinio ugdymo 2016-2020 metų tarpinstitucinį veiksmų planą parengė švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės sudaryta darbo grupė, kurioje bendradarbiavo įvairių ministerijų, nevyriausybinių organizacijų mokslinių institutų, universitetų mokslininkai.