Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Č. Iškauskas. Gėdinga išdavystė: kaip neutralioji Švedija išdavė lietuvius ir perdavė sovietams

Česlovas Iškauskas, www.delfi.lt
2016-04-01 21:58:35
6
Č. Iškauskas. Gėdinga išdavystė: kaip neutralioji Švedija išdavė lietuvius ir perdavė sovietams
Kuršo katilas, Rytų frontas, Latvijos terit., 1944 m.| Vida Press nuotr.
Kuršo katilas, Rytų frontas, Latvijos terit., 1944 m.| Vida Press nuotr.

Švedijos socializmas „su žmogiškuoju veidu“ arba vadinamasis „funkcinis socializmas“ atkurtos nepriklausomybės pradžioje žavėjo ir kai kuriuos mūsų ekonomistus. Netgi Švedijos kalėjimai mums atrodė kurortais. Tačiau ar daug kas girdėjęs, kad tie patys švedai baltijiečius yra išdavę – tiesiogine ir perkeltine prasme – sovietams?

Kuršo mėsmalėje lietuviai buvo tapę priešais

Kalbame ne apie šiuos laikus, o apie pokario. Baigėsi karas. 1945-ųjų gegužę Vokietija pasirašė kapituliacijos aktą. Tačiau mūšiai Europoje nesibaigė. Sovietinė Raudonoji armija užstrigo vadinamame Kuršo (Kurliandijos, Kuržemės) katile. Šiauriau nuo Palangos Vermachto armijų grupė „Šiaurė“ buvo atkirsta nuo pagrindinės grupės „Centras“, ir šią armiją galima buvo aprūpinti tik jūra, kurią jau kontroliavo sovietų karo laivai.

A. Hitleris, tikėdamasis sukaustyti didesnes Raudonosios armijos pajėgas, neleido evakuoti kariuomenės Vokietijos gynybai, nors to reikalavo Vermachto generolai. Raudonajai armijai 1944-ųjų spalio 10 d. pasiekus Baltijos jūros pakrantę, jau po savaitės puslankiu nuo Tukumo per Mažeikius iki Liepojos nusitęsusiame fronte prasidėjo įnirtingi mūšiai. Iš viso jų buvo šeši, paskutinysis – jau po Pergalės – 1945 m. gegužės 25 d.: SS VI armijos korpusas, vadovaujamas obergrupenfiurerio Valterio Kriugerio (Walter Krüger), susikovė su sovietų kariais. Iššaudęs visus šovinius, korpuso vadas paskutinį skyrė sau.

Kuršo fronto linijoje sovietų pusėje kovojo vadinamoji 16-oji lietuviškoji divizija (apie ją DELFI rašėme prieš pusketvirtų metų). Tai buvo J. Stalino politinis manevras: pritardamas „tautinėms“ formuotėms, jis norėjo pademonstruoti, kad lietuviai palaiko sovietų valdžią ir pritaria 1940 m. prijungimui prie SSRS. Kita vertus, kaip rašė vienas iš divizijos veteranų Šalomas Leibovičius Skopas, tai buvo žydiškiausia divizija visoje sovietų kariuomenėje.

Už ištikimybę J. Stalinui jai teko mokėti didžiule kaina. Vien mūšyje prie Aleksejevkos ji neteko 572 karių. Divizijos likučiai buvo mesti ir į kitas mėsmales – Klaipėdos šturmą, trukusį net 4 mėnesius, ir Kuršo kautynes, galutinai sunaikinusias divizijos likučius. Po Klaipėdos užėmimo 1945-ųjų pradžioje ji buvo pervardinta į Klaipėdos šaulių diviziją. Jai nebuvo patikėta įžengti į Berlyną. Iš Kuršo liepos vidury dalis jos karių pėsčiomis nužygiavo į Vilnių ir įsikūrė Šiaurės miestelyje. Visiškai ji buvo išformuota 1956 m. gegužę.

Vokiečių pusėje taip pat kovėsi lietuviai. Atsargos pulkininkas leitenantas, karo istorikas Jonas Užurka negali pasakyti, kiek jų buvo – nuo kelių iki keliolikos tūkstančių. Paskutiniame Kuršo mūšių etape dalyvavo 13-asis ir 10-asis (256-asis) lietuvių policijos batalionai, pastarasis suformuotas nacių dar 1943-ųjų kovą Kaune. Kartu su 5-uoju lietuvių savisaugos frontiniu batalionu kariavo apie 1500-1800 vyrų. Jie gynė vokiečių pozicijas priešakinėse linijose prie Bartos upės ir išsilaikė iki pat Vokietijos kapituliacijos, kai gegužės 8-ąją didesnė dalis pateko į sovietų nelaisvę, buvo NKVD tardomi ir karo tribunolų teisiami. Dalis bataliono kariškių nepasidavė ir valtimis iš Latvijos Paviluosto atplaukė į Gotlando salą, kur buvo internuoti.

Tas prakeiktas neutralumas…

Švedija Antrojo pasaulinio, kaip ir Pirmojo, karo metais laikėsi neutraliteto. Koalicinė vyriausybė savo neutralumą fiksavo dar 1938-ųjų gegužės 27 d., o, kai Vokietija įsiveržė į Lenkiją 1939 m. rugsėjo 1 d., premjeras Peras Albinas Hansonas (Per Albin Hansoon) paskelbė: „Piliečiai! Vyksta baisus dalykas, kai paskutinį kartą išreiškėme viltį, kai tai atsitiko. Šis karas nori pasaulį padalinti. Turime pažymėti, kad stengiamės suteikti vilties siaubo ir neviltiems apimtiems žmonėms, kurie patyrė tragiškas kančias.“

Tačiau tas neutralumas, kaip ir Lietuvos, tebuvo sąlyginis. Švedija nusiuntė 1000 savanorių padėti Suomijai Žiemos karo metu, davė leidimą visai vokiečių divizijai tranzitiniu keliu pasiekti tą patį frontą iš Norvegijos, buvo leidžiamas vokiečių karinių dalinių ir amunicijos pervežimas per Švedijos teritorinius vandenis. Taip Švedija leido daugiau kaip 2,1 milijono vokiečių karių nuo 1940 m. birželio iki 1943 m. rugpjūčio vykti per savo teritoriją geležinkeliu, pažeisdama 1907 m. Hagos konvencijos sutartį.

Žiemos karas 1939-1940 m. | Vida Press nuotr.
Žiemos karas 1939-1940 m. | Vida Press nuotr.

Tariamas švediškas neutralumas ypač abejotinas Suomijos pasipriešinimo SSRS fone. Diplomatas Vytautas Plečkaitis, rašydamas apie neutralumo politiką, pastebėjo, kad Suomija, neskelbdama jokio neutraliteto, nors ir pralaimėjo Žiemos karą Sovietų Sąjungai, apgynė savo nepriklausomybę. Lygindamas su Lietuvos skelbtu neutralitetu prieškariu, jis pabrėžė, kad, nesipriešindama agresoriui, ji greitai buvo okupuota. Paradoksalu, kad Vokietijos pusėj kovojusios Suomija, Bulgarija, Vengrija ar Rumunija, nors ir pralaimėjusios, vienokia ar kitokia forma savo valstybingumą išlaikė.

Švediškasis neutralumas, ko gero, buvo įkvėptas istorinių faktorių: juk nuo 1814 m., tai yra karaliaus Karolio XIV Johano (Karl XIV Johan) laikų, Švedijai neteko tiesiogiai dalyvauti jokiame kare. Bet antroji pasaulinė suirutė parodė, kad idealaus neutralumo nėra. Gaila, kad jis atsigręžė ir prieš Baltijos šalių kovotojus.

Paprastas išdavimas ar išdavystė?

Apie pusę metų Švedijos Eksjo internuotųjų stovykloje Vokietijos ginkluotųjų pajėgų kareiviai baltijiečiai ir vokiečiai buvo atrenkami išsiuntimui. 1945 m. birželio 2 d. SSRS pareikalavo, kad Švedija perduotų jai visus internuotus Vokietijos ir jos šalių sąjungininkių kareivius. Sutarimas su Švedijos socialdemokratų vyriausybe pradžioje buvo slaptas, o, jam patekus į viešumą, jį palaikė parlamento socialdemokratų dauguma. Švedijos komunistų partija norėjo išduoti SSRS visus, maždaug 36 tūkstančius, civilių pabėgėlių iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos, kurie čia buvo apsistoję per kelerius karo metus. Tiesa, ekstradicija jų nepalietė. O iš apie 3000 internuotų Vokietijos kareivių 2520 buvo perduota SSRS, 50 – Lenkijai, apie 310 – britams jų okupacinėje zonoje Vokietijoje.

Baltijos šalių kareivių laukė žiauriausias likimas. Dėl jų nesirūpino niekas. Po Baltijos valstybių inkorporacijos į SSRS sudėtį 1940 m. J. Stalinas juos laikė „tėvynės išdavikais“. Daugelis suprato, kad Sovietų Sąjungoje jiems grės mirtis arba ilgi lagerių metai. Tad po 1945 m. gegužės 8 d. į Švediją patekę 80 vyrų, nepavykus visuotiniam bado streikui, išvengė perdavimo susižalodami, bandydami nusižudyti, keletui pavyko pabėgti.

Lietuviai Rytų fronte 1944 m. | Vida Press nuotr.
Lietuviai Rytų fronte 1944 m. | Vida Press nuotr.

Na, o 167 nelaimingieji 1946 m. sausio 25 d. Treleborgo uoste švedų policijos buvo sulaipinti į garlaivį „Beloostrov“ ir išgabenti į Sovietų Sąjungą. Didžioji jų dalis (149) buvo latviai, keli estai ir 9 internuoti lietuvių karininkai ir kariai (išskyrus eilinį Praną Plaškį). Visi buvo represuoti ir kalėjo lageriuose. Dalies jų likimai iki šiol nėra žinomi. Latvių portalas Lacplesis.com skelbia visų išduotų, taip pat ir lietuvių, pavardes (latvių k.):

1. Majors Ambrazunas, Pranas
2. Kapteinis Langys (Langė), Voldemaras
3. Virsleitn. Jancys, Jonas
4. Plevokas, Justas
5. Leitnants Lengvelis, Vincas
6. Vosilius, Soteras
7. Arsts Zenkevicius, Vincas
8. Kapralis Ingelevicius, Vacys
9. Dižkareiv. Dranseika, Stasys

Klaidų ir atgailos metas

Literatūrologės Sigutės Radzevičienės, 2011 m. išleidusios monografiją „Neatrastasis Ignas Šeinius: gyvenimas ir kūryba Švedijoje“, interviu su kraštiečiu pastebima, kad Švedija, tarsi gėdindamasi savo tariamo neutralumo, ekstradicijos sandėrį su sovietais sudarė slapta. „Ši amorali, o vėliau paaiškės – ir teisiškai niekinė nutartis buvo laikoma paslaptyje, tačiau švedų–sovietų susitarimas netikėtai per asmeninius diplomatų kontaktus iškilo viešumon. 1945 m. lapkričio mėnesį Šeinių namuose aplankęs švedų ministras Londone Prytzas konfidencialiai pranešė apie savo vyriausybės slaptuosius ketinimus. Beje, švedų kairiosios pakraipos laikraščio „Ny Dag” vedamasis tuomet jau atvirai skatino Švediją „nusikratyti ta žala, kurią jai sudaro baltų pabėgėliai. Kas iš jų fašistas, kas ne, bus pačių sovietų organų reikalas išsiaiškinti…“

Knygoje apie I. Šeinių (Igną Jurkūną) toliau rašoma: „Moralinį verdiktą galų gale vainikuoja šios vyriausybės pasiūlymas sovietų organams: švedai patys pristatysią pabėgėlius iš Treleborgo uosto į rusų laivą „Beloostrov“, rusams nė nereikėsią vargintis (iš Šeiniaus laiško S. Lozoraičiui į Romą, 1956 m. sausio 18 d.). Taip ir buvo padaryta. Tolesnė lietuvių karių lemtis nežinoma.

Yra tik padrikų prieštaringų duomenų: baltijiečiai ištremti į Sibirą; iš Švedijos atplaukę į Klaipėdą; aplenkę Klaipėdą, nuvyko tiesiai į Leningradą ir t. t. Šeinius, domėjęsis kiekvieno jų istorija, nė vienos versijos patvirtinti negalėjęs. Baltijiečių pėdsakai, remiantis Stokholmo Baltų archyvo medžiaga, nutrūksta laive „Beloostrov“…

Pasak I. Šeiniaus, tragiška baltijiečių pabėgėlių išdavimo sovietams istorija turi rūstų moralą. „Patys švedai ilgai negalėjo pamiršti šios gėdingos istorijos. Švedijos vyriausybė, patyrusi tiek gėdingų akistatų su sava visuomene, daugiau niekada nebedrįso iš savo šalies beatodairiškai išsiųsti prieglobsčio prašiusiųjų svetimtaučių“ (iš laiško S. Lozoraičiui, 1955 m. vasario 3 d.). Su šia gėdinga istorija, matyt, susijęs ir netrukus Riksdage buvo priimtas iki šiol Europoje bene liberaliausias imigracijos įstatymas (papildytas 2004 m. gegužės 1 d.; dabar inicijuojamas referendumas imigracijos politikai griežtinti). Tačiau lietuvių pokario emigracija Švedijon, dar kiek pasipildžiusi tautinio pasipriešinimo metais, jau buvo nutrūkusi.

Ši išdavystė švedus kankina ir šiandien. XX a. 10-tą dešimtmetį Švedijos vyriausybė pripažino, kad ekstradicija buvo klaida. 1994 m. birželio 20 d. grupė dar surastų gyvų iš išduotųjų baltijiečių (34 latviai, 4 estai ir 1 lietuvis) buvo pakviesti į Švediją, kur Karališkuosiuose rūmuose Stokholme juos priėmė Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas ir Švedijos užsienio reikalų ministrė Marta Margareta Uglas (Märta Margaretha af Ugglas). Karalius ir užsienio reikalų ministrė atsiprašė buvusių kareivių dėl ekstradicijos į stalininę SSRS.

Reikia išmokti ir švedišką pamoką

Ar šį tragišką senos išdavystės puslapį užversime? Tarsi taisydama savo prieš 7 dešimtmečius padarytas klaidas, nepaisydama savo skandinaviškojo nuosaikumo Rusijos atžvilgiu, Švedija užtikrina: Baltijos šalių užpuolimo atveju ji būtų linkusi ginti Lietuvą. Tokio požiūrio laikosi švedų ekspertai, tačiau kartu pripažįsta: du šimtmečius neutralitetą saugojusi šalis kariniu požiūriu tokia nusilpusi, kad švedai abejoja net savo pačių apginamumu.

Antai, Švedijos kariuomenės vadas, generolas Sverkeris Goransonas (Sverker John Olof Göranson) 2012 m. prasitarė, kad Švedijos kariuomenė karo atveju dalį savo šalies teritorijos galėtų išlaikyti savaitę, o tada būtų priversta prašytis pagalbos. Todėl švedams vienintelis naudingas kelias – į NATO. Aktyvi tarptautinėse misijose Švedija į tai juda.

Bet istorijos pamokų reikia mokytis ir mums. 70 metų senumo įvykiai mena: tikėk savo jėgomis, o ne vien pagalba iš kitur. Kaip sako žinoma patarlė, kitais pasitikėk, bet ir pats nenuleisk rankų. Tai ypač svarbu dabar, kai Europon plūsta naujos pabėgėlių – patikimų ir įtartinų, priimtinų ir grąžintinų, išduodamų ir priglaudžiamų – bangos. Išmokime ir švediškąją pamoką.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Kaip Hitlerio ir Stalino meilė baigėsi išdavyste
  2. Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus
  3. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…
  4. Č. Iškauskas. Kaip kuriamos „liaudies respublikos“
  5. Č. Iškauskas. Kaip įrodėme Tėvynės meilę?
  6. Č. Iškauskas. Kaip L. Berija lietuvišką nacionalizmą skatino
  7. Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“
  8. Č.Iškauskas. Pokario pasipriešinimas: kaip elgtumės šiandien?
  9. Č. Iškauskas. Kad nepasikartotų Lietuvos tragedija
  10. Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo
  11. Č. Iškauskas. Kaip LKP Sąjūdį į pergalę vedė
  12. Č. Iškauskas. Kaip smukdomas patriotizmas (pirmadienio mintys)
  13. Č. Iškauskas. 1939-ųjų mėsmalė: mokomės iš nuoskaudų
  14. Č. Iškauskas. Kaip Strasbūras pažemino Lietuvą… (pirmadienio mintys)
  15. Č. Iškauskas. Kaip kniazius tampa kankiniu… (pirmadienio mintys)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. linelis says:
    9 metai ago

    labia neblogas str, nes apie tai mažai žinome

    Atsakyti
  2. Bartas says:
    9 metai ago

    O kas mūsų neišdavė?

    Atsakyti
    • linelis says:
      9 metai ago

      nu gal Burkina Faso…

      Atsakyti
  3. Skalvis says:
    9 metai ago

    Na taip, dar galima papildyti, kad Švedija pirmoji rusams atidavė Lietuvos auksą, kad prekiauja ginklais į visas puses, patys nesenai sužinojo, kad net iš prekybos vergais pelnėsi. Bet pažiūrėkit kaip gyvena švedai! Ir pažiūrėkit kaip gyvena lietuviai. Švedų valdžia elgiasi negražiai kitų atžvilgiu, savanaudiškai, godžiai, kad užtikrintų orų ir sotų gyvenimą savo piliečiams. O kaip elgiasi Lietuvos valdžia , kad kiekvienais metais įduoda apie 300 000 savo piliečių svetimiems, kad apie 1000 nusižudo, kad … Vienas dalykas. kai tave svetimi skriaudžia ir visai kas kitą , kai savi !

    Atsakyti
  4. Pikc says:
    9 metai ago

    Beje, jei kas būsite Kaune – užsukite: http://www.kvb.lt/lt/naujausi-straipsniai/4466-paroda-baltieciu-kariu-isdavimui-70-1946-01-25

    Atsakyti
  5. Kažin says:
    9 metai ago

    „Paradoksalu, kad Vokietijos pusėj kovojusios Suomija, Bulgarija, Vengrija ar Rumunija, nors ir pralaimėjusios, vienokia ar kitokia forma savo valstybingumą išlaikė.“ Jokio parodaksalumo čia nėra. Šios šalys savo valstybingumą išlaikė iki karo, o Lietuva ne. Antai, iš Lietuvos suverenumo buvo leista išsityčioti pirmiausiai Lenkijai (1938 m ultimtumo priėmimas), o po to ir Sovietams (Lietuvos kariuomenei nepastojus kelio sovietamas į savo Vilnių 1939 m. rugsėjį, kas suverenei valstybei besąlygiškai buvo darytina). Taigi Lietuva jau nuo 1938 metų elgėsi, ne kaip suverenui derėtų. Štai kur matomas Smetonos protelis arba nežinia kas… Dėl 1939 m. spalio 10 d. sutarties su Sovietais – kuomet „Vilnius tapo mūsų, o mes rusų“ bei 1940 m. birželio ultimatumo priėmimo Lietuvos valstybės nebeliko. Taigi Lietuva dar iki karo tapo besuverenė, todėl po karo pagal teisinį statusą neprilygo minėtoms šalims – Suomijai, Bulgarijai, Vengrijai ar Rumunijai esančiomis suverenėmis. Štai kur pamoka, kurią būtina išmokti…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasarą atraskite šaltai „užplikytą“ kavą
  • Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas
  • I. Giniotis. Karaliaus Vilhelmo kanalas
  • 4 dalykai, kuriuos būtina apgalvoti imant paskolą būstui

Kiti Straipsniai

NFIU vadovybės pasikeitimo iškilmės

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

2025 07 03
ICBM vilkikas ir T-72 tankai priešais Šv. Vasilijaus soborą Maskvoje dienos šviesoje

Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?

2025 06 29
Trampas Hagoje po smūgių Iranui

M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?

2025 06 28
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukoje – paminklas 1941 m. birželio 24-25 d. Rainių miškelyje nužudytiems žmonėms atminti, 1989–1990 m. | K. Laužadžio nuotr.

Prisimename 1941-ųjų birželio 24–25 d. Rainių žudynes

2025 06 26
Prezidentas dalyvauja NATO viršūnių susitikime

Prezidentas: NATO privalo didinti investicijas į gynybą

2025 06 25
NATO viršūnių susitikimas Hagoje 2025-06-24

Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas

2025 06 24
Kęstutis Budrys

K. Budrys Briuselyje ragina Iraną rinktis diplomatinį kelią

2025 06 23
JAV smūgiavo Iranui 2025-06-22

JAV smogė Irano branduoliniams objektams: D. Trampas skelbia „karo pergalę“, pasaulis baiminasi eskalacijos

2025 06 22
Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui | I. Samkov nuotr.

Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui

2025 06 21
Orlaivis

Pradedamos derybos dėl karinių transporto orlaivių įsigijimo

2025 06 18

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Punske vyks filmo apie Lietuvos partizanus premjera

Punske vyks filmo apie Lietuvos partizanus premjera

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai