Trečiadienis, 1 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Augalų bendravimas: ar augalai yra protingi?

www.alkas.lt
2016 01 20 12:26
4
Mimoza (lot. Mimosa) | botanika.vdu.lt nuotr.

Mimoza (lot. Mimosa) | botanika.vdu.lt nuotr.

Mimoza (lot. Mimosa) | botanika.vdu.lt nuotr.
Mimoza (lot. Mimosa) | botanika.vdu.lt nuotr.

Kaip kietis gali užmušti antilopę, arba pupelės ūglis tikslingai ieško atramos, kaip į garsą reaguoja augalų lapai ir šaknys, arba dideli medžiai maitina mažesniuosius – į šiuos ir daug kitų užburiančių mokslo tyrimais pagrįstų klausimų buvo atsakyta susirinkusiems į VDU Kauno botanikos sodą. Nemokamas Vytauto Didžiojo universiteto profesorės Vidos Mildažienės seminaras sulaukė didžiulio susidomėjimo: visi norintieji išklausyti apie augalų komunikaciją vos tilpo į konferencijų salę.

„Žmonių suvokimo galimybės – ribotos. Jeigu kažkas vyksta arba per greitai, arba per lėtai, mes galvojame, kad tai nevyksta. Labai įdomu stebėti, kaip pagreitinami augalų judėjimo vaizdai. Akivaizdu, kad jie juda tikslingai! Augalų mes negirdime, nes jų garsai ir kita skleidžiama informacija nėra tokio pobūdžio, kurį mes prisitaikę girdėti ar jausti“, – sakė prof. Vida Mildažienė ir kvietė atsiriboti nuo nusistovėjusių mąstymo standartų. Anot mokslininkės, augalai labai aktyviai bendrauja su aplinka ir daro jai įtaką (ją keičia): renka ir perduoda informaciją, chemine kalba komunikuoja su kitais augalais ir kitais organizmais, kryptingai juda, turi didžiulę įvairovę veiksmingų gynybinių mechanizmų.

Augalų savigyna lemia gyvūnų žūtį

Pasakodama apie augalų komunikaciją, prof. Vida Mildažienė išskyrė tris komunikacijos būdus: cheminį, akustinį ir elektrinio signalo perdavimą tarp augalo dalių. Šiuos būdus mokslininkė aptarė pagrįsdama daug kartų atliktais mokslinių tyrimų rezultatais.

Kalbėdama apie gynybinių  augalų galimybių suaktyvėjimą, prof. V. Mildažienė išskyrė faktą, kad pažeistos augalų dalys pradeda sintetinti jais mintančių „užpuolikų“ virškinimo sistemą trikdančias medžiagas – virškinimo fermentų slopiklius arba taninus. Pavyzdžiui, jauni bulvių lapai, ėdami kolorado vabalo, ima gaminti proteazių slopiklius, kurie sustabdo lervų virškinimą, nes slopina fermentus.

Publikos susidomėjimo sulaukė istorija apie masines graužikų lemingų savižudybes. Bergeno universiteto mokslininkai patvirtino, kad esant didelei šių gyvūnų populiacijai, visa jų aplinkoje auganti žolė tampa nuodinga. Todėl lemingams tenka masiškai migruoti, daug jų žūna. Panašus likimas ištinka ir tridantį kietį ėdančias šakiarages antilopes. Pažeisti augalai greitina toksinių medžiagų sintezę – toksinų gali padaugėti taip, kad sukeliama gyvūnų mirtis.

Informaciją skleidžia cheminiais kokteiliais

Gindamiesi augalai geba pritraukti ir vabzdžiaėdžius gynėjus, galinčius juos išgelbėti. „Informacija apie augalo „skriaudikus“ perduodama per atstumą ne tik vabzdžiams, bet ir kitiems augalams – tai yra komunikacija“, – sakė prof. V. Mildažienė. Cheminės medžiagos svarbios ir požeminės augalų dalies bendravimui, kuris vyksta su dirvožemio bakterijomis, grybais, vabzdžiais ir kitais augalais. „Augalai skleidžia visą kokteilį cheminių medžiagų. Pagal kokteilio sudėtį vabzdžiai gali identifikuoti, kad tam tikroje vietoje yra jų mėgstamų organizmų. Akivaizdu, kad mišinio sudėtis turi informacinę prasmę“, – sakė mokslininkė.

Seminaras apie augalų komunikacija_rengeju nuotr
Seminaras apie augalų komunikaciją Kauno botanikos sode |rengėjų nuotr.

Augalai vykdo ir „nusikalstamą veiklą“

Susidomėjusiems augalų komunikacija prof. V. Mildažienė pasakojo ir apie seniausią internetą – „Wood Wide Web“. Jis, anot mokslininkės, jungia daug įvairių rūšių nutolusių individų, užtikrina ne tik maisto medžiagų, bet ir kitos informacijos perdavimą, bendravimą. Tačiau tai – tik gražioji pusė. Šis „internetas“ gali būti panaudojamas ir „nusikalstamai veiklai“. Pavyzdžiui, orchidėja gerbenis „vagia“ maistą iš medžių per grybų hifus, o štai pasitaiko ir tokių augalų, kurie į aplinką išskiria kitų augalų augimą stabdančias medžiagas.

Kvietė klausytis dygstančių kukurūzų šaknų kalbos

Mokslininkė papasakojo ir apie akustinę komunikaciją. Tiesa, jai pagrįsti dar trūksta didesnio kiekio mokslinių tyrimų, tačiau apibendrintais jau atliktais tyrimais labai susidomėjo susirinkusieji. Seminaro metu buvo galima pasiklausyti kukurūzų daigų skleidžiamų garsų (stiprių kliksėjimų), kurie buvo užregistruoti lazeriniu Doplerio vibrometru. Taip pat pateiktas pavyzdys, kaip jaunų kukurūzų daigų šaknų viršūnėlės vandenyje linksta link garso skleidimo šaltinio (nustatyta, kad polinkio kampas stipriausias esant 200–300 Hz dažniui).

Pasakodama apie augalų elektrinio signalo perdavimą, mokslininkė pateikė pavyzdžių, kaip elektrinis streso signalas išplinta į tolimesnes augalo organizmo vietas ir užtikrina jose atsaką į galimus pavojus. Buvo pasitelkiamas mimozos pavyzdys, kuomet augalas daug kartų yra dirginamas ir, tarsi turėdamas atmintį, pradeda į dirgiklius nebereaguoti.

Baigdama seminarą, mokslininkė svarstė: jeigu protingumo sąvoką suvoksime kaip gebėjimą spręsti problemas, tuomet augalai tikrai yra protingi. „Mes dažnai viską vertiname pagal save: jeigu augalas neturi smegenų, nervų, tarsi jis turėtų nereaguoti ir neprisiminti. Tačiau mokslas grįžta prie augalų komunikacinių gebėjimų“, – teigė prof. V. Mildažienė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Bus minima tarptautinė augalų diena
  2. Lietuvoje klesti svetimų žemių augalai ir gyvūnai
  3. Išsaugoti senąsias gyvūnų ir augalų veisles – visų rūpestis
  4. Kviečia mugė „Pakalnutės uoga 2012“
  5. Tradicinis lauko seminaras „Vaistinė po kojomis“ (programa)
  6. Išleista enciklopedija vaikams apie Lietuvos gamtą
  7. Telkiama informacija kovai su svetimomis rūšimis Europoje
  8. Įsteigtame Viliukų poligone ir Akiuotajam satyrui bus saugiau
  9. Kviečia pirmasis gamtos rūšių stebėjimas „Punios šilas 2013“
  10. Tylanti vidurvasario gamta
  11. Savanoriai atsodina seniausią Lietuvoje rožyną
  12. Tylanti vasaros gamta Viešvilės rezervate
  13. Natūralios gamtos oazės Verkių regioniniame parke
  14. Kaimo plėtros parama skatins žmones tausoti gamtą, augmeniją ir gyvūniją
  15. Kauno botanikos sodas kviečia į „Kvapų naktį“ (dienotvarkė)
  16. Europos botanikai Lietuvoje rado unikalią rūšį
  17. Lietaus šalies vardo nebepateisiname – nukenčia ir gamta, ir ekonomika
  18. Įsteigtas naujas draustinis
  19. „Žiemos sodų savaitė“ priminė: Botanikos ir Zoologijos sodai žiemą nemiega
  20. VDU Kauno botanikos sode pristatoma nepaprasta pašto ženklų ir atviručių paroda

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. lietuvis says:
    7 metai ago

    nežinau kaip dėl augalų proto, bet jie kandžiojasi, reiškia, pyksta, antai dilgėlė, usnis, rūta žalioji net nudegina, nekalbant apie barščius… Bet kur paskaityt kokį veikalą apie tai?

    Atsakyti
    • Šarūnas says:
      7 metai ago

      1. Svarbiausias autorius moksle “augalų neurobiologija” yra čekų mokslininkas Baluška, išleidęs eilę knųgų, kurios prieinamos anglų kalba.

      2. Svarbiausias autorisu moksle “augalų elektrofiziologija” yra rusų mokslininkas Volkovas, parašęs taip pat keletą knygų anglų kalba. Yra net metodinių.

      3. Ape grybus ekosistemoje, kol kas knygų nėra tik straipsniai. Nor nebuvau paskaitoje tačiau įtariu kad lektorė nepaminėjo grybo neurospora, kurio hifais sklinda elektrinis veikimo potencialas kelių ha plote, paskirtis jo kol kas neaiški.

      4. Kas tikrai domitės parašykite man į facesboką, kai ką gal permesiu pasiskaityti.

      Atsakyti
    • Šarūnas says:
      7 metai ago

      Parašykite manį facebook mestelsiu medžiagos.

      Atsakyti
  2. Žemyna says:
    7 metai ago

    Nujaučiu, tuoj prieisime tą supratimo ribą, po kurios jau ne tik veršienos, bet ir salotų nevalgysime…
    Prieš daug daug metų turėjome darbe valytoją. Ji mums ir gėles prižiūrėjo – daugybę gėlių. Jos rankas palaimintom laikėme – ką ji pasodino, ką ji laisto, tas auga linksmas, gražus…
    O ji su jais kalbėdavo kaip su gyvais – pasisveikindavo, paglostydavo, juokaudavo, apie sveikatytę paklausdavo… Taigis…. Tiesa, per tai kartais ir išvalyti užmiršdavo. Ateina a.a. ūkvedys ryte patikrinti, randa nevalytas patalpas ir rašo jai „įspėjimą”: „[Vardas], jei nevalysi – bus blogai!” Taip jis ją gal 10 metų „drausmindavo”, o gėlės ir toliau bujojo… Niekas po jos nesugebėjo tokio „botanikos sodo” prižiūrėti…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

am.lrv.lt nuotr.

LGGC pradės veikti šių metų pabaigoje

2023 01 31
Gyvūnų ligoninė | protovetra.lt nuotr.

Didžiausia gyvūnų ligoninė jau laukia lankytojų

2023 01 31
Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

2023 01 27
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.

Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė

2023 01 26
Paukštis | am.lrv.lt nuotr.

LSMU rūpinsis laukiniais gyvūnais

2023 01 25
A. Žuko nuotr., smm.lt

Vaiko teisės išlieka ir tėvams išsiskyrus

2023 01 23
Šuo, katė | pixabay.com nuotr.

Kai namuose atsiranda augintinis

2023 01 22
Kompiuteris | lrv.lt nuotr.

Bendravimui darbe padės 4 programėlės

2023 01 21
Šuo, korgis | pixabay.com, Ozsvathcsilla nuotr.

Per metus naminių gyvūnų padvigubėjo

2023 01 20
Nykštukinės marmozetės |zoopark.lt nuotr.

Vilniaus „Zooparke“ gimė išskirtiniai mažyliai

2023 01 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu
Lietuvoje

Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių

2023 02 01
Traukinys | sumin.lrv.lt
Lietuvoje

Tikslinamas „Rail Baltica“ vieno ruožo planas

2023 02 01
Nuotekų valyklos | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Įrengti nuotekų valyklas ne mieste bus paprasčiau

2023 02 01
Dujinė viryklė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Priimamos paraiškos dujų balionų keitimui

2023 02 01
Pasas | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Greitės sprendimų priėmimas dėl pilietybės

2023 02 01
Burlaivis | klaipeda.lt nuotr.
Kultūra

Kūrybinės varžytuvės moksleiviams apie gimtąjį miestą

2023 02 01
STT | stt.lt nuotr.
Lietuvoje

Gerėja Lietuvos Korupcijos suvokimo indeksas

2023 02 01
Greitoji pagalba | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Įsibėgėja greitosios pagalbos pertvarka

2023 02 01
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kas tie „mes“? apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • baisu apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • „Saviraiška" klesti? apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • A niaaa? apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • Drabužiai su logotipu: 3 mėgiamiausi spaudos būdai
  • Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių
  • Tikslinamas „Rail Baltica“ vieno ruožo planas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

LGGC pradės veikti šių metų pabaigoje

by Ditė Česėkaitė
2023 01 31
0
am.lrv.lt nuotr.

Antradienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas lankėsi Kaune statomame specializuotame Laukinių gyvūnų globos centre (LGGC). Planuojama, kad centras, steigiamas prie Lietuvos...

Skaityti toliau

Didžiausia gyvūnų ligoninė jau laukia lankytojų

by Ditė Česėkaitė
2023 01 31
0
Gyvūnų ligoninė | protovetra.lt nuotr.

Tarp Lazdynų gyvūnų ligoninės lankytojų – ne tik šunys ir katės, bet ir lemūrai, papūgos, vėžliai, gyvatės ir net krevetės....

Skaityti toliau

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

by daiva
2023 01 27
74
Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

Lietuva švenčia Vilniaus 700 metų jubiliejų – 1323-aisiais miestas buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Tai puiki proga prisiminti mūsų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kas tie „mes“? apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • baisu apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • „Saviraiška" klesti? apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • A niaaa? apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • Žemyna apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje

Kitas straipsnis
Gripas | theprisma.co.uk nuotr.

Daugėja sergančiųjų gripu

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai