Patvirtintas Europos Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašas. Ateityje norint sąraše įrašytas rūšis auginti, dauginti, pardavinėti, įvežti, išvežti ar kitaip naudoti reikės specialaus leidimo.
Invazinės rūšys – tai mūsų šalyje nebūdingos, atvežtinės rūšys, kurios prisitaikę svetimoje aplinkoje sparčiai dauginasi ir plinta, kenkdamos vietinei biologinei įvairovei, aplinkai, žemės ūkiui, žuvininkystei, žmonių sveikatai. Per metus Europoje padaroma žalos už maždaug 12,5 milijardų eurų.
Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, taikomas reglamentas dėl invazinių svetimų rūšių plitimo ir valdymo, kuriuo siekiama sustabdyti invazinių rūšių plitimą ir sumažinti daromą neigiamą poveikį ES biologinei įvairovei. Vykdant šį reglamentą buvo sudarytas ir gruodžio pradžioje ES lygiu patvirtintas Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašas, į kurį įtrauktos 37 rūšys.
Ne visos į patvirtintą sąrašą įrašytos rūšys yra aptinkamos Lietuvoje, tačiau, vadovaujantis reglamentu, bet kokia veikla naudojant šias rūšis draudžiama. Savininkai, kurie augina sąraše nurodytus invazinių rūšių organizmus komerciniais tikslais, turės gauti leidimus vykdyti veiklą su invazinėmis rūšimis. Asmenims, kurie invazinių rūšių gyvūnus augina kaip naminius gyvūnėlius, leidžiama tuos gyvūnus laikyti iki natūralios jų mirties, tačiau nesudarant galimybės jiems daugintis ar ištrūkti į laisvę.
Ateityje ES invazinių rūšių sąrašas bus pildomas ir įtraukiama daugiau žalą darančių invazinių rūšių. Šiuo metu Lietuvai aktualiausios šios ES invazinių rūšių sąraše esančios rūšys: Sosnovskio barštis, meškėnas, nutrija, rainuotasis ir žymėtasis vėžiai, apželtkojis krabas, nuodėgulinis grundalas ir raudonausis vėžlys.
Susiję straipsniai:
- Prieš klimato kaitą stos ir Lietuva
- Invazinėms rūšims auginti ir naudoti reikės leidimų
- Telkiama informacija kovai su svetimomis rūšimis Europoje
- L. Balsys: Skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos reglamentavime žengtas svarbus žingsnis
- Moksleiviai per mėnesį surinko daugiau nei 1200 kg senų baterijų
- „Žemės valanda“ Europai primena – nebeturime teisės laukti
- V. Tavorienė. Briuselis šokdina ūkininkus
- Šiaulių universitetas mokiniams rengia mokslo kavines, skirtas augalų įvairovei pažinti
- Kaimo plėtros parama skatins žmones tausoti gamtą, augmeniją ir gyvūniją
- Apie Baltijos jūros problemas pamąstyti ragins klozetai Vilnelėje
- Lietuvoje surinkti duomenys apie natūralias buveines – gamtos sveikatos atspindys
- Baltijos šalyse ekologiškai atsakingiausi – lietuviai
- Sankcijos už aplinkosaugos pažeidimus – ne tik įmonės vadovui, bet ir pačiai įmonei
- Aplinkosaugininkai primena: pakrantėse neturi likti šiukšlių
- Pradėtas pilkųjų gervių ekologijos tyrimas Lietuvoje
- Tarp Lietuvos gamtos turtų – itin reta pasaulyje meldinė nendrinukė
- Pavyko išsaugoti lietuviškas orchidėjas
- Lygybė visų ES šalių ūkininkams: išmokos pagal nuopelnus aplinkai
- ES šalys pačios spręs dėl GMO auginimo draudimo savo teritorijoje
- Priimamos paraiškos ES ir nacionalinei paramai gauti pagal „LIFE“ programą
- Aplinkai kenkiantys geoterminiai gręžiniai – jau praeitis
Jei Merkeliėnė sakė”willkomen refuges” ,tai tada visas tas milijonas – jokia invazinė rūšys.
🙂 🙂 🙂