Ketvirtadienis, 30 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

KTU paskaitas skaitęs Nobelio premijos laureatas: iki apokalipsės Žemei trūksta 4 laipsnių šilumos

www.alkas.lt
2015 10 15 17:33
4
KTU paskaitas skaitęs Nobelio premijos laureatas: iki apokalipsės Žemei trūksta 4 laipsnių šilumos

A. Markandya | KTU nuotr,

Anilas Markandya | KTU nuotr,
Anilas Markandya | KTU nuotr,

Kauno technologijos universitete (KTU) šią savaitę lankosi Anilas Markandya – Prinstono, Berklio, Harvardo, Bato universitetų profesorius, Baskų klimato kaitos centro mokslinis direktorius, 2007 m. Nobelio taikos premiją pasidalinęs su buvusiu JAV viceprezidentu, knygos ir filmo apie visuotinį atšilimą „Nepatogi tiesa“ autoriumi Alu Goru.

A. Markandya spalio 15 d. KTU „Santakos“ slėnyje surengė viešą paskaitą akademinei bendruomenei „Tvarumas ir žalioji ekonomika: senas vynas naujuose buteliuose?“ bei pakvietė į kūrybines-mokslines dirbtuves „Tarpdisciplininių mokslinių tyrimų plėtra tvariai ateities ekonomikai“.

Jis taip pat skaitė paskaitą apie klimato kaitos pokyčius ir prisitaikymą prie jų KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto studentams.

Iškilus mokslininkas yra vienas pagrindinių 3 ir 4 Klimato kaitos pokyčių ataskaitos, kurią rengia Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Tarpvyriausybinė darbo grupė dėl klimato pokyčių, autorius. Už ketvirtąją ataskaitą jis ir gavo Nobelio taikos premiją. Šia ataskaita siekiama sukurti ir skleisti geresnes žinias apie žmogaus sukeltą klimato kaitą. Ja pakloti skaičiavimų pagrindai reikalingi neutralizuoti šiai kaitai.

Kembridžo universitetas Nobelio premijos laureatą yra paskelbęs vienu iš 50-ies įtakingiausių tvarumo mąstytojų pasaulyje. Aplinkosaugos ekonomikos korifėjumi vadinamas profesorius šioje srityje dirba daugiau nei 30 metų.

A. Markandya yra daugelio knygų apie žaliąją ekonomiką autorius. Daugiausiai profesoriaus publikacijų išleista klimato kaitos, aplinkos vertinimo, aplinkos politikos, energetikos ir aplinkos, žaliosios apskaitos, makroekonomikos ir prekybos sričių tematika.

Išskirtiniame interviu KTU profesorius pabrėžė, kad kiekvienas mūsų galime prisidėti prie to, kad Žemės klimatas grįžtų į priešindustrinę būklę.

− Prieš 8 metus gavote Nobelio taikos premiją už savo indėlį į gamtosaugą. Jūsų darbo rezultatai pakeitė daugelio žmonių mąstymą, atkreipė jų dėmesį į gamtosaugą. Kaip nuo tada pasikeitė žmonių santykis su gamtosauga?

− Šis pasikeitimas žmonijos mąstyme – lėtas, tačiau tęstinis procesas. Kiekvieną dieną vis daugiau žmonių suvokia faktą, kad mūsų klimatas keičiasi. Jis tampa vis nepastovesnis – sulaukiame daug ekstremaliu reiškinių, tokių kaip potvyniai, uraganai. Be abejo, klimatas, o tuo pačiu ir pasaulis, kiekvienais metais vis labiau šiltėja.

− Jei būtume savanaudžiai ir visiškai nesirūpintume savo aplinka – kokį scenarijų prognozuotumėte mums, Žemės gyventojams? Ar sulauktume apokalipsės?

− Šito mes dar nežinome. Turime visą spektrą galimybių, kas galėtų nutikti. Tyrimai rodo, kad jei visai nesirūpintume gamtosauga, šio šimtmečio pabaigoje temperatūra visoje planetoje pakiltų 4 laipsniais Celsijaus.

Galite pagalvoti, kad keturiais laipsniais pakilusi temperatūra Kaune spalio mėnesį – visai neblogas dalykas, tačiau viskas nėra taip paprasta, jei kalbėtume apie visą pasaulį. Pasaulinės temperatūros pakilimas 4 laipsniais turėtų katastrofiškų padarinių visai mūsų civilizacijai.

Turint omeny, kad šie keli laipsniai – tik vienas galimas scenarijus, mūsų gali laukti ir blogesnės naujienos. Juk pasaulinė temperatūra gali pakilti dar daugiau – tai gali būti ir 8 laipsniai, ir dar daugiau.

Deja, mes šitų dalykų nežinome. Jei nesiimtume jokių veiksmų, liktume nežinomybėje to, kas mūsų laukia ateityje. O tai ir gali būti apokalipsė.

− Daug kam gali pasirodyti neįtikėtina, tačiau egzistuoja tiesioginis ryšys tarp klimato kaitos ir pasaulinio skurdo. Kitaip tariant, klimato kaita veikia ir pasaulinę ekonomiką?

− Taip, be abejo, klimato atšilimas, kaita turi neabejotiną poveikį pasaulinei ekonomikai, o tuo pačiu ir skurdui. Tai mažiau jaučiama Šiaurės ar turtingesnėse šalyse, tačiau turi milžinišką poveikį besivystančiose valstybėse.

Šiuo metu JTO turime išsikėlę darnaus vystymosi tikslus. Viena šių tikslų – iki 2030 metų eliminuoti aukščiausio laipsnio skurdą visame pasaulyje. Šį tikslą gali sukompromituoti kaip tik itin žymi klimato kaita.

− Kiekvienais metais girdime apie naują sukurtą gamtą tausojantį hibridinį ar elektrinį automobilį ar naują, tvarų elektros išgavimo būdą. Tačiau, ar šiandien mes tikrai dedame pakankamai daug pastangų, siekdami sustabdyti klimato atšilimą?

− Mūsų pastangos tikrai neblogos, jos suteikia vilčių, tačiau privalome stengtis dar labiau. Vienas tokių sprendinių – turime tapti mažai anglies dioksido išskiriančia visuomene. Be abejo, tai reiškia, kad turime greičiau pradėti naudoti švaresnę energiją, tuo pačiu keldami jos našumą.

Yra daug daug dalykų, kuriuos galėtume atlikti, tačiau viską privalome daryti gerokai sparčiau, jei norime pasiekti savo tikslą – neleisti pakilti Žemės klimato temperatūrai daugiau nei 2 laipsniais Celsijaus skalėje iki šio amžiaus pabaigos.

− Vienas KTU tikslų – būti tvariu universitetu. Mes jau įgyvendiname specialią programą, tačiau nuo ko patartumėte pradėti eiliniams žmonėms, norintiems pradėti saugoti gamtą? Rūšiuoti šiukšles ar užsukti vandens čiaupą besimuiluojant duše?

− Kiekvienas galime prisidėti mažindami klimato atšilimą. Kiekvienas turime taip vadinamą savo anglies dioksido biudžetą – tai toks kiekis medžiagos, kurį galime išmesti į aplinką pasaulinę temperatūrą pakeliant ne daugiau 2 laipsniais Celsijaus.

Šiandien internete yra daugybė programų, kurios nustato, koks yra taip vadinamas tavo anglies dioksido pėdsakas – dėl savo veiklos į atmosferą išmetamų dujų kiekis. Galime jį sumažinti daugybe būdų, tačiau pats svarbiausias – transportas ir jo naudojimo mažinimas arba pakeitimas alternatyviu, ekologišku automobiliu.

Antrasis pagal svarbumą rodiklis, kurį kiekvienas galime sumažinti – namų šildymas. Pasaulyje vis dar yra gausybė neefektyviai šildomų namų.

− Prieš keliasdešimt metų Lietuvoje nieko nestebindavo šaltos žiemos, kai oro temperatūra siekdavo minus 25 laipsnius Celsijaus. Tuo tarpu pastarosiomis žiemomis mūsų šalyje jaučiamas tikras atšilimas. Tokių pavyzdžių visame pasaulyje galime rasti daug, tačiau nuolat atsiranda žmonių, net mokslininkų, neigiančių visuotinį atšilimą. Kaip tai paaiškintumėte?

− Pagrindinė problema, su kuria šiandien susiduria mokslininkai, – savo darbo rezultatais nėra visuomenę nėra lengva įtikinti. Be abejo, yra žmonių, kurie klimato atšilimą neigia turėdami motyvaciją. Pavyzdžiui, jie gali atstovauti naftos gavybos verslo sektorių ir tokios teorijos joms yra parankios.

Tačiau pažvelkime į istoriją – Galilėjus sakė, kad Žemė nėra pasaulio ašis ir, kad ji sukasi aplink Saulę. Tačiau prireikė daugybės metų, kol žmonės priėmė šią teoriją. Mokslininkams prireikia daug laiko, kol įtikina visuomenę.

− Šiandien esate 5 pokyčio kaitos ataskaitos grupės narys. Gal jau turite kokių nors rezultatų. Kas mūsų laukia ateityje?

− Taip, rezultatus jau turime. Juos išspausdinome praėjusių metų pabaigoje. Pagrindinis mūsų uždavinys – pateikti mokslinę informaciją. Mes dirbame ne tam, kad kažką teistume – pateikiame faktus, paremtus beveik 1 tūkst. įvairių sričių mokslininkų darbu. Džiugu, kad esame girdimi pasaulio vyriausybių ir pagal mūsų informaciją priimami patys svarbiausi sprendimai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kauno technologijos universitete vyks Nobelio premijos laureato paskaitos
  2. KTU mokslininkai tobulina elektroninę nosį (video)
  3. KTU studentai Silicio slėnyje laimėjo verslo planų konkursą
  4. Virtualioji realybė – ne tik žaidimams
  5. Kaune pradėjo veikti unikali sistema
  6. KTU vyksiančioje „Tyrėjų naktyje“ – per 100 užsiėmimų, paskaitų ir ekspozicijų
  7. KTU mokslininkai kuria naują mokomąją įrangą Lietuvos kariuomenei
  8. „Santakos“ slėnyje įrengta viena pirmųjų laboratorijų Lietuvoje – švarusis kambarys
  9. Lietuvių sukurtas žaislas padės lavinti vaikų kalbą (video)
  10. KTU mokslininkų sukurtas prietaisas padės sutaupyti iki 40 proc. išlaidų už vandenį
  11. Rektorių konferencijos prezidentu perrinktas KTU rektorius Petras Baršauskas
  12. Kauno mokslininkai jau valdo palydovą iš Žemės
  13. „LitSat-1“ palydovo skrydžio pabaigą vainikuos krentančios žvaigždės žybsnis danguje
  14. Jaunieji kompiuterininkai griauna mitą, kad vaikai nebenori žaisti lauke (video)
  15. KTU doktorantas sako, kad gyvename pasaulyje, kurį sukūrė statybos inžinieriai
  16. KTU psichologė: žaidimas suaugusiajam – vaistas nuo blogų emocijų, streso ir net depresijos
  17. Norite gerų mokymosi rezultatų? Išmokite mokytis!
  18. Laisvės alėją nuklojo 2 tūkst. pakabų su plakatais, raginančiais „padžiauti uniformą“ (video)
  19. Lietuvos krepšininkai rungtynėmis su Meksikos rinktine pradės kovas Pasaulio krepšinio čempionate (tiesioginė transliacija)
  20. KTU parodoje „Expo 2015“: aliejus iš kavos tirščių, maistinė plėvelė iš pieno išrūgų ir išmanusis šaldytuvas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Geofizikas ir proistorikas inž. Romualdas Zubinas says:
    7 metai ago

    LIETUVIŲ KALBOS deka įminti seniausiųjų kultūrų šaltiniai liudija, kad arijų-baltų protėviai žinojo, kad Žemės ašis juda ne tiktai pagal M.Koperniko skelbtus 1-jį ir 2-jį fizinius dėsnius bet, mažiausiai, dar ir pagal 3-jį bei 4-jį.(Vytautas Narvilas “Gangas prasideda Himalajuose” psl.34). Šia tema, su vyksmo technologinėmis schemomis bei laiko grafikais, jau parašyta mano Penkiaknygė “Per praeitį į ateitį” (5 knygos 1200 psl. apimtyje). Mūsų tūkstantmetyje Šiauriniame Žemės pusrutulyje (ŠŽP), visiškai nepriklausomai nuo žmogaus veiklos, klimatas pastoviai šils (laike 100 metų per maždaug 3 laipsnius), pietiniame -šals! Sekančiame tūkstantmetyje vyks atvirkštinis procesas. Ir t.t. Tai vyksta todėl, kad Žemė pastoviai verčiasi per savo ašigalius. (Laike 1 000 metų Žemės ašigalis, nuo vertikalės į orbitos plokštumą, pakrypsta per 60 (laike metų- per 0,06!) laipsnių!!!).
    ORO, VANDENS ir UGNIES tarša yra visiškai kita problema! Dėl jos kalti yra žmonės! Mūsų protėviai tai laikė rimčiausiais nusikaltimais ir bausdavo net mirties bausme!
    Mokslininkams gi būtina pasakyti, kad skelbdami vidutinę temperatūra Žemėje, jie daro neleistina klaidą! Mat, jau nuo erų sandūros ŠŽA krypsta Saulės link, o pietinis- nuo Saulės. Tad jau 2000 metų pietiniame ŽP temperatūra krenta, o šiauriniame-kila! Todėl tiek pat metų ir vidutinė temperatūra tarp pusrutulių yra CONSTANTA!!!

    Atsakyti
  2. Šviesulys says:
    7 metai ago

    Skaitai pavadinimus apie apokalipses ir juokas ima. Gal tegu pirma tie premijų rinkėjai ir paskaitų skaitytojai pasidomi ką žodis Apokalipsė reiškia?

    Atsakyti
  3. Geofizikas ir proistorikas inž. Romualdas Zubinas says:
    7 metai ago

    Mokslininkams laikas žinoti, kad klimatas Žemėje priklauso nuo Žemės ašies fizinių judėjimų, kurių yra net keturi (protėviai žinojo net šešis ir neišliko!)!. Tad norint pažinti geofizinių procesų vyksmą Žemėje, pirmiausiai būtina pažinti šiuos procesus! Laikas jau baigti svaičiotis įvairiais kataklizmais ir apokalipsėmis o pradėti studijuoti mūsų protėvių šaltinius! Tačiau išanksto įspėju,- prieš tai būtina išmokti LIETUVIŲ KALBĄ!

    Atsakyti
  4. Tautininkas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    7 metai ago

    Klimato kaitos niekas NESUSTABDYS!!! Tai yra geofizinis procesas!!!
    Klimatas kinta dėl to, kad Žemė pastoviai vartosi per savo ašigalius!
    Jeigu erų sandūroje šiaurinis Žemės ašigalis buvo nusigręžęs nuo Saulės, tai šiame tūkstantmetyje ( nuo 2500 iki 3500 metų!) jis įsmigs į Saulę ir temperatūrų skirtumas tarp Žemės pusrutulių pasieks maksimumą!!!
    O tai reiškia, kad iki maksimumo padidės ir oro bei vandens masių judėjimas tarp pusrutulių – uraganų greičiai!
    Minėtame laikmetyje, iki maždaug 50 lygiagretės, nei šiauriniame (dėl karščio!), nei pietiniame (del šalčio!) pusrutuliuose gyvenimas bus fiziškai neįmanomas!!! Tai mums praneša ne tiktai Herodotas, ir Aristotelis bet ir daugelio kultūrų šaltiniai !!!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

VU mokslininkas prof. Andrejus Spiridonovas ir Kanados Makgilio universiteto profesorius Šaunas Lavdžojus (Shaun Lovejoy) atliko tyrimą | VU nuotr.

Mokslininkų tyrimas – įtakingame mokslo žurnale

2022 06 27
Klimato kaita | am.lt nuotr.

Klimatologas E. Rimkus: oro kaitos atnešamos bėdos

2022 06 16
„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

2022 05 18
Europos dieną ES institucijų vadovams įteikti pertvarkų pasiūlymai

Europos dieną ES institucijų vadovams įteikti pertvarkų pasiūlymai

2022 05 11
Klimato muziejus pradeda kelionę po Lietuvą

Klimato muziejus pradeda kelionę po Lietuvą

2022 05 05
Maistas gali netapti atlieka: planuoti, mažiau vartoti, kompostuoti

Maistas gali netapti atlieka: planuoti, mažiau vartoti, kompostuoti

2022 05 01
Kauno technologijos universitetas | KTU nuotr.

KTU – tarp didžiausią poveikį darniam vystymuisi kuriančių universitetų pasaulyje

2022 04 29
Klimato kaita | am.lt nuotr.

Pritarta Klimato kaitos programos investicijų planui

2022 04 20
Rengiant strategiją „Lietuva 2050“ taikomas ateities įžvalgų būdas: kas tai ir kodėl jis naudojamas?

Rengiant strategiją „Lietuva 2050“ taikomas ateities įžvalgų būdas: kas tai ir kodėl jis naudojamas?

2022 04 15
Apdovanoti „Juozo P. Kazicko programavimo varžytuvių“ moksleiviams nugalėtojai

Apdovanoti „Juozo P. Kazicko programavimo varžytuvių“ moksleiviams nugalėtojai

2022 04 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Giežtėja paviršinio vandens naudojimo tvarka
Lietuvoje

Giežtėja paviršinio vandens naudojimo tvarka

2022 06 30
Seimas leido kurti Elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą
Lietuvoje

Kas nuo liepos keisis mokant už elektrą?

2022 06 30
Prasidėjo Nacionalinio miškų susitarimo darbai
Lietuvoje

Prašoma apsaugoti Pakarklės mišką

2022 06 30
NATO investuos į inovacijų kūrimą
Lietuvoje

NATO investuos į inovacijų kūrimą

2022 06 30
Maisto kokybei – du nauji ženklai
Lietuvoje

Maisto kokybei – du nauji ženklai

2022 06 30
Greitoji pagalba | lsveikata.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas palaimino sveikatos reformą

2022 06 30
Senąjį Kauno beržą pakeis „įpėdinis“
Lietuvoje

Seimas patvirtino merų įgaliojimus

2022 06 30
Vytautas Landsbergis teigia, kad Seimo rinkimų rezultatai galėtų būti pripažinti neteisėtais (video)
Lietuvoje

Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu

2022 06 30


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Petras apie M. Kundrotas. Suprasti Rusiją
  • Atrodo apie Tarp Žemės ir Mėnulio praskries asteroidas (tiesioginė transliacija)
  • Romas apie M. Kundrotas. Suprasti Rusiją
  • kaip jie galėjo prarasti ryšį apie A. Norkienė: Stiprios valstybės pagrindas – šeima

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Suprasti Rusiją
  • Giežtėja paviršinio vandens naudojimo tvarka
  • Kas nuo liepos keisis mokant už elektrą?
  • Prašoma apsaugoti Pakarklės mišką

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1945; komentarų: 49
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 1033; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 896; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 798; komentarų: 7
  • Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti! peržiūrėta: 609; komentarų: 9
  • D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli… peržiūrėta: 599; komentarų: 30

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Mokslininkų tyrimas – įtakingame mokslo žurnale

by Kristina Aleknaitė
2022 06 27
1
VU mokslininkas prof. Andrejus Spiridonovas ir Kanados Makgilio universiteto profesorius Šaunas Lavdžojus (Shaun Lovejoy) atliko tyrimą | VU nuotr.

Kelis dešimtmečius mokslininkai siekia atsakyti į klausimą: kas daro didesnę įtaką biologinei įvairovei – konkurencija tarp rūšių ar aplinkos pokyčiai?...

Skaityti toliau

Klimatologas E. Rimkus: oro kaitos atnešamos bėdos

by Kristina Aleknaitė
2022 06 16
0
Klimato kaita | am.lt nuotr.

„Kas lietuvių gali laukti geriausio mus supančioje aplinkoje po 30 metų? Ateities siekiamybė yra darnus miesto santykis su gamta, leisiantis...

Skaityti toliau

„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

by Kristina Aleknaitė
2022 05 18
2
„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

Gegužės ir birželio mėnesiais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įvyks šešios diskusijos, kuriose įvairių sričių žinovai aptars galimus Lietuvos ateities scenarijus...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Petras apie M. Kundrotas. Suprasti Rusiją
  • Atrodo apie Tarp Žemės ir Mėnulio praskries asteroidas (tiesioginė transliacija)
  • Romas apie M. Kundrotas. Suprasti Rusiją
  • kaip jie galėjo prarasti ryšį apie A. Norkienė: Stiprios valstybės pagrindas – šeima
  • ar tiesa apie Išskirtinumo ieškantys lietuviai perka dvarus

Kitas straipsnis
Saulės mūšis. Voldemaro Vimbos paveikslas

2016-uosius siūloma paskelbti Saulės mūšio metais

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai