Dviejų skirtingų specialistų: izraeliečio ir libaniečio, turinčių praktinės patirties tarptautiniuose religiniuose, skirtuose saugumo užtikrinimo klausimams, požiūriai į migraciją leidžia geriau suvokti grėsmes Lietuvos pilietinei visuomenei.
Už politikų klaidas visada sumoka pilietinė visuomenė. Ir bet kuri sudėtinga situacija, panaši į dabartinę dėl migrantų srauto, reikalauja sisteminio problemos suvokimo. Galime protestuoti ar panikuoti dėl esamos situacijos, tačiau pilietinei visuomenei svarbiau yra blaiviai, įvertinus visas aplinkybes, parengti sistemines priemones savo interesų gynimui. Biurokratai klysta manydami, kad kvotų ar popierinių susitarimų pagalba galima kažką išspręsti. Paleidus džiną iš butelio, sunku jį ten sugrąžinti. Tūkstančiai alkanų ir piktų žmonių šturmuoja sienas. Neišvengiamas tampa susidūrimas kultūrų, kurios anksčiau niekada nebuvo taip glaudžiai priartėjusios vien prie kitos.
Gal kas tikisi, kad migrantai nenorės likti Lietuvoje ir paskubės į turtingesnius kraštus. Tokios viltys beprasmės, nes ES valstybės skuba atkurti sienas ir Briuselis pasirūpins, kad atvykėliai liktų ten, kur buvo atvežti. Tai vargu ar nudžiugins tuos, kurie tikisi patekti į turtingesnius ar daugiau išsivysčiusius kraštus. Ir ant ko jie išlies savo įtūžį?..
Tačiau dar didesnė problema – augantis migrantų srautas ir su tuo susijęs spaudimas valstybinėms saugumo ir socialinės apsaugos struktūroms, t. y. grėsmė valstybės stabilumui. Spaudžiami tarp spaustuvų – iš vakarų pusės sunkiai nuspėjamo „migrantų – turistų“ srauto, o iš rytų – lengvai nuspėjamos politikos, mes privalome išsaugoti savo valstybės nepriklausomybę.
Kas mums pavojingiausia? Tai – panika. Tai – baimė. Tai islamofobijos eskalavimas, sėkmingai naudojamas ir Islamo valstybės, savo jau gerokai anksčiau deklaruotam, Europos islamizavimo ir užgrobimo tikslui pasiekti. Kuo didesnė islamofobija ir visuomeninė neapykanta musulmonų bendruomenėms – tuo daugiau radikaliai nusiteikusių islamistų. Tačiau gerokai didesnė ir keista islamofobija apėmusi politikus ir žiniasklaidą, kurie akivaizdžiai nepasitikėdami savo piliečiais, bando mus įtikinti, kad problemų dėl atvykėlių nebus. Ir jų kultūra tik pagerins (sutaurins) mūsų. Šis „šventas melas“ – pati didžiausia klaida. Vietoj švaistymosi lozungais apie solidarumą, būtina blaiviai įvertinti grėsmes. Vietoje pasakų reikalinga tiesa. Tai vienintelis vaistas prieš fobijas. Tik suvokdami realias grėsmes mes sugebėsime rasti veikimo modelius ir rasti išeitį savo valstybės išsaugojimui.
Pirma nuomonė: „Jūs nepasirengę priimti migrantų…“
Dėka mano draugų liberalų iš Estijos ir estiško leidinio „Postimees“, pristatau jums keletą ištraukų iš neseno interviu su Abraomu Šmulevičiumi – Rytų partnerystės instituto Izraelyje prezidentu, politologu, tarptautinių santykių ir Šiaurės Kaukazo ir artimųjų rytų specialistu, istoriku ir rabinu [1]. Daug metų jis buvo Hasidų keliautojų po šventąsias vietas vienu iš saugumo organizavimo vadovų. Daugelis Lietuvoje jį žino iš ekspertinių išvadų, kurias jis pateikia „Laisvės radijo“ (JAV valstybinė radijo stotis) laidose.
Jo dėmesys Baltijos šalims neatsitiktinis, nes jo šeima kilusi iš Estijos. A. Šmulevičiaus interviu Estijoje sukėlė didelį rezonansą. Laikraščio portale buvo apie 2000 palankių atsiliepimų ir „pasidalinimų“ šiuo straipsniu socialiniuose tinkluose. Skaičius gana reikšmingas, žinant, kad už prieigą prie minėto portalo reikia susimokėti… Ir nors A. Šmulevičius laikosi nuomonės dėl didesnės grėsmės Pabaltijo šalims iš Kremliaus pusės, jo nuomonė apie migrantų problemas leidžia į pabėgėlių situaciją pažvelgti kitu kampu. Susipažinkime su interviu fragmentais iš Tavio Miniko (Taavi Minnik) publikuoto straipsnio „Postimees“ 2015 liepos 21 d.: „Izraelio politologas: jūs nepasirengę priimti migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos“.
„– Dabar Estijoje viskas, kas susiję su islamu, aktualu, kaip niekada anksčiau. Šalis rengiasi priimti pabėgėlius iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos. Iki šios dienos žmonės apie šiuos regionus ir kultūrą girdėjo tik naujienų žiniose. Kas mūsų laukia ir kokios grėsmės kils estų visuomenei? Ar Estija liks Estija? Kultūrinis šokas bus milžiniškas...
– Kultūrinis šokas bus ne tik didelis, tai virs tikra katastrofa. Bet kurio reiškinio yra dvi pusės. Hitlerio nacizmas privedė prie to, kad šiuolaikinėje vakarų visuomenėje viskas, kas susiję su rasiniais ir kultūriniais skirtumais – tapo tabu. Pasvarstymai apie tautų skirtumus laikomi nepolitkorektiškais, nutylimi žiniasklaidoje, ir jokie tyrimai šiomis temomis nevykdomi. Apie tai nekalba iš tribūnų ir žiniasklaidos priemonių, tačiau, nustatyta, kad jei visuomenėje svetimos kultūros atstovų kiekis viršija 8–11 procentų, tai sukuria nestabilią socialinę aplinką, iššaukia atgrasumą iš vietinių gyventojų pusės, sukelia nacionalinius konfliktus. XX – XXI amžiaus istorija tai iliustruoja. Kultūrų susiliejimas – skausmingas procesas, ypač tokių skirtingų kultūrų, kaip estų ir arabų.
Būtina suprasti, kad tie pabėgėliai, kurie gaus prieglobstį ES – ne paties skurdžiausio visuomenės sluoksnio atstovai. Žinoma, kad tai kainuoja didelius pinigus ir tapti pabėgėliu gana sudėtinga, nes ši „rinkos“ dalis kriminalizuota. Ir, kaip taisyklė, ten patenka žmonės dėl persekiojimo savo šalyse arba dalyvavę kariniuose veiksmuose, arba susiję su kriminaliniu pasauliu. Todėl asocialių elementų dalis tarpe pabėgėlių, gerokai didesnis, nei jų gimtinėje. Apie tai nerašo, bet tai faktas.
Dažniausiai tai žmonės perėję karo baisumus ir patyrę netektis: net jei jie prisitaikys prie taikaus gyvenimo būdo, tai jų gyvenimo suvokimas apie santykius tarp žmonių, apie prievartos taikymą, apie religinį pakantumą ir t.t., visiškai kitoks.
Afrikietiškos ir rytietiškos visuomenės visiškai kitokios palyginus su europietiškomis. Šie žmonės linkę į prievartą ir neturi jokios pagarbos valstybei, kuri juos priėmė. Tarp jų aukštas kriminalinis lygis, akivaizdi genderizmo disproporcija (vyrų gerokai daugiau nei moterų), jie visai kitaip elgiasi su moterimis. Pavyzdžiui, jei moteris atvirai žiūri į akis vyrui, tai suvokiama, kad ji – save atvirai siūlo. Tai jiems reiškią tą patį, jei europietė (estė) nusiimtų sijoną jų akivaizdoje. Tai visiškai kitas kultūrinis kodas, susiklostęs tūkstantmečiais, ir į tai reikia atsižvelgti. Todėl europietiška elgsena juos šokiruoja ir provokuoja prievartai.
Kai kurių Europos šalių patirtis įrodo, kad vietiniai gyventojai palieka ištisus kvartalus ir regionus, kuriuose įsikuria migrantai. Net ir pas mus Izraelyje, Tel-Avive yra kvartalai, kur nesutiksi nė vieno baltojo. O tokiose mažose valstybėse, kaip Estija, sąlygoja vietinių gyventojų išvykimą iš gimtos šalies, nes aplinka tampa nekomfortiška.
Įdomi Norvegijos patirtis: ten migrantus prižiūri specialiųjų tarnybų darbuotojai, žinantys jų biografijas ir išsiaiškinantys kas iš jų linkęs į terorizmą. Sistema sukurta taip, kad žmogui, kuris dalyvauja betvarkėse ir kriminalinėje veikloje, apribotos galimybės šioje šalyje. Aš manau, kad Estijoje šiuo metu nėra pakankamai kvalifikuotų saugumo tarnybų ir policijos darbuotojų, gebančių atlikti tokį sudėtingą darbą, prižiūrint pabėgėlius, nėra metodikos. Šių uždavinių sprendimui reikia specialiųjų tarnybų ir policijos reformos, naujų įstatymų parengimo (reglamentuojančių veiksmus su pabėgėliais), specialistų apmokytų rytų kalboms, mentalitetui, etnopsichologijai. Per trumpą laikotarpį to nepavyks padaryti! Kaip jūs ketinate Šiaurės Afrikos arabus mokyti estų kalbos? Metodikos nėra, specialistai neparengti! O jei nemokysit – jie taps visuomenės marginalia dalimi. Tai puiki dirva visuomenės destabilizavimui.
Ar Estija išliks Estija? Migrantų srautas kels terorizmo augimo ir šalies islamizavimo grėsmes. Aš prisimenu Romos Imperijos pavyzdį; viena iš priežasčių, priartinusių krachą – barbarų infiltravimas į imperiją. Viena iš to pasekmių tai, kad romėnai nustojo tarnauti armijoje. Rekrūtais ėmė barbarus, ir armija prarado romėnišką discipliną ir karo įgūdžius. Armija išskydo, o Romos imperija sugriuvo. Manau, kad Estija, lyginant su Romos imperija, turi dar mažiau galimybių išsaugoti šalies savitumą. Jūsų vyriausybė turėtų tvirtai priešintis, o ne priimti ES sąlygas dėl pabėgėlių priėmimo.
– Kaip atsirado Islamo valstybė? Kokios jos ideologinės šaknys?
– Žiniasklaida sukūrė iškreiptą paveikslą: Islamo valstybė neatsirado iš niekur, ir niekuo nesiskiria nuo kitų islamistinių organizacijų. Visos jos naudoja terorą, kaip efektyvų metodą, kuris demoralizuoja, kelia paniką, apsunkina atsakomųjų priemonių koordinavimą. „Islamo valstybė“ sugebėjo užgrobti dideles teritorijas Sirijoje ir Irake, šiuo metu ji kontroliuoja apie 50 proc. šiose šalyse. Islamo valstybė efektyviai panaudoja propagandą, tuo pačiu savanorių pritraukimui. Jai dirba europiečiai, priėmę islamo tikėjimą, turintys kinematografinį ir (ar) žurnalistinį išsilavinimą.
Islame, skirtingai nuo krikščionybės, stipriau išreikštas politinis aspektas, santykiai musulmonų visuomenėje ir santykiai musulmonų su ne musulmonais – kafirais (netikinčiais) – aiškiai surašyti musulmoniškuose įstatymuose. Islamas, pagal juos vienintelė teisinga religija, būti musulmonu – būti paklusniu Alachui. Tame visi musulmonai solidarūs. Nesutarimai prasideda tik svarstant, kaip priverti kafirus priimti islamą; džihado (karo) ar asmeniniu pavyzdžiu ir su propagandos pagalba.
Pastaruosius 300 metų, pradedant nuo XVII amžiaus nebuvo nė vieno atvejo, kad islamas būtų nugalėjęs europiečius. Savo laiku islamas buvo užvaldęs apie pusę pasaulio, tai buvo galingos imperijos, kalifatai, tačiau krikščioniškam pasauliui pasipriešinus ir perėjus į puolimą, didelė dalis teritorijų, kur gyveno musulmonai, tapo valdomos europietiškų valstybių. Atsirado srovių, skatinančių (siekiančių) pratęsti šį karą. Jie skatino ne tik kovoti su netikinčiais, bet ir siekė teisingo valdymo savo šalyse, nes pagal Šariatą, visuomenėje negali būti itin didelių skirtumų tarp turtingųjų ir vargšų. Visa islamo istorija rodo stiprų polinkį prievartai; nespėjusios įsitvirtinti islamiškos valstybės pradėjo kariauti tarpusavyje ir su vakarų pasauliu.
– Ar galima teigti, kad dėl agresijos prieš Ukrainą ir dėl Islamo valstybės veiksmų sugriuvo tarptautinė ir europietiška saugumo sistema?
– Žiniasklaida kuria neteisingą vaizdą. Islamo valstybė kelia grėsmę pasaulinei tvarkai, jei ji sukurs efektyvų teroristinį tinklą, gerai užsimaskavusį. Pas juos yra kvalifikuotų kadrų, turinčių gerą išsilavinimą – europiečiai ir arabai, sėkmingai panaudoja užsienio išradimus ir technologijas. Jų ideologija patraukia viso pasaulio radikalų dėmesį. Tačiau, nežiūrint į viską, šiandien jie tik kelia paniką, tačiau nesmogia į svarbius objektus Europoje.
Estijai gresia rimtas pavojus: jauną šalį, kuri anksčiau neturėjo jokios patirties su išeiviais iš Artimųjų Rytų, gerokai paprasčiau galima panaudoti kaip teroristinio tinklo bazę. Ir labai didelė tikimybė, kad būtent taip ir įvyks. Gerokai paprasčiau tokias bazes sukurti Lietuvoje, Estijoje ar Slovakijoje, nei Vokietijoje arba Prancūzijoje, kur specialiosios tarnybos gerai žino su kuo turi reikalų.
– Ar Europai gresia svetimšalių kiekio ir islamizacijos augimas ilgalaikėje perspektyvoje? Ar šios baimės neturi pagrindo?
– Gresia. Europiečiai klysta, kad europietiška kultūra sugebės adaptuoti migrantus iš trečiojo pasaulio, ir antra – trečia karta taps europiečiais. Europiečiai save laiko vienintele jėga pasaulyje. Bet tuo save laiko ir islamas. Anksčiau islamo civilizacija buvo galinga ir užkariavo pusę pasaulio. Ir migrantai–musulmonai visiškai nesirengia tapti europiečiais, jie atvyksta į Europą tik tam, kad Europa taptų musulmoniška, todėl kad jie – pagal jų suvokimą – nešantys „aukštesnę“ kultūrą. Europoje to nesupranta.
Migravimo procesas pavojingas daugeliu požiūrių. Demografinis nuosmukis Europoje, ypač šalyse su aukštu pragyvenimo ir išsimokslinimo lygiu, ir niekas nežino, ką su tuo daryti. O migrantai atstovauja, kaip taisyklė, neturtingus ir menkai išsilavinusius visuomenės narius; jie greitai dauginasi, ir keičia vietinių gyventojų sudėtį. Ir kadangi šiems žmonėms svetima vietinė kultūra, tai krenta ir bendras šalies kultūros lygis. Ir šis procesas atves prie Europos žlugimo, tokiu būdu, kurį mes dabar matome. Istorija tokių atvejų žino gana daug, ir Romos žlugimas – pats ryškiausias pavyzdys.“
Štai toks požiūris. Ir nors šiame interviu yra teiginiai su kuriais aš asmeniškai nesutinku, manau tikslinga jį pateikti aptarimui Lietuvoje (ar mes kuo blogesni ar kvailesni už estus?). Ir jei kam nors pasirodė, kad Izraelio politologas ne itin politkorektiškas, lygindamas dabartinę situaciją šiuolaikiškoje Europoje su barbarų užgrobta Roma, tai gi ne jis tai sugalvojo.
2014 metais savo propagandiniame žurnale „Islamo valstybės“ vadovai informavo visus europiečius ir kitus NATO šalių piliečius, kurie eilę metų kovoja su islamistais visame pasaulyje, apie savo planus: „Mes užkariausim jūsų Romą, sunaikinsim jūsų kryžius, ir paversime vergėmis jūsų moteris, leidus Aukščiausiam Alachui.“ „Jei mes nesulauksime to, tai mūsų vaikai ir anūkai to pasieks, ir tada jie pardavinės jūsų sūnus kaip vergus turguje.“
Ir neverta naiviai tikėti tuo , kad tekste įvardinta tik Roma. Islamistams tai Vakarų pasaulio apibendrintas įvaizdis, apimantis ne tik krikščionis, bet ir ateistus su pagonimis.
Apie tai kiek realūs tokie grasinimai, ir kokiu būdu islamistai jau dabar įgyvendina savo planus tame tarpe ir Pabaltijo šalyse, jūs sužinosite iš Libano išeivio, žinomo Vokietijos policijos konsultanto religinio ekstremizmo klausimais interviu straipsnyje „Džihadas Lietuvoje? (II). Saugumo specialistai apie migracijos grėsmes.“
Nuorodos:
[2]. „Laisvės radijas“ – (JAV valstybinė radijo stotis, Lietuvoje retransliuojamos „Laisvės radijo“ laidos rusų kalba – „Žinių radijo“ programoje kasdien nuo 21.00 iki 06.00 val. (savaitgaliais – nuo 20.00 iki 08.00 val.). „Lietuvių tarnyba“ – 2004 m. JAV Kongresas nutraukė šios ir šešių kitų tarnybų finansavimą ir Lietuvių tarnyba buvo uždaryta.
10.10.2015 – Авраам Шмулевич: „Путин не понимает, во что он влез“.
Šiame straipsnyje visi pavojai išvardinti. O Lietuvos “runkelyno” išrinkti triznių atstovai važiuoja į Pietų Europos šalis ir nerdamiesi iš kailio, šoka viliotinį , kad tie, vadinami pabėgėliai , laaabai norėtų apsigyventi “marijos žemėj” . Latvių “ministeris” savo pasiuntiniams nurodė , kad pabėgėliams sakytų, kad pas juos šaltos žiemos, labai mažos pašalpos ir visokie nepritekliai. O mūsų, “pirmoji turginių karta”, mato piniginę naudą , tai ir neriasi iš kailio nebodami , kad Tautą stato prieš baisų pavojų.
Pasaulio istorija jau daugybę kartų įrodė, kad visos masinės svetimkultūrių, svetimtaučių, svetimkalbių, svetimreliginių imigracijos visada galų gale baigiasi masinėmis skerdynėmis – ir gana dažnai yra išskerdžiami būtent vietiniai gyventojai.
Tiesiai šviesiai:
“Mes užkariausim jūsų Romą, sunaikinsim jūsų kryžius, ir paversime vergėmis jūsų moteris, leidus Aukščiausiam Alachui.“
„Jei mes nesulauksime to, tai mūsų vaikai ir anūkai to pasieks, ir tada jie pardavinės jūsų sūnus kaip vergus turguje.“
Tamsta , pakartojai kažką panašaus, ką esu girdėjęs. Ar ne Lizdeika panašiai perspėjo Lietuvių Tautą prieš ateinant kryžiaus priespaudai.
taigi, čia citatos iš straipsnio.
O panašiai rašė savo manifeste gėjai : “mes sugriausim jūsų bažnyčias…. iš3,14sim jūsų sūnus…etc
Negaliu sau dovanoti , kad taip suklydau. Visiškai susipainiojau . Tai ko labiau saugotis , vyrpisių ar islamistų.