Rugsėjo 15 d. po sunkios ligos Lietuvos istorikų bendruomenė neteko vieno iš savo narių – dr. Vytauto Tininio.

V. Tininis gimė 1959 m. gegužės 5 d. Vilniuje. 1986 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. 1993 m. apgynė disertaciją tema „Sovietinis režimas Lietuvoje 1944–1953 metais“, humanitarinių mokslų daktaras.

1986–1988 m. dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas), nuo 1992 iki 2012 m. dirbo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje dėstytoju, Redakcinio skyriaus vedėju. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ekspertas.

2012 m. rugpjūtį V. Tininis prisijungė prie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kolektyvo, buvo žurnalo „Genocidas ir rezistencija“ redakcinės kolegijos narys, KGB archyvinių dokumentų skelbimo aprobavimo grupės ekspertas.

Dirbdamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre V. Tininis aktyviai dalyvavo mokslinėje veikloje. Išleido knygą „Prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją (1944–1945 m.)“, yra knygos „Macikų mirties namai. Antrojo pasaulinio karo belaisvių ir GULAG’o lageriai 1939–1955 metais Šilutės apylinkėse“ bendraautoris. Ant darbo stalo liko neišleistos „Lithuania in 1940–1991. The history of occupied Lithuania“, „Petras Griškevičius – sovietų Lietuvos vadovas. Petro Griškevičiaus biografinė apybraiža“ ir „Vokietijos ir jos sąjungininkų karo belaisviai Lietuvoje 1944–1949 m.“

Kūrybingas ir energingas istorikas per savo mokslinę karjerą taip pat išleido leidinius „Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai“, „Sniečkus. 33 metai valdžioje“, „Komunistinio režimo nusikaltimai Lietuvoje 1944–1953 m.“, „Sovietų Sąjungos politinės struktūros Lietuvoje ir jų nusikalstama veikla“, „Komunistinio režimo įtvirtinimas Lietuvoje ir jo nusikaltimai“, kartu su bendraautoriais parengė knygas „Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“ ir „Lietuvos kariuomenės karių uniformos, ženklai ir vėliavos 1990–2010 m.“, paskelbė daugiau nei 100 mokslinių ir publicistinių straipsnių, parašė daugiau nei 200 recenzijų, buvo įvairių leidinių atsakingasis redaktorius.

Dėl V. Tininio mirties reiškiame gilią užuojautą jo šeimai ir artimiesiems.

Pareigingas, supratingas, nuoširdus ir šmaikštus – toks Vytautas išliks visų mūsų, jo kolegų ir bendradarbių, atmintyje.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS