Balandžio 17-tosios rytą mirė Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius, pirmasis Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos laureatas dailininkas Eduardas Jonušas.
Kuršių nerijos sąžine, jos istorijos, gamtos ir kultūrinės atminties sargu vadintas Eduardas Jonušas gimė 1932 m. balandžio 23-ąją Pikelių kaime (Mažeikių r).
1970 metais persikėlęs gyventi į Nidą E. Jonušas tapo Kuršių nerijos senųjų gyventojų kuršininkų kultūrinio ir dvasinio palikimo gaivintoju ir atkūrėju. E. Jonušas Neringai grąžino krikštus ir vėtrunges, kartu su bendraminčiais pagal iš Vokietijos archyvų gautus brėžinius atstatė kurėną.
Iš prigimties turėdamas krašto tyrinėtojo ir muziejininko pašaukimą, E. Jonušas sutvarkė sunykusius, vandalų sudaužytus Neringos kopų apželdintojo Gotlybo Dovydo Kuverto ir jo sūnaus kapus. Vienas iškiliausių E. Jonušo medžio darbų – netoli Pervalkos stovinti skulptūra garsiam Karaliaučiaus profesoriui Martynui Liudvikui Rėzai (1975 m.).
E. Jonušo ir jo žmonos iniciatyva 1976 m. sausio 9 d. įvykęs M. L. Rėzos 200 – jų gimimo metinių paminėjimas Neringoje tapo reikšmingu postūmiu įtvirtinant žymaus mokslo ir kultūros veikėjo asmenybę ir išryškinant jį kaip lietuvių kultūros simbolį.
E. Jonušo – skulptoriaus, kūriniai puošia Nidą ir Juodkrantę. Jo skulptūrą „Vartai į Neringą“ – trys burės su vėtrungėmis galima išvysti tik įvažiavus į Neringą.
Menininko kelią pradėjęs kaip tautodailininkas, Eduardas Jonušas tapo profesionaliu dailininku, sukurdamas pastelių darbų rinkinį „Penktas Planetos ciklas“ bei aliejinių drobių ciklą ekologine tema „21“.
2002 m. E. Jonušui kaip Kuršių nerijos paveldo puoselėtojui įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius. 2004 m. Neringos taryba jam suteikė Neringos garbės piliečio vardą. 2009 m. E. Jonušas tapo pirmuoju Neringoje įteiktos M. L. Rėzos kultūros ir meno premijos laureatu.
Sovietmečiu nepripažintas profesionalu (nebaigęs specialių dailės mokslų), E. Jonušas yra išskirtinis reiškinys Lietuvos meno pasaulyje – skulptorius, tapytojas, mąstytojas, filosofinio siurrealistinio, simbolizmo atstovas. Visa tai, prie ko prisilietė Eduardo Jonušo rankos, šiandien yra didžiausios Kuršių nerijos vertybės, kuriančios šio krašto išskirtinę visuotinę vertę.
Eduardo Jonušo palaikai pašarvoti Nidos bendruomenės namuose. Karstas išnešamas šeštadienį, balandžio 19 d. 12.00 val. Laidotuvės Nidos etnografinėse kapinėse.
