Prakalbo pabėgėlių centre Vokietijoje dirbantis lietuvis: žmonės tai turi žinoti

„Už viską svarbiausia yra teisybė. Lietuviai turi žinoti, kam privalo būti pasirengę, kai į šalį ims plūsti vadinamieji pabėgėliai. Lengva tikrai nebus, nes tai, ką matau, yra net labai šlykštu“, – itin atvirą interviu DELFI sutiko duoti didžiausiame Europoje pabėgėlių centre Vokietijoje dirbantis lietuvis Rytis (pavardė redakcijai žinoma – DELFI).

„Jie nėra vargšiukai“

Vokietijos pabėgėlių centre Rytis dirba jau antrus metus. Jo pareigos – apsaugininkas. „Tačiau ir aš, ir kiti darbuotojai darome viską, net tai, kas mums nepriklauso, nes pabėgėlių yra tiek daug, kad sunku suvokti. Per parą mūsų centre užregistruojame 500 žmonių, o juos dar reikia ir pamaitinti, ir aprengti, ir dokumentus sutvarkyti, ir susodinti į autobusus, kad išvežtų į specialias stovyklas, ir spręsti konfliktus, nes dalis tų vadinamųjų pabėgėlių tikrai nėra kažkokie vargšiukai, o tiesiog nori iščiulpti sistemą, kuri juos remia“, – žodžių į vatą nevyniojo pašnekovas.

Jis neslėpė, kad jam ir pačiam šlykštu, jog didžioji dalis žmonių, kurie kaip pabėgėliai plūsta į Vokietiją, yra tiesiog sukčiai, pasinaudoję Sirijoje vykstančiu karu. Anot lietuvio, ateis laikas, kai tie sukčiai bus vežami ir į Lietuvą, nors jie patys to ir nenori.

Nors oficialiai skelbta, kad Lietuva turės priimti 325 migrantus, trečiadienį Europos Komisija pasiūlė Lietuvai papildomai priimti 780 pabėgėlių, kurie šiuo metu yra Vengrijoje, Graikijoje ir Italijoje. „Manau, kad ir šis skaičius neteisingas. Tų pabėgėlių yra tiek daug, kad į Lietuvą jų bus atsiųsta mažiausiai 4000, tik dabar dar tylima, nenorima gąsdinti, piktinti žmonių“, – įsitikinęs Rytis.

Regi daug apsimetėlių

Per dvejus darbo metus pabėgėlių centre lietuvis prisižiūrėjo tokių vaizdų, kurie tik įrodė, kad ne visi pabėgėliai yra aukos.

„Dalis jų yra apsimetėliai, kurie nori nieko nedirbti ir gerai gyventi. Žinoma, Lietuva neišvengs to, jai teks priimti migrantus. Tačiau šalies valdžia kažkaip turėtų išsireikalauti, jog pati valstybė galėtų nuvykti į Siriją ir susirinkti tuos 4000 žmonių.

Jei reikia imti dar daugiau, tuomet siūlyčiau į Lietuvą vežti eritrėjiečius. Jie – labai darbštūs žmonės, katalikai. Manau, jie puikiai tiktų dirbti Lietuvoje. Dar vieni, kuriuos reikia gelbėti – kurdai jezidai. Jų religija labai panaši į pagonybę, todėl ir lietuviams jie netrukdytų. Musulmonai juos skerdė kaip kiaules, todėl jie tikrai būtų labai dėkingi, kad rado svetingą šalį, kurioje gali gyventi. Apie visus kitus neva pabėgėlius negaliu pasakyti nė vieno gero žodžio. Aišku, visose tautose yra gerų žmonių, tačiau didžioji masė yra baisi“, – įrodinėjo pašnekovas.

Masiškai apsimeta paaugliais sirais

Jo žodžiais, pabėgėlių centre labai retai registruojami tikrieji pabėgėliai, norintys jaustis saugiai, kad jų gyvybei negrėstų pavojus. Lietuvio įsitikinimu, tikrai didelė dalis pabėgėlių yra patogaus gyvenimo ištroškę afganistaniečiai, pakistaniečiai, alžyriečiai, marokiečiai, tunisiečiai.

„80 proc. tų neva pabėgėlių yra sveiki jauni vyrai iki 30 metų. Klausimas – kodėl jie bėga, o ne kovoja už savo šalį? Akivaizdu, kad jie ne sirai. Klausiu, ar vedę, turi vaikų. Kai išgirstu teigiamą atsakymą, klausiu, o kur žmonos ir vaikai. Atsako, kad paliko namuose, neva vėliau kažkaip juos čia atsigabens. Koks normalus vyras paliktų žmoną su vaikais karo lauke, o pats bėgtų lauk iš šalies. Todėl mes visi žinome, kad tie migrantai nėra karo pabėgėliai, kuriems labai reikia pagalbos“, – tikino Rytis, pateikęs ne vieną konkretų pavyzdį, kaip apsimetėliai pabėgėliai sukčiauja, kad gautų kuo geresnes socialines garantijas Vokietijoje.

„Matau, kaip į mūsų centrą registruotis ateina kokių 30 metų vyras. Tempiasi lagaminą, ant kurio dar yra oro uosto lipdukas. Prašau, kad parodytų dokumentus. Sako, kad neturi, o tada tvarka tokia, kad į dokumentus turiu surašyti tai, ką sako. Ir rašau jo melą, kad jam 16 metų, kad jis siras, o aiškiai matau, kad iš Afganistano. Visi vyrai nori būti paaugliais, nes tada gyvenimas geresnis, jais labiau rūpinamasi. Šlykštu ir tiek“, – baisėjosi pašnekovas.

Jis pasakojo su kolegomis jau juokaujantis, kad, matyt, Afganistane žmonės neturi pasų, nes visi į pabėgėlių centrą atvykstantys iš šios šalies žmonės kažkodėl neturi dokumentų.

„Visi žinome, kad jie, kai tik išlipa iš lėktuvo, oro uostuose pasus išmeta. Visi jie puikiai žino savo teises, žino, kad galės sakyti bet ką, o mes turėsime tai įrašyti į jų registracijos dokumentus. Kai žmonėms reikia pagalbos, tikrai nesunku padėti. Bet kai vyksta tokie dalykai, jokio geranoriškumo nelieka. O mes, darbuotojai, iš jų tik ir girdime: „Mes žinome savo teises. Kur mūsų maistas? Kur mūsų drabužiai?“ – pasakojo Rytis.

Peiliais pjaustosi rankas

Jo teigimu, atskira apsimetėlių pabėgėlių kategorija yra alžyriečiai. „Dalis jų duoną užsidirbdavo peiliu gatvėse, „stumdė“ heroiną. Ir pas mus jie elgiasi lygiai taip pat. Jei nedarai taip, kaip jie nori, tada peiliais pradeda rankas pjaustytis. Iš pradžių tai šokiruodavo, dabar nebekreipiu dėmesio. Ir įsivaizduokite, jei tokių priveš į Lietuvą. Kas tada bus?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

Anot jo, ir Vokietijos policijos pareigūnai jau skundžiasi atvykėliais. Esą anksčiau dirbti policininku buvo labai lengva, nes žmonės pamato uniformuotą žmogų – ir tvarka.

„O tie neva pabėgėliai yra karo produktas, jiems niekas nebaisu, jie nieko negerbia, jiems nėra jokių taisyklių. Jie tik nori patogiai gyventi. Klausiu policininkų, kodėl nusikaltusių alžyriečių, kurie jau tapo super žvaigždėmis dėl savo juodų darbų, neišsiunčiame atgal, iš kur jie atvyko. Sako, negalima, nėra įstatymų. Be to, nežinome, kur siųsti, nes dokumentų neturėjo, o registracija užpildyta melagingais duomenimis“, – atvirai detales dėstė lietuvis.

Sirija geriau nei Lenkija

Anot jo, Vokietijoje vadinamiesiems pabėgėliams gyventi išties yra patogu. Jie aprūpinti stogu virš galvos, maistu, kas mėnesį gauna 150 eurų kišenpinigių, už vaikus mokamos pašalpos siekia iki 300 eurų.

„Ir dar girdime skundų, kad blogai gyvena, nes kažkur į kaimą išvežėme, o ten nėra universiteto, iki „Lidl“ parduotuvės reikia eiti 5 kilometrus, o tai labai toli. Atsiprašau, bet labai sunku būti tolerantiškam. Jie baigę vos po dvi klases, bet Koraną moka mintinai. Jie tikri musulmonai, nešiuolaikiški, todėl kai kalbama, kad jie gali padėti šalies ekonomikai augti, nes bus darbo jėga, tai yra nesąmonė. Musulmonės moterys niekada nedirbs, o vyrams prasideda visokie ramadanai ir darbuotojų nebėra. Be to, jie ir nenori dirbti. Jie ir dairosi, kaip patekti į tas šalis, kur didesnės pašalpos“, – pasakojo Rytis.

Jis prisiminė atvejį, kai iš Lenkijos į Vokietijos pabėgėlių centrą atkulniavo ir prieglobsčio pasiprašė grupė sirais prisistačiusių asmenų.

„Išsiaiškinome, kad jie registruoti Lenkijoje, ten užpildyti dokumentai, paimti pirštų antspaudai, reiškia, Lenkija jais ir turi rūpintis. Sakome, pargabensime jus atgal į Lenkiją. O tada išgirdome, kad jie geriau grįš į Siriją, į karo zoną, bet tik ne į Lenkiją. Kitas pavyzdys – prieš kelias dienas atvažiavo autobusas, jame pilna pabėgėlių. Padaviau popieriaus lapus, rašiklius, kad surašytų savo duomenis tam, kad galėčiau suregistruoti. Jie sako, kad nieko čia nesirašys, nes nori, kad juos vežtų į Švediją arba Norvegiją. Tai kaip būti tolerantišku?“ – piktinosi pašnekovas.

Šokiravo nėščia trylikametė

Pabėgėlių centre dirbančio vyro žodžiais tariant, lietuviai ne tik finansiškai, bet ir moraliai nėra pasirengę priimti tokių pabėgėlių. „Aš pats per tuos dvejus metus jau visko mačiau, bet susitikimas prieš kelias dienas šokiravo net mane. Ateina į centrą vyras ir būrys vaikų. Galvojau, kad kažkokių giminaičių būrys. Paskui paaiškėja, kad vyrui yra 27 metai, o 13 metų paauglė yra jo žmona. Net vertėją kviečiausi, kad tikrai patikslintų, ar neklystu. Neklydau, o kitą dieną dar sužinojau, kad ji ir aštuntą mėnesį nėščia. To vaiko akis iki šiol prisimenu. Įsivaizduokite, kad tokią šeimą apgyvendina kokiame nors Panevėžio rajone. Juk tą vyrą ant mieto pamaus“, – atviravo Rytis.

Dar viena problema jis įvardija tai, kad tarp be dokumentų atvykstančių žmonių yra nemažai radikalų. „Ir tokių tikrai yra, aš juos matau. Jie visada mūvi kelnes, kurios yra šiek tiek virš čiurnos. Jie galvas nusiskutę plikai, ilgomis barzdomis, nes jų negali kirpti. Jau išsiaiškinau, kad mūsų mieste jie išsinuomojo kažkokią seną autodetalių parduotuvę, kur renkasi melstis, nors yra normali mečetė. Ir į tas išsinuomotas patalpas melstis renkasi būtent jauni vaikinukai. Tikiuosi, kad atitinkamos tarnybos dirba savo darbą ir juos stebi“, – vylėsi pašnekovas.

Vokiečiai jau verkia

„Tikrųjų pabėgėlių yra absoliuti mažuma, ir vokiečiai tai jau supranta. Jie jau verkia, kodėl jiems reikia taip kentėti. Sako suprantantys, kad per II pasaulinį karą pridarė daug nuodėmių, tačiau nenusipelnė, kad šalis taip būtų skriaudžiama. Įsivaizduokite, kiek reikia pinigų, o mokesčius vokiečiai moka labai didelius.

Pernai Vokietijoje buvo priimta 200 tūkst. neva pabėgėlių, šiemet bus kokie 800 tūkst. Per radijo stotį girdėjau, kad tų 200 tūkst. pabėgėlių sveikatos patikrinimui ir gydymui išleistas milijardas eurų. Tai natūralu, nes nemažai jų serga hepatitu, tuberkulioze, yra priklausomi nuo narkotikų, nes ir mūsų centre būna, kad ateina koks jaunuolis ir prašo metadono, nes jam „lomkės“ prasideda. Ir tų pabėgėlių skaičiai tik augs, nes tose šalyse, iš kur jie atkeliauja, skleidžiama propaganda, kaip gerai Europoje, todėl milijonai dar plūs pas mus, europiečius“, – prognozavo Rytis.

Siūlo įsileisti tik šaliai naudingus

Paklaustas, ar, jo nuomone, tokie pabėgėliai bus apgyvendinti ir Lietuvoje, pašnekovas nesiryžo svarstyti, nors beveik neabejojo, kad taip ir bus, nes Vokietija vis tiek kada nors pradės išskirstyti tuos atvykėlius.

„O tada bus taip, kad geruosius pasiliks, o visus siaubūnus išsiųs į kitas šalis, kuriose pabėgėlių dar nėra. Todėl Lietuva turi vienintelę išeitį. Ji privalo kuo greičiau išsikovoti teisę pati susirinkti reikiamą kiekį pabėgėlių. Tada bent jau prisirinks normalių žmonių, kurie bus naudingi šaliai. Taip pat labai svarbu kuo greičiau susitvarkyti teisinę bazę, kad pabėgėlius, kurie nenori prisitaikyti gyventi Lietuvoje, jos negerbia, nesilaiko įstatymų, būtų galima išsiųsti ten, iš kur jie buvo atsivežti. Tai vienintelė išeitis, nes kitaip bus tikrai blogai. Nenoriu visko piešti juodomis spalvomis, tik sakau teisybę“, – pabrėžė Rytis.

Todėl jis pakartojo, kad geriausia būtų į Lietuvą atsivežti sirų, eritrėjiečių ir kurdų jezidų. „Pats įsitikinau, kad tarp eritrėjiečių yra darbščių žmonių, jie patys prieina, paklausia, gal reikia padėti. Leidžiame jiems dirbti – sutvarkyti stovyklą, surinkti šiukšles, mokame po eurą už valandą. Kažkada juokais pasiūliau padirbėti arabams, romams, tai jie iš manęs tik išsityčiojo, esą jie neturi laiko dirbti už eurą, o tris mėnesius gulinėja stovykloje, nieko neveikia“, – baisėjosi pašnekovas.

Mokslininkas: į Lietuvą perkelti pabėgėliai bus sirai ir eritrėjiečiai

Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas Karolis Žibas sako, kad problema išspręsta net nepradėjus jos spręsti: į Lietuvą perkelti pabėgėliai bus sirai ir eritrėjiečiai, tad nėra ką ir diskutuoti.

„Antras dalykas, kai kuriems komentatoriams kyla minčių pasakyti, kad net ir tarp sirų atsiranda ekonominių migrantų. Jeigu pažiūrėsime į tai, kiek Sirijos piliečių, pateikę prašymus ES, gavo teigiamą atsakymą dėl prieglobsčio – 95 proc. iš 100 proc. Vadinasi, absoliučiai beveik visi sirai, kurie kreipėsi prieglobsčio į ES šalis, jį gauna“, – tai, kad sirai yra pabėgėliai, o ne ekonominiai migrantai, įrodinėja K. Žibas.

Mokslininko teigimu, bendrai sutariama, kad Sirija ir Eritrėja – tai šalys, kuriose gyventi pavojinga.

K. Žibo aiškinimu, yra žinoma, kad dalis pabėgėlių iš tikro išmeta pasus, kaip pasakojo pabėgėlių centre Vokietijoje dirbantis lietuvis. Vienas paaiškinimų – jie nori prasmukti į ES, kitas – jie nori atsisakyti savo tapatybės dėl persekiojimo.

„Taigi vienareikšmio atsakymo nėra, aišku tik viena – per visus šimtus tūkstančių pabėgėlių į ES patenka ir ekonominių migrantų, deja, kaip teigia ir užsienio žiniasklaida, galbūt patenka ir Islamo Valstybės kovotojų. Tai faktas. Bet jei mes žiūrėsime į absoliučią daugumą, statistiką, pamatysime šiek tiek kitą vaizdą“, – dėstė K. Žibas.

Mokslininkui rūpi, kad žiniasklaida nedarytų klaidos rašydama, kad tai, kas atsitiko Vokietijoje, nutiks ir Lietuvoje. Anaiptol – Vokietija priima migrantus iš viso pasaulio kraštų, tuo metu perkėlimo programos rėmuose Lietuva priims sirus ir eritrėjiečius.

Pašnekovas ragina atsiriboti nuo emocijų ir žiūrėti į visą kontekstą. Esą nereikia žmonių gąsdinti konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio žodžiais, kad Lietuvos laukia humanitarinė katastrofa.