Trečiadienis, 1 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos

Estija ėmėsi imigracijos „namų darbų“

www.valstietis.lt
2015 08 16 08:00
7
Migrantai perpildytame laive | youtube.com sustapdyta akimirka

Migrantai perpildytame laive | youtube.com sustapdyta akimirka

Migrantai perpildytame laive | youtube.com sustapdyta akimirka
Migrantai perpildytame laive | youtube.com sustapdyta akimirka

Estijoje atliktas tyrimas atskleidė, kokioms problemoms, galimybėms ir pavojams reikia ruoštis pasitinkant pirmuosius pabėgėlius iš Šiaurės Afrikos šalių ir kitų regiono valstybių.

Tūkstantis per dieną

Europos Sąjungos šalys po karštų diskusijų dėl 60 tūkstančių ES teritoriją pasiekusių pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių paskirstymo gerai supranta, kad jų „išdalinimas“ Europos valstybėms tėra laikinas sprendimas. Tačiau biurokratinis ES sprendimų priėmimo mechanizmas sukasi lėtai, o pabėgėliai, Šiaurės Afrikos pakrantėse sulipę į palaikius kontrabadininkų laivelius, į Europą Viduržemio jūra plūsta vis sparčiau. Italijos pakrančių apsaugos tarnyba, padedant ES sienų apsaugos operacijoje „Triton“ dalyvaujantiems kitų šalių laivams, vos per dvi dienas jūroje išgelbėjo ir į ES atgabeno daugiau nei 1 300 migrantų. Jie papildys pabėgėlių stovyklas, o vėliau turbūt vėl bus paskirstyti po Europos Sąjungos šalis. Taigi, gali būti, kad prie 325 pabėgėlių, kuriuos Lietuva įsipareigojo priimti per dvejus metus, vėliau prisijungs nauji prieglobsčio prašytojai.

Estija sutiko priimti 150 pabėgėlių, tačiau laukdama jų, regis, geriau nei Lietuva atliko namų darbus. Estijos vidaus reikalų ministerija užsakė tyrimą apie galimus pavojus šalies saugumui vykdant tarptautines pabėgėlių perkėlimo programas. Kurį laiką jo rezultatai buvo prieinami tik Estijos pareigūnams, tačiau neseniai tyrimo išvados buvo paskelbtos viešai. Pasak jas apžvelgusio šalies dienraščio „Eesti Ekspress“, svarbiausia iš jų yra ta, kad Estijos valdininkai nepajėgs nustatyti, kas būtent nori patekti į Estiją kaip pabėgėliai. Konstatuojama, kad imigracija gali padidinti nusikalstamumą. Estijos teisingumo ministerijos atstovai pataria ruoštis galimiems nužudymams dėl garbės ir kitiems iki šiol Estijoje nematytiems nusikaltimams. Tyrimo „Galimi pavojai Estijos saugumui dalyvaujant tarptautinę apsaugą įgijusių asmenų perkėlimo programose“ išvadose sakoma, kad su pabėgėlių atvykimu susiję nemažai grėsmių.

Pasitelkia ir žvalgybą

Tyrimai rodo, kad daugelis šalių (Danija, Airija, Prancūzija, Suomija, Norvegija, Rumunija) aiškiai mato dėl pabėgėlių kylančius pavojus savo saugumui. Suomijoje, Belgijoje, Olandijoje, Danijoje, Čekijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Rumunijoje labiausiai būgštaujama dėl grėsmės viešajai tvarkai, taip pat – visuomenės sveikatai. Kai kurios šalys (Austrija, Belgija, Čekija, Suomija, Vokietija, Didžioji Britanija, Norvegija) priimdamos pabėgėlius naudojasi savo saugumo tarnybų galimybėmis. Pavyzdžiui, Danija pernai atsisakė priimti 104 pabėgėlius (30 proc. prieglobsčio prašiusių asmenų). Šioje šalyje visi perkėlimo programose dalyvaujantys pabėgėliai tikrinami Danijos žvalgybos, o tam tikrų valstybių piliečius papildomai tikrina saugumo policijos pareigūnai.

Tyrimą atlikę Estijos vidinės gynybos akademijos Migracijos tyrimų centro specialistai apklausė ne tik saugumo ir asmenų perkėlimo ekspertus pačioje Estijoje, bet ir aštuoniose užsienio šalyse. Taip pat buvo išnagrinėta ir praktinė prieglobstį pabėgėliams suteikiančių kai kurių Europos valstybių patirtis. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad nedidelė ir kontroliuojama imigracija yra naudinga visuomenei bei šalies ekonomikai: kvalifikuoti darbuotojai ir užsienio investuotojai padeda gerinti ekonomikos produktyvumą. Tačiau masinė emigracija gali kelti pavojų visuomenės saugumui, ypač jei pabėgėlius priimanti pusė nepakankamai žino apie atvykstančius asmenis.

Pavojingiausia, pasak ekspertų, yra tai, kad pabėgėlių dokumentai dažnai būna netvarkingi arba jų išvis nėra. Gali pasitaikyti ir klastojimo bei apgaulės atvejų: pavyzdžiui, jau žinoma, kad „Islamo valstybės“ teroristai stengiasi apgaule prasmukti į Europos šalis. Dėl pabėgėlių priėmimo didesnis finansinis krūvis teks Estijos socialinių reikalų ministerijai, tikėtinas ir spartesnis nusikalstamumo augimas. Pavyzdžiui, Danijoje gyvenančių pabėgėlių vyrų nusikalstamumo lygis 73 proc. didesnis nei vidutinis visų šalies vyrų. 2006 metais šios šalies įkalinimo įstaigose, kuriose laikomi jauni nusikaltėliai, 7 iš 10 kalinių buvo imigrantai, o 40 proc. jų – pabėgėliai. Vokietijoje imigrantų nusikalstamumo lygis maždaug 5 kartus didesnis nei pačių vokiečių. Švedijoje ir Ispanijoje beveik trečdalį visų nusikaltimų padaro imigrantai.

Už apskritojo stalo

Estijos vidaus reikalų ministerijos užsakytą tyrimą aptariant prie įvairių šios šalies institucijų atstovų apvaliojo stalo, Saugumo policijos pareigūnai atkreipė dėmesį, kad problemų dėl pabėgėlių turi beveik visos kaimyninės šalys, tarp jų – Danija, Švedija ir Suomija. Tai esą rodo, kad pabėgėlių integracija jose nepavyko. Iš pradžių reikia priimti penkis žmones, vėliau – dešimt, ir taip toliau. Esą protingiausia ir rezultatyviausia būtų veiksmų dėl pabėgėlių imtis išorėje, tai yra už pačios Estijos ribų. Estijos užsienio reikalų ministerijos atstovas išreiškė nuomonę, kad Estija galėtų pastatyti profesionalų mokymo centrą kurioje nors kitoje šalyje.

Savo ruožtu Socialinės apsaugos ministerijos atstovė palygino pabėgėlius su neįgaliaisiais, nes ir vieni, ir kiti turi specialiųjų poreikių, ir pasiskundė, kad pabėgėliams sunku surasti būstą: municipalinių butų visiems nepakanka. Vienas šios ministerijos darbuotojas pareiškė, kad šalies savivaldybės norėtų, jog atvyktų tokie pabėgėliai, kurie „būtų panašūs į mūsų žmones ir, pageidautina, mokėtų rusiškai“, tačiau jo kolega paprieštaravo, kad pirmenybės teikimas rusų kalbai kaip labiausiai pageidaujamai bendravimo su pabėgėliais priemonei yra „siaubingas dalykas“, nes prie rusakalbių šalies gyventojų prisidėtų dar daugiau žmonių, kurių ryšys su Estija yra silpnas.

Pasitarimo dalyvius labai domino ir klausimas, kuo pasibaigs pabėgėlių perkėlimas: pavyzdžiui, ar priimtus asmenis po kurio laiko bus galima grąžinti atgal, jei situacija jų kilmės šalyse jau nebekels jiems pavojaus? Tačiau, pasirodo, bendras politinis požiūris yra toks – pabėgėliai turi likti juos primėmusioje šalyje, ypač tais atvejais, jeigu jie atvyko su vaikais.

Ragina ruoštis naujiems nusikaltimams

Tyrimo autoriai pastebėjo, kad Jungtinės Valstijos, priimdamos pabėgėlius, nusigriebia visą „grietinėlę“, o Europos Sąjungai atitenka tai, kas lieka. Ekspertų teigimu, iš visko sprendžiant, Estijai kvalifikuotos darbo jėgos nebeliks, teks tenkintis nekvalifikuota. Pavyzdžiui, vienas prieglobsčio ieškantis gydytojas iš Sirijos iš karto pasakė, kad neplanuoja pasilikti Estijoje.

Teisingumo ministerijos valdininkai perspėja, kad Estijai reikia ruoštis tokiems nusikaltimams, kaip rasinė prievarta, nužudymai dėl garbės ir prievartinės santuokos. Taip pat jie užsimena apie Afrikoje paplitusią mergaičių lytinių organų žalojimo praktiką. Specialistai teigia, kad Norvegijoje aiškiai didesnę teismų pripažintų kaltais ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų dalį sudaro išeiviai iš Kosovo, Maroko, Somalio, Irako ir Irano, taip pat Azijos šalių. Tyrime nurodoma, kad Suomijoje 2008 m. buvo užregistruota daug nusikaltimų, kuriuos įvykdė imigrantai: 77 iš jų buvo Irako, 58 – Somalio, 48 – Turkijos piliečiai.

Tačiau nusikalstamumas nėra „vienkryptis“, pabrėžia tyrimo autoriai. Dažnai imigrantai patys nukenčia. Pavyzdžiui, Danijoje 49 proc. somaliečių per praėjusius metus tapo kokio nors nusikatimo aukomis, Suomijoje tokių buvo 47 proc. Šiaurės šalyse imigrantai dažnai siejami su smurtu šeimose, pasitaikė nužudymų dėl garbės ir kitų engimo toje pačioje etninėje bendruomenėje atvejų. Nors tyrimas dėl su pabėgėliais siejamų galimų pavojų tėra tik pirmasis žingsnis praktinio pasirengimo jų perkėlimui į Estiją kelyje, toks „namų darbas“ yra gana svarbus: jis brėžia naujų problemų, kurioms reikia ruoštis jau dabar, nagrinėjimo ir sprendimo kryptis. Belieka tikėtis, kad kaimynės pavyzdžiu paseks ir Lietuva.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvą ir Estiją sieja bendri interesai regione
  2. Lietuvą ir Estiją vienija bendri tikslai (nuotraukos, video)
  3. Lietuvos politikas: Latvija ir Estija nesupranta, kad mes planuojam statyti pavojingą Atominę elektrinę
  4. R. Bagdonas. ES renginiuose Estija prisistato, kaip pavyzdys Europai, Lietuva – kaip prasigėręs kaimas?
  5. Europos vadovai sutarė dėl ekonomikos augimui būtinų priemonių (video)
  6. Baltijos šalys vienija pastangas saugumo užtikrinimui
  7. ES ragina paleisti Estijos saugumo pareigūną
  8. Lenkija toliau rūpinsis Baltijos šalių saugumu
  9. Raudondvaryje susitiks Baltijos šalių Prezidentai
  10. Baltijos šalių vadovai aptarė valstybių saugumo klausimus (nuotraukos, video)
  11. Baltijos šalys ir Lenkija bendradarbiaus diegiant intelektines transporto sistemas
  12. Paskelbta kas gresia Lietuvos nacionaliniam saugumui (tiesioginė transliacija, video)
  13. JTO: Reikia sunaikinti Europos šalių „homogeniškumą“
  14. Traktoriumi „Belarus“ Briuselį tikisi pasiekti per 10 dienų
  15. D. Paukštė. Migracijos klišių spąstuose
  16. S. Lapėnas. Po euro įvedimo Estijoje – valstybės skola padvigubėjo (I)
  17. S. Lapėnas. Po euro įvedimo Estijoje – kova už demokratiją (II)
  18. Estijos ekonomikos profesorius Ivaras Raigas: Už eurą sumokėsite brangiai (nuotraukos)
  19. M. Kundrotas. Baltokarpatija – ruoštis reikia jau šiandien

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Bartas says:
    7 metai ago

    Straipsnis apie Estijos pastangas apsisaugoti nuo grėsmės , kurią sukūrė E.U. garukai. O kada bus parašyta apie Lietuvos pasiruošimą šito gaivalo įsiveržimui. Tiesaaa. Pamiršau – atostogos.

    Atsakyti
  2. Juozas says:
    7 metai ago

    Ir vėl tie lėtapėdžiai estai… apie viską galvoją savo galva… Durna, kaip jie patys savo priežodžiu sako. Kur jau čia mums iš jų mokytis!
    Mūsų politikai žiūri į juos, kaip į tą mėlynšvarkį iš dviračio žynių. Deja.

    Komplimentai autoriui,kad nors tiek apie JAV parašė :
    ” kad Jungtinės Valstijos, priimdamos pabėgėlius, nusigriebia visą „grietinėlę“, o Europos Sąjungai atitenka tai, kas lieka.”

    Faktiškai gi yra kiek kitaip – tai JAV košę užvirė, o Europa turi ją – neskanią ir verdančią – srėbt.

    Atsakyti
  3. Geriausias pasirinkimas (rimtai !) says:
    7 metai ago

    http://myep.delfi.lt/opinion/daugiau-jokio-homoseksualumo-slepimo.d?id=63372102

    Atsakyti
  4. S says:
    7 metai ago

    Nesuprantu, kodėl tuos “išgelbėtus pabėgėlius” plukdo į savo pusę, o ne atgal iš kur atplaukė? Išlaipinai ten pat Afrikoj ir laisvi. Daugiau neplaukiotų be reikalo, nes žinotų, kad beprasmiška – vis tiek iš karto grąžins.

    Europos Sąjunga vykdo apgalvotą europiečių tautų genocidą, kitaip neįmanoma paaiškinti tokio pabėgėlių priėmimo. Reiktų siųsti šitą sąjungą po velnių su visomis jos paramomis, žmogaus teisėmis, demokratija ir kitom nesąmonėmis. Kuo greičiau atsitversim nuo visų sienomis – tuo geriau, ir lengviau bus gyventi vaikams!

    Atsakyti
    • Bartas says:
      7 metai ago

      Dar kartą primenu. E.U. Viduržemio šalys turi karo laivynus, labai aukšto lygio. O sugaudyti šitų pabėgėlių negali. Juokas ima. Pakrančių apsaugos laivai tapo baržomis , kurie surenka leisgyvius klajoklius ir vežasi pas save. Sustatei karo laivus pagal šiaurinę Aprikos pakrantę 12 jūrmylių atstumu nuo kranto , kas priartėja salvė (ne į pabėgelius) saugiu atstumu . Sukat jienas namo. Kaip pasakyta. Kitą kartą pagalvos ir pinigų vežėjams nemokės. Bet čia matyti kitas reikalas . Kaip pasakyta.

      Atsakyti
      • S says:
        7 metai ago

        Pritariu, taip turi būti. Ir taip yra paprastai visur pasaulyje. Pabandyk pažeisti sieną, kuri saugoma (taigi ES išorinės sienos tokios), ir būsi arba suimtas, surakintas, grąžintas ir nubaustas, arba lėktuvą, povandeninį laivą, bet kokią priemonę greitai sustabdys įspėjamaisiais šūviais, neklausys jokių pasakų apie pabėgėlius, ir kito š.

        Įdomu, kas naikina ir kas parduoda Europą?

        Atsakyti
        • Įdomumas says:
          7 metai ago

          Pasidomėkite Kudengofe-Kalergi (Pan europizmo pradininkas) rašiniais praktinis idealizmas (slankioja po internetą vokiškas variantas), pagal kurį Europa (kas nors susimąstė, ką reiškia šis žodis?) bus negroidinė (maišalynė visko su viskuo) ir ją valdys žydai. Panašu, kad planai vykdomi.

          Bartai, iš kur pas pabėgelius, ir dar iš Afrikos, pinigai? Ir kas tie “geradariai” – plukdytojai su laiveliais?

          Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuva ir toliau kelia Baltarusijai klausimus dėl atominės elektrinės saugos ir poveikio aplinkai

Būtina spręsti Baltarusijos AE saugumą

2023 01 31
Ministrų susitikimas | enmin.lrv.lt nuotr.

Ministrai aptarė energetinio saugumo aktualijas

2023 01 27
Kariai | R. Dačkaus nuotr.

Lietuvos karininkai tarnaus ES kovinėje grupėje

2023 01 27
Paspirtukai vaikams | unsplash.com nuotr.

Kokį paspirtuką išrinkti vaikui?

2023 01 26
Dronas | Alkas.lt nuotr.

Lietuva dalyvaus kuriant bepiločių oro erdvę

2023 01 26
Nacionalinė mokėjimų agentūra | zum.lrv.lt nuotr.

Ministerija aiškinsis neatitikimus NMA

2023 01 23
Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.

Įsigalioja ES kibernetinio saugumo direktyva

2023 01 16
Mobilus internetas telefone | pixabay.com nuotr.

Išmanieji – patogu, saugumas – svarbu

2023 01 16
Mobilus internetas telefone | pixabay.com nuotr.

Skaitmeninė piniginė: saugu, bet saugotis reikia

2023 01 14
Agnė Bilotaitė | vrm.lrv.lt nuotr.

Prasideda civilinės saugos informacinė kampanija

2023 01 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Greitoji pagalba | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Įsibėgėja greitosios pagalbos pertvarka

2023 02 01
Vėjo jėgainės | am.lrv.lt nuotr..
Lietuvoje

Jūrinio vėjo elektrinių parkams – ES parama

2023 02 01
Tėvynės gynėjai ukrainiečiai ilsisi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius

2023 02 01
Auga susidomėjimas profesiniu mokymu
Lietuvoje

Prasideda žiemos priėmimas į profesines mokyklas

2023 02 01
Juozas Kavaliauskas apdovanotas Už tradicinio kalvystės amato išsaugojimą ir populiarinimą Druskininkų krašte | Druskininkų savivaldybės nuotr.
Lietuvoje

Druskininkai pagerbė miestui nusipelniusius žmones

2023 02 01
Nuo vasario 1 d. lydekas žvejoti draudžiama
Gamta ir ekologija

Nuo vasario 1 d. keičiasi žvejybos reikalavimai

2023 02 01
Vazos namu vadinamą pastatą Merkinėje saugos valstybė | lrkm.lrv.lt nuotr.
Istorija

Vazos namu vadinamą pastatą Merkinėje saugos valstybė

2023 02 01
Vilniaus rotušė | vilnius.lt nuotr.
Kultūra

Atsinaujinusi Rotušė kviečia į pristatymą

2023 02 01
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • nuomonė apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Nuoroda apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • pridiot apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Na, jau, na :) apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Įsibėgėja greitosios pagalbos pertvarka
  • Jūrinio vėjo elektrinių parkams – ES parama
  • Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • Prasideda žiemos priėmimas į profesines mokyklas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Būtina spręsti Baltarusijos AE saugumą

by Ditė Česėkaitė
2023 01 31
0
Lietuva ir toliau kelia Baltarusijai klausimus dėl atominės elektrinės saugos ir poveikio aplinkai

Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministerijos (ESM) Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas (Gosatomnadzor), kuris Baltarusijoje atlieka branduolinės ir radiacinės saugos reguliuotojo funkcijas,...

Skaityti toliau

Ministrai aptarė energetinio saugumo aktualijas

by Ditė Česėkaitė
2023 01 27
0
Ministrų susitikimas | enmin.lrv.lt nuotr.

Energetikos ministras Dainius Kreivys dalyvavo trijų Baltijos šalių ministrų, atsakingų už energetikos politiką, susitikime Taline, Estijoje. Susitikimo metu ministrai aptarė...

Skaityti toliau

Lietuvos karininkai tarnaus ES kovinėje grupėje

by Ditė Česėkaitė
2023 01 27
0
Kariai | R. Dačkaus nuotr.

Sausio viduryje budėjimą pradėjo Europos Sąjungos kovinė grupė, kurios Operaciniam štabui Lietuva skyrė du karininkus iš LITPOLUKRBRIG (jungtinės Lietuvos, Lenkijos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • nuomonė apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Nuoroda apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • pridiot apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Na, jau, na :) apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Nuoroda apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje

Kitas straipsnis
Giedra Radvilavičiūtė | jurbarkotv.lt nuotr.

G. Radvilavičiūtė. Nu, ir man nieko, ir man nieko, ir man nieko…

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai