Pirmadienis, 27 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Naujasis VDU rektorius: daugelio tradicinių specialybių nebeliks

www.alkas.lt
2015-07-02 09:58:08
1
Juozas Augutis | vdu.lt nuotr.

Juozas Augutis | vdu.lt nuotr.

VDU rektorius J.Augutis.vdu.lt
VDU rektorius prof. J.Augutis | vdu.lt nuotr.

Nuo liepos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus pareigas pradėjo eiti prof. Juozas Augutis. Kaip pats sako, atėjo ne vadovauti universitetui ir jo žmonėms, o tik padėti. „Į rektoriaus postą tikslingai netaikiau, save pirmiausia laikau mokslininku – tai mano prigimtis. Tačiau ilgus metus dirbant mokslininku, vėliau ir mokslo prorektoriumi, sukaupiau didelę patirtį ir įgijau suvokimą tiek vidaus, tiek ir išorės procesų, kurie daro įtaką universitetui.

Taip pat labai tikiuosi, kad dar nepraradau to noro padaryti taip, kad valdžia (administracija – red. pastaba) mūsų universitete bent jau netrukdytų universiteto žmonėms kurti ir dirbti, o jeigu man pasiseks – tai ir padėti universiteto bendruomenei geriau atsiskleisti mokant studentus, rašant mokslinius straipsnius, monografijas, ruošiantis paskaitoms, konferencijoms ar pasineriant į mokslinius tyrimus“, – tikina naujasis VDU rektorius.

Svarbu mokytis iš patirties. Kokios patirties įgijote eidamas VDU mokslo prorektoriaus pareigas?

Kad universitetas yra sudėtingas, įvairus ir daugialypis ir jam iki šiol trūko sistemų įvairovės: skirtingų studijų ir mokslo organizavimo modelių, įvairesnių bendruomenės paskatinimo būdų. Dabar eidamas į rektoriaus poziciją suvokiu, kad universitete gali ir privalo egzistuoti skirtingi modeliai bei sistemos ir tai tik praturtina universitetą. Taip pat tvirtai žinau, kad reikia nepasiduoti unifikacijai, nes išorė (ministerijų reikalavimai, studijų kokybės vertinimo „lentelės“, įvairūs programų reglamentai ir aprašai) stengiasi visus universitetus suvienodinti ir didžiausia grėsmė kyla būtent Vytauto Didžiojo universitetui, puoselėjančiam laisvų studijų – artes liberales – sistemą.

Skaitant studentų atsiliepimus apie Jus kaip dėstytoją, Jūs apibūdinamas kaip studentų draugas. Ar draugiški santykiai natūraliai mezgasi su visais Jus supančiais VDU bendruomenės nariais?

Absoliučiai taip. Net neįsivaizduoju, kad galėtų būti kitaip. Siekiant bendrų rezultatų, geri santykiai labai svarbu. Puikius santykius, tiek su studentais, tiek ir su kolektyvo nariais, reikia stengtis palaikyti, ir ypač VDU, nes kitaip bus užgožta artes liberales idėja.

VDU pradėjau dirbti nuo pat jo atkūrimo, todėl prisimenu atneštą artes liberales bendravimo kultūrą iš Vakarų, kuomet kolegos užsieniečiai su visais universiteto bendruomenės nariais bendravo natūraliai, paprastai ir draugiškai, o į studentus žiūrėjo kaip į sau lygius partnerius. Mums, santūriems lietuviams, iš pradžių buvo keista, tačiau labai greitai supratome, kad tai ir yra tikroji sėkmingo bendravimo ir bendradarbiavimo formulė.

Kaip dėstytojas dirbate su jaunais žmonėmis. Kokia tai karta?

Dabartinė karta, kuri studijuoja universitete, yra nuostabi, kaip ir visos buvusios ar būsimos. Žinoma, kiekvieno laikotarpio karta turi savo specifiką, problemas ir ypatybes. Dabartiniai studentai pasižymi žingeidumu, drąsa ir žinoma jie puikiai įvaldę šiuolaikines technologijas, jiems nesvetimas naujų idėjų ir dalykų kūrimas bei įgyvendinimas. Visa tai suteikia puikų pagrindą kuriant ateities specialybes, kurių šiandien galbūt dar ir negalime įsivaizduoti, tačiau jau dabar puikiai suprantame, kad daugelio tradicinių specialybių nebeliks.

Būtent tokiame transformacijos periode kaip niekad išryškėja socialinių ir humanitarinių mokslų svarba, kuriuos jaunimas, baigiantis mokyklą, procentaliai renkasi ženkliai daugiau nei kitų sričių. Mano manymu, tai rodo, kad moksleiviai galbūt geriau suvokia save, savo aplinką ir savo ateitį, negu ministerijų „planuotojai“, siūlydami „receptus“ ateičiai ir įsprausdami į rėmus rinktis vienokias ar kitokias programas, patys nežinodami, ar jos bebus dar reikalingos po keliolikos metų…

Ar sutinkate su tuo, kad mokinių ir studentų mokymosi lygis krenta?

Tie, kurie sako, kad kiekvienos kartos mokymosi lygis mažėja, gali būti, kad patys turi problemų su savo dėstymu ar bendravimu su jaunimu.  Mokytojai ar dėstytojai tikrai negali dirbti tais pačiais metodais kaip prieš 15-20 metų. Jeigu mokytojas ar dėstytojas tobulėja kartu su aplinka ir priima jos realijas, domisi jaunimu – „kartų konflikto“ išvengia. Juk perteikiamas turinys, t. y. žinios, ne taip jau ženkliai keičiasi, tačiau formą, t. y. kaip tas žinias perteikti, neabejotinai reikia pritaikyti prie jaunimo. Taip pat svarbu lygiavertiškas santykis, nes mokinys ar studentas yra partneris.

Kaip manote, kokia didžiausia universiteto vertybė?

Žinant kaip gimė ir buvo atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas, manau didžiausia vertybė, kad jis apskritai yra – turi savo autoritetą, išskirtinumą. Nors artes liberales unikalumą Lietuvoje ir sunku iki galo atskleisti, nes kaip jau minėjau, Švietimo politikos biurokratija studijas spraudžia į rėmus, tačiau pamažu Lietuvoje gimsta suvokimas apie tai, ką mes bandome įdiegti jau dvidešimt šešerius metus ir kodėl tai taip svarbu siekti plataus profilio išsilavinimo, o ne tik specialybės.

Lietuvai tikrai reikės laisvo, plataus akiračio, nepriklausomo, kūrybingo  jaunimo, kuris pats toliau kurs savo išsilavinimą.  Artes liberales pagrindinis bruožas yra tai, kad baigus studijas, žmogus pasilieka atviras mokslui ir išėjęs iš universiteto turi toliau, kaip grandininėje reakcijoje, ieškoti, kurti ir niekada nesustoti tobulėjant. Tuo ir skiriasi artes liberales studijos nuo siaurų specialybinių studijų, kuriose taškas padedamas su išlaikytu paskutiniu egzaminu. Galutinio taško artes liberales studijose nėra ir negali būti.

Technologijos ir inovacijos keičia žmones, jų kasdienybę, požiūrį į gyvenimą, bendravimą. Tokioje technologinėje kasdienybėje ir dar technologiškesnėje ateityje kokias vertybes ar jų deficitą įžvelgiate?

Manau turėtų atsakyti tie, kurie labai ryžtingai imasi finansinių srautų perskirstymo ir jaunimo „perauklėjimo“ politikos, norėdami daugelį paversti gamybininkais. Būdamas taikomųjų mokslų atstovas turėčiau palaikyti ir džiaugtis šia vyraujančia technologine euforija, tačiau nemanau, kad tik inžinieriai kuria pridėtinę vertę valstybei. Tik siaurai mąstantys gali sakyti: „Ką gali sukurti filosofas, istorikas ar teisininkas, juk jie nepagamina prekės ar produkto, kurį galima parduoti“. Aš tokia ydinga koncepcija nesivadovauju. Apskritai, Lietuva turi palyginti nedidelį gamybinį potencialą, o jį kuriant dirbtinai gerų rezultatų nesulauksime. Gink dieve, nesakau, kad nereikia gerų inžinierių, tačiau jų reikia proporcingai mūsų pramonei ir verslui, tiek, kiek pajėgus jis sukurti iš tikrųjų. Yra tokių industrinių, stiprių šalių kaip Vokietija, kuri turi stiprias inžinerinės pramonės šakas ir tai yra didžiulis laimėjimas bei galimybė žmonėms realizuoti save toje srityje. Tačiau netgi tokiose technologizuotose šalyse daugiau kaip 50 proc. darbo vietų yra susijusios su socialiniais ir humanitariniais darbais. Esu įsitikinęs, kuo labiau tapsim technologizuoti, tuo didesnis vaidmuo teks humanitariniams ir socialiniams mokslams ir jų atstovams.

VDU save pozicionuoja kaip laisvą universitetą. Kaip Jūs suprantate laisvę universitete, ar ji turi ribas?

Vienas iš artes liberales kertinių principų – puoselėti laisvę studentams, mokslininkams, dėstytojams, darbuotojams ir būti laisviems viduje, tačiau tai siejasi su didžiule atsakomybe už save ir už aplinkinius. Atrodo, kad būti laisvam – lengva, bet iš tiesų taip nėra, nes tai kas vyksta mūsų viduje, ką mąstome ir kuo tikime, ne visada lengva ir drąsu perteikti kitiems.

Štai kodėl manau, kad rektoriaus darbus pirmiausia reikia pradėti nuo diskusijų su bendruomene. Mano tikslas – sukurti sąlygas, kad bendruomenė kiek įmanoma labiau būtų laisvesnė, kritiškesnė ir nebijotų laisvai reikšti savo nuomonę, už kurią nebūtų persekiojama jokia forma.

Kitas laisves – universiteto autonomijos laisvę ir akademinę laisvę bando varžyti įvairūs įstatymai, reglamentai ir pan.  Čia Lietuvos situacija toli gražu nėra pati geriausia ir su tuo reikia kovoti. Mūsų universitetas yra pats laisviausias tarp visų Lietuvos universitetų, bet tas „laisvės lygis“ yra dar tikrai per žemas.

Interviu autorė Rimgailė Dikšaitė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mokslu besidomintys moksleiviai naujuosius metus pradės Vaikų universitete
  2. Seniausioje Kauno mokykloje – perspektyviausios specialybės paieškos (nuotraukos)
  3. Lietuvoje ukrainiečiai semiasi žinių naujos visuomenės kūrimui
  4. Didžiausias Lietuvoje tyrimas apie studijų kokybę atskleidė nuomonių skirtumus
  5. Vilniaus dizaino kolegijoje Lietuvos ir užsienio specialistai ieškos efektyvių sprendimų, kaip integruoti meno srities profesijų studentus į darbo rinką
  6. Nepopuliarioms, bet reikalingoms specialybėms skirtas tikslinis studijų finansavimas
  7. Universitetas skatina išeivius studijuoti Lietuvoje
  8. Užsienio lituanistikos centrų studentams – valstybinės Kazimiero Būgos stipendijos
  9. Trys Kauno aukštosios mokyklos pritarė susijungimui į vieną universitetą
  10. Pasaulinis aukštųjų mokyklų reitingas: Lietuvos universitetų pozicijos išlieka stabilios
  11. Stojant į aukštąsias mokyklas šiemet reiks aiškesnės strategijos
  12. KTU pristatys perspektyviausias studijų programas ir ateities technologijas
  13. Pirmą kartą studentų išrinkti geriausi LEU dėstytojai
  14. LSMU atsiveria naujos perspektyvos Japonijoje
  15. VDU rektoriumi išrinktas prof. J. Augutis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    8 metai ago

    “Dabar eidamas į rektoriaus poziciją suvokiu, kad universitete gali ir privalo egzistuoti skirtingi modeliai bei sistemos ir tai tik praturtina universitetą. Taip pat tvirtai žinau, kad reikia nepasiduoti unifikacijai, ” Cia matau, kad buves mokslo prorektorius neigiamai ivertino savo, kaip mokslo prorektoriaus, darba. Gal pasitaisys? VDU is tikro turejo daug laisves… nesivadovavo LR mokslo ir studiju istatymu! Oi tai laisve? O ar dabar vadovausis? O gal yra akademine laisve…. nei kokiems profesoriams, nei docentams, ….. neleidziama net pagalvoti apie tai, kad jie galetu rinkti savo rektoriu? Rektorius is virsaus pastatomas ir toks koks reikalingas valdziai. Tai cia tokia ir laisve. Grazus zodziai be turinio! Ar ne geda? Ar pats rektorius jauciasi laisvas? Gal galetu pagelbeti akademinei visuomenei prisiminti savo indeli zemgrobystes epopejoje, kai tie kurie ta reikala isviesino buvo ismesti is darbo. O tai buvo 14 knygu ir 200 publikaciu autorius ir lab. vedejas ir dar vienas 11 knygu autorius ir profsajungos pirmininkas. Pavardziu cia nepaminesiu, kas turi atminti…. tas zino! Tai ar cia tokia laisve…. SUSIDOROTI! su tais, kurie isviesino vagis.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Nuotraukoje – Panevėžio 1-osios gimnazijos 6a klasės moksleiviai su klasės auklėtoja O. Rajeckiene. 1945 m. balandžio 23 d. Nuotrauką saugo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštynas | archyvai.lt nuotr.

Pristatoma Panevėžio pokario švietimo istorija

2023 03 22
Stiprindami kalbos pagrindus, stipriname tapatybę | JP.lt nuotr.

D. Nausėdienė: Stiprindami kalbos pagrindus, stipriname tapatybę

2023 03 21
Vyriausybės paramą studijoms mūsų šalyje galės gauti iki 110 gudų

Pasirinkusiems žemės ūkį siūlomos stipendijos

2023 03 17
Su šimto metų gimtadieniu pasveikino pražydęs „šimtmečio augalas“ | VDU Botanikos sodo Kaune nuotr.

Su šimto metų gimtadieniu pasveikino pražydęs „šimtmečio augalas“

2023 03 15
Būsimi studentai teikia prašymus studijuoti | lrv.lt nuotr.

Vilniuje – „Tarptautinių studijų dienos“

2023 02 24
vdu.lt nuotr.

Prezidentas: su Ukraina iki pergalės

2023 02 24
Mokymo programos | emokykla.lt nuotr.

Rusų kalbos mokytojams – naujos galimybės

2023 02 20
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Gydytojai praleistų pamokų nepateisins

2023 02 17
Pristatyta šimtmečio renginių programa | VDU Botanikos sodo nuotr.

VDU Botanikos sodas šiemet švenčia šimto metų sukaktį

2023 02 17
Pixabay.com nuotr.

Lietuva – patraukli užsienio studentams

2023 02 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)

2023 03 26
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

2023 03 26
Automobilis | pixabay.com, Jackson David nuotr.
Gamta ir žmogus

Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai

2023 03 26
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

2023 03 26
Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei

2023 03 26
Suoliukai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje atsiras tūkstantis naujų suoliukų

2023 03 25
Dariaus ir Girėno stadiono futbolo stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją

2023 03 25
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Užčiaupta tauta apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  • Atgaiva akims ir sielai apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Veido kremai: ką daryti pavasarį?
  • Žalumynais reikėtų mėgautis kasdien
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Pristatoma Panevėžio pokario švietimo istorija

by Kristina Aleknaitė
2023 03 22
0
Nuotraukoje – Panevėžio 1-osios gimnazijos 6a klasės moksleiviai su klasės auklėtoja O. Rajeckiene. 1945 m. balandžio 23 d. Nuotrauką saugo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštynas | archyvai.lt nuotr.

Pokario metais švietimą Lietuvoje imtasi pertvarkyti pagal Sovietų Sąjungos švietimo sistemos modelį – svetimą ir nepriimtiną. Nepaisant to, šalies mokytojai...

Skaityti toliau

D. Nausėdienė: Stiprindami kalbos pagrindus, stipriname tapatybę

by Kristina Aleknaitė
2023 03 21
2
Stiprindami kalbos pagrindus, stipriname tapatybę | JP.lt nuotr.

Kovo 17 d., Seime, Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pasveikino Vytauto Didžiojo universiteto rengiamo Lituanistinio ugdymo forumo dalyvius.

Skaityti toliau

Pasirinkusiems žemės ūkį siūlomos stipendijos

by Ditė Česėkaitė
2023 03 17
0
Vyriausybės paramą studijoms mūsų šalyje galės gauti iki 110 gudų

Jau nuo naujų mokslo metų žemės ūkio krypties mokslus studijuojantiems tikslinės skatinamosios stipendijos bus mokamos visą studijų laikotarpį. Šiam Žemės ūkio...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Užčiaupta tauta apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  • Atgaiva akims ir sielai apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • man apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
Kitas straipsnis
Seime – nacionalinis forumas „Šeima ir vaikai ateities Lietuvoje“ (tiesioginė transliacija, video)

Vyriausybė siūlo įtvirtinti skirtingų lyčių asmenų partnerystę

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai