Trečiadienis, 3 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Naujasis VDU rektorius: daugelio tradicinių specialybių nebeliks

www.alkas.lt
2015 07 02 09:58
1
Juozas Augutis | vdu.lt nuotr.

Juozas Augutis | vdu.lt nuotr.

VDU rektorius J.Augutis.vdu.lt
VDU rektorius prof. J.Augutis | vdu.lt nuotr.

Nuo liepos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus pareigas pradėjo eiti prof. Juozas Augutis. Kaip pats sako, atėjo ne vadovauti universitetui ir jo žmonėms, o tik padėti. „Į rektoriaus postą tikslingai netaikiau, save pirmiausia laikau mokslininku – tai mano prigimtis. Tačiau ilgus metus dirbant mokslininku, vėliau ir mokslo prorektoriumi, sukaupiau didelę patirtį ir įgijau suvokimą tiek vidaus, tiek ir išorės procesų, kurie daro įtaką universitetui.

Taip pat labai tikiuosi, kad dar nepraradau to noro padaryti taip, kad valdžia (administracija – red. pastaba) mūsų universitete bent jau netrukdytų universiteto žmonėms kurti ir dirbti, o jeigu man pasiseks – tai ir padėti universiteto bendruomenei geriau atsiskleisti mokant studentus, rašant mokslinius straipsnius, monografijas, ruošiantis paskaitoms, konferencijoms ar pasineriant į mokslinius tyrimus“, – tikina naujasis VDU rektorius.

Svarbu mokytis iš patirties. Kokios patirties įgijote eidamas VDU mokslo prorektoriaus pareigas?

Kad universitetas yra sudėtingas, įvairus ir daugialypis ir jam iki šiol trūko sistemų įvairovės: skirtingų studijų ir mokslo organizavimo modelių, įvairesnių bendruomenės paskatinimo būdų. Dabar eidamas į rektoriaus poziciją suvokiu, kad universitete gali ir privalo egzistuoti skirtingi modeliai bei sistemos ir tai tik praturtina universitetą. Taip pat tvirtai žinau, kad reikia nepasiduoti unifikacijai, nes išorė (ministerijų reikalavimai, studijų kokybės vertinimo „lentelės“, įvairūs programų reglamentai ir aprašai) stengiasi visus universitetus suvienodinti ir didžiausia grėsmė kyla būtent Vytauto Didžiojo universitetui, puoselėjančiam laisvų studijų – artes liberales – sistemą.

Skaitant studentų atsiliepimus apie Jus kaip dėstytoją, Jūs apibūdinamas kaip studentų draugas. Ar draugiški santykiai natūraliai mezgasi su visais Jus supančiais VDU bendruomenės nariais?

Absoliučiai taip. Net neįsivaizduoju, kad galėtų būti kitaip. Siekiant bendrų rezultatų, geri santykiai labai svarbu. Puikius santykius, tiek su studentais, tiek ir su kolektyvo nariais, reikia stengtis palaikyti, ir ypač VDU, nes kitaip bus užgožta artes liberales idėja.

VDU pradėjau dirbti nuo pat jo atkūrimo, todėl prisimenu atneštą artes liberales bendravimo kultūrą iš Vakarų, kuomet kolegos užsieniečiai su visais universiteto bendruomenės nariais bendravo natūraliai, paprastai ir draugiškai, o į studentus žiūrėjo kaip į sau lygius partnerius. Mums, santūriems lietuviams, iš pradžių buvo keista, tačiau labai greitai supratome, kad tai ir yra tikroji sėkmingo bendravimo ir bendradarbiavimo formulė.

Kaip dėstytojas dirbate su jaunais žmonėmis. Kokia tai karta?

Dabartinė karta, kuri studijuoja universitete, yra nuostabi, kaip ir visos buvusios ar būsimos. Žinoma, kiekvieno laikotarpio karta turi savo specifiką, problemas ir ypatybes. Dabartiniai studentai pasižymi žingeidumu, drąsa ir žinoma jie puikiai įvaldę šiuolaikines technologijas, jiems nesvetimas naujų idėjų ir dalykų kūrimas bei įgyvendinimas. Visa tai suteikia puikų pagrindą kuriant ateities specialybes, kurių šiandien galbūt dar ir negalime įsivaizduoti, tačiau jau dabar puikiai suprantame, kad daugelio tradicinių specialybių nebeliks.

Būtent tokiame transformacijos periode kaip niekad išryškėja socialinių ir humanitarinių mokslų svarba, kuriuos jaunimas, baigiantis mokyklą, procentaliai renkasi ženkliai daugiau nei kitų sričių. Mano manymu, tai rodo, kad moksleiviai galbūt geriau suvokia save, savo aplinką ir savo ateitį, negu ministerijų „planuotojai“, siūlydami „receptus“ ateičiai ir įsprausdami į rėmus rinktis vienokias ar kitokias programas, patys nežinodami, ar jos bebus dar reikalingos po keliolikos metų…

Ar sutinkate su tuo, kad mokinių ir studentų mokymosi lygis krenta?

Tie, kurie sako, kad kiekvienos kartos mokymosi lygis mažėja, gali būti, kad patys turi problemų su savo dėstymu ar bendravimu su jaunimu.  Mokytojai ar dėstytojai tikrai negali dirbti tais pačiais metodais kaip prieš 15-20 metų. Jeigu mokytojas ar dėstytojas tobulėja kartu su aplinka ir priima jos realijas, domisi jaunimu – „kartų konflikto“ išvengia. Juk perteikiamas turinys, t. y. žinios, ne taip jau ženkliai keičiasi, tačiau formą, t. y. kaip tas žinias perteikti, neabejotinai reikia pritaikyti prie jaunimo. Taip pat svarbu lygiavertiškas santykis, nes mokinys ar studentas yra partneris.

Kaip manote, kokia didžiausia universiteto vertybė?

Žinant kaip gimė ir buvo atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas, manau didžiausia vertybė, kad jis apskritai yra – turi savo autoritetą, išskirtinumą. Nors artes liberales unikalumą Lietuvoje ir sunku iki galo atskleisti, nes kaip jau minėjau, Švietimo politikos biurokratija studijas spraudžia į rėmus, tačiau pamažu Lietuvoje gimsta suvokimas apie tai, ką mes bandome įdiegti jau dvidešimt šešerius metus ir kodėl tai taip svarbu siekti plataus profilio išsilavinimo, o ne tik specialybės.

Lietuvai tikrai reikės laisvo, plataus akiračio, nepriklausomo, kūrybingo  jaunimo, kuris pats toliau kurs savo išsilavinimą.  Artes liberales pagrindinis bruožas yra tai, kad baigus studijas, žmogus pasilieka atviras mokslui ir išėjęs iš universiteto turi toliau, kaip grandininėje reakcijoje, ieškoti, kurti ir niekada nesustoti tobulėjant. Tuo ir skiriasi artes liberales studijos nuo siaurų specialybinių studijų, kuriose taškas padedamas su išlaikytu paskutiniu egzaminu. Galutinio taško artes liberales studijose nėra ir negali būti.

Technologijos ir inovacijos keičia žmones, jų kasdienybę, požiūrį į gyvenimą, bendravimą. Tokioje technologinėje kasdienybėje ir dar technologiškesnėje ateityje kokias vertybes ar jų deficitą įžvelgiate?

Manau turėtų atsakyti tie, kurie labai ryžtingai imasi finansinių srautų perskirstymo ir jaunimo „perauklėjimo“ politikos, norėdami daugelį paversti gamybininkais. Būdamas taikomųjų mokslų atstovas turėčiau palaikyti ir džiaugtis šia vyraujančia technologine euforija, tačiau nemanau, kad tik inžinieriai kuria pridėtinę vertę valstybei. Tik siaurai mąstantys gali sakyti: „Ką gali sukurti filosofas, istorikas ar teisininkas, juk jie nepagamina prekės ar produkto, kurį galima parduoti“. Aš tokia ydinga koncepcija nesivadovauju. Apskritai, Lietuva turi palyginti nedidelį gamybinį potencialą, o jį kuriant dirbtinai gerų rezultatų nesulauksime. Gink dieve, nesakau, kad nereikia gerų inžinierių, tačiau jų reikia proporcingai mūsų pramonei ir verslui, tiek, kiek pajėgus jis sukurti iš tikrųjų. Yra tokių industrinių, stiprių šalių kaip Vokietija, kuri turi stiprias inžinerinės pramonės šakas ir tai yra didžiulis laimėjimas bei galimybė žmonėms realizuoti save toje srityje. Tačiau netgi tokiose technologizuotose šalyse daugiau kaip 50 proc. darbo vietų yra susijusios su socialiniais ir humanitariniais darbais. Esu įsitikinęs, kuo labiau tapsim technologizuoti, tuo didesnis vaidmuo teks humanitariniams ir socialiniams mokslams ir jų atstovams.

VDU save pozicionuoja kaip laisvą universitetą. Kaip Jūs suprantate laisvę universitete, ar ji turi ribas?

Vienas iš artes liberales kertinių principų – puoselėti laisvę studentams, mokslininkams, dėstytojams, darbuotojams ir būti laisviems viduje, tačiau tai siejasi su didžiule atsakomybe už save ir už aplinkinius. Atrodo, kad būti laisvam – lengva, bet iš tiesų taip nėra, nes tai kas vyksta mūsų viduje, ką mąstome ir kuo tikime, ne visada lengva ir drąsu perteikti kitiems.

Štai kodėl manau, kad rektoriaus darbus pirmiausia reikia pradėti nuo diskusijų su bendruomene. Mano tikslas – sukurti sąlygas, kad bendruomenė kiek įmanoma labiau būtų laisvesnė, kritiškesnė ir nebijotų laisvai reikšti savo nuomonę, už kurią nebūtų persekiojama jokia forma.

Kitas laisves – universiteto autonomijos laisvę ir akademinę laisvę bando varžyti įvairūs įstatymai, reglamentai ir pan.  Čia Lietuvos situacija toli gražu nėra pati geriausia ir su tuo reikia kovoti. Mūsų universitetas yra pats laisviausias tarp visų Lietuvos universitetų, bet tas „laisvės lygis“ yra dar tikrai per žemas.

Interviu autorė Rimgailė Dikšaitė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mokslu besidomintys moksleiviai naujuosius metus pradės Vaikų universitete
  2. Seniausioje Kauno mokykloje – perspektyviausios specialybės paieškos (nuotraukos)
  3. Lietuvoje ukrainiečiai semiasi žinių naujos visuomenės kūrimui
  4. Didžiausias Lietuvoje tyrimas apie studijų kokybę atskleidė nuomonių skirtumus
  5. Vilniaus dizaino kolegijoje Lietuvos ir užsienio specialistai ieškos efektyvių sprendimų, kaip integruoti meno srities profesijų studentus į darbo rinką
  6. Nepopuliarioms, bet reikalingoms specialybėms skirtas tikslinis studijų finansavimas
  7. Universitetas skatina išeivius studijuoti Lietuvoje
  8. Užsienio lituanistikos centrų studentams – valstybinės Kazimiero Būgos stipendijos
  9. Trys Kauno aukštosios mokyklos pritarė susijungimui į vieną universitetą
  10. Pasaulinis aukštųjų mokyklų reitingas: Lietuvos universitetų pozicijos išlieka stabilios
  11. Stojant į aukštąsias mokyklas šiemet reiks aiškesnės strategijos
  12. KTU pristatys perspektyviausias studijų programas ir ateities technologijas
  13. Pirmą kartą studentų išrinkti geriausi LEU dėstytojai
  14. Kaune dirbantys mokytojai aprūpinti modernia įranga
  15. Pritaikoma fizinė ir informacinė aplinka specialiųjų poreikių turintiems studentams
  16. Priimamos nevalstybinių aukštųjų mokyklų paraiškos unikalių studijų programų finansavimui
  17. Auga užsienio studentų skaičius Klaipėdos universitete
  18. Būsimus studentus vilioja tolimų šalių kalbos ir kultūros
  19. Priimamos išeivių paraiškos paramai studijoms gauti
  20. „Mokslo pieva“ – galimybė studentams dirbti kartu su patyrusiais dėstytojais bei mokslininkais
  21. Lietuvos edukologijos universitete prasidėjo „Jaunojo pedagogo akademija“
  22. Užsienio studentai Lietuvoje semsis profesinės patirties, mokysis Lietuvių kalbos
  23. Išeivijos lietuviai gali gauti paramą studijoms Lietuvoje
  24. „Susidraugauti“ su euru vaikams vien aritmetikos nepakaks
  25. Programa „Kurk Lietuvai“ plečiasi į savivaldybes ir atsiveria Lietuvos universitetų absolventams
  26. Ir čia mus aplenkė estai, arba kodėl Lietuvoje neleistų dėstyti B. Gatesui
  27. Seime vyks konferencija, skirta Vilniaus grįžimo Lietuvai 75-osioms metinėms paminėti
  28. Lietuvoje studijuojantys užsienio lietuviai apsilankė Švietimo ir mokslo ministerijoje
  29. Ar studijos persikels į virtualią erdvę?
  30. VDU moksleivius kviečia į Jaunojo etnologo akademiją

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    6 m. ago

    “Dabar eidamas į rektoriaus poziciją suvokiu, kad universitete gali ir privalo egzistuoti skirtingi modeliai bei sistemos ir tai tik praturtina universitetą. Taip pat tvirtai žinau, kad reikia nepasiduoti unifikacijai, ” Cia matau, kad buves mokslo prorektorius neigiamai ivertino savo, kaip mokslo prorektoriaus, darba. Gal pasitaisys? VDU is tikro turejo daug laisves… nesivadovavo LR mokslo ir studiju istatymu! Oi tai laisve? O ar dabar vadovausis? O gal yra akademine laisve…. nei kokiems profesoriams, nei docentams, ….. neleidziama net pagalvoti apie tai, kad jie galetu rinkti savo rektoriu? Rektorius is virsaus pastatomas ir toks koks reikalingas valdziai. Tai cia tokia ir laisve. Grazus zodziai be turinio! Ar ne geda? Ar pats rektorius jauciasi laisvas? Gal galetu pagelbeti akademinei visuomenei prisiminti savo indeli zemgrobystes epopejoje, kai tie kurie ta reikala isviesino buvo ismesti is darbo. O tai buvo 14 knygu ir 200 publikaciu autorius ir lab. vedejas ir dar vienas 11 knygu autorius ir profsajungos pirmininkas. Pavardziu cia nepaminesiu, kas turi atminti…. tas zino! Tai ar cia tokia laisve…. SUSIDOROTI! su tais, kurie isviesino vagis.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Matematikos egzaminas – mokslui ar gyvenimui?

Brandos egzaminai prasidės anksčiau

2021 02 25
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.

VDU: šiandien nėra specialistų – rytoj nebus žemės ūkio

2021 02 23
Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu

Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu

2021 02 22
Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais

Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais

2021 02 21
Vilnius pirmasis šalyje mokiniams atveria mokyklos duris

Vilnius pirmasis šalyje mokiniams atveria mokyklos duris

2021 02 20
Phuenermund.com nuotr.

Seimo nariai kviečia moksleivius į nuotraukų varžytuves „Kaip aš švenčiu mūsų laisvę?“

2021 02 16
Studentai verslumas._ Jono Petronio nuotr1

Nemaža dalis studentų jaučia pinigų stygių

2021 02 14
Neslūgsta skaičius jaunų žmonių, kurie nori būti mokytojais

Iniciatyva „Padėsiu mokyti(s)“ ieško savanorių

2021 02 08
Skiepai | sam.lt nuotr.

Mokytojai skiepytis neprivalo, tačiau tokiu atveju privalomas profilaktinis testavimas

2021 02 05
Ar dirbtinis intelektas pakeis šiandienos mokytoją?

Papildomam darbui su mokiniais – papildomi pinigai iš Vyriausybės rezervo

2021 02 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Neetatiniams aplinkosaugininkams būtina suteikti daugiau įgaliojimų
Lietuvoje

Seime – pasitarimas dėl medžioklės priežiūros (tiesioginė transliacija)

2021 03 03
Parengtas šių metų Lietuvos etnorenginių gidas
Etninė kultūra

Parengtas šių metų Lietuvos etnorenginių gidas

2021 03 03
Klaipėdos bibliotekai perduotas Edžio Jurčio fotografijų archyvas
Kultūra

Klaipėdos bibliotekai perduotas Edžio Jurčio fotografijų archyvas

2021 03 03
Dovana Vilniui – beveik 500 medžių
Architektūra

Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

2021 03 03
Sutvarkyti ir pradėti skelbti 2016 bei 2018 m. rasti Tauro apygardos dokumentai
Istorija

Kauno regioninis valstybės archyvas pristato virtualią dokumentų parodą „Faktai, artefaktai, žmonės“

2021 03 03
Interjero dizainerė pataria naujakuriams: kaip išsirinkti grindų dangą
Lietuvoje

Interjero dizainerė pataria naujakuriams: kaip išsirinkti grindų dangą

2021 03 03
Kirpykla | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų

2021 03 02
Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

2021 03 02


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Lašas po lašo apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės
  • Kajus apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • arvydas apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seime – pasitarimas dėl medžioklės priežiūros (tiesioginė transliacija)
  • Parengtas šių metų Lietuvos etnorenginių gidas
  • Pietų Lietuvos srities 1949–1957 m. partizanų karo kronika (I)
  • Klaipėdos bibliotekai perduotas Edžio Jurčio fotografijų archyvas

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1159; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1002; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 860; komentarų: 49
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 846; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 752; komentarų: 10
  • Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais peržiūrėta: 565; komentarų: 8

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Brandos egzaminai prasidės anksčiau

by Ditė Česėkaitė
2021 02 25
0
Matematikos egzaminas – mokslui ar gyvenimui?

Valstybiniai brandos egzaminai šiemet prasidės birželio 7 dieną arba dviem savaitėmis anksčiau nei pernai. Pagrindinė egzaminų sesija baigsis liepos 2...

Skaityti toliau

VDU: šiandien nėra specialistų – rytoj nebus žemės ūkio

by Ditė Česėkaitė
2021 02 23
0
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.

Žemės ūkio verslas prognozuoja, kad, jei valdžia nesiims skubių sprendimų, ekonominėms krizėms atspariausią Lietuvos sektorių netrukus ant kelių parklupdys aukštos...

Skaityti toliau

Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu

by Ditė Česėkaitė
2021 02 22
0
Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu

Profesinio mokymo populiarumas auga. Praėjusią savaitę pasibaigus žiemos priėmimui į profesines mokyklas, priimta 1 040 norinčiųjų įgyti rinkoje paklausią profesiją....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Lašas po lašo apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės
  • Kajus apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • arvydas apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • Jau skaičiuoja apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) PRATĘSTA IKI VASARIO 28
Kitas straipsnis
Seime – nacionalinis forumas „Šeima ir vaikai ateities Lietuvoje“ (tiesioginė transliacija, video)

Vyriausybė siūlo įtvirtinti skirtingų lyčių asmenų partnerystę

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai