Gegužės 24 d. vykusį Lenkijos prezidento rinkimų antrąjį ratą laimėjo 42 metų opozicinės konservatyvios ir klerikalinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) kandidatas Andžejus Duda (Andrzej Duda).
Sprendžiant iš bendrovės „Ipsos“ atliktos balsavusiųjų apklausos A. Duda gavo 53 nuošimčius balsų, o dabartinis Lenkijos prezidentas 62-jų metų Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski) surinko 47 nuošimčius balsų.
Antrojo turo prezidento rinkimų rinkėjų aktyvumas buvo 56,1 nuošimčiai, šiek tiek didesnis nei gegužės 10 d. vykusiame pirmajame rinkimų rate. Oficialius balsavimo duomenis Centrinė rinkimų komisija žada paskelbti antradienį arba trečiadienį.
Lenkijos žiniasklaida praneša, kad B. Komorovskis vėlai vakare pripažino savo pralaimėjimą prezidento rinkimuose ir pasveikino A. Duda su pergale.
Andžejus Sebastjanas Duda (Andrzej Sebastian Duda) gimė 1972 m. gegužės 16 d. Krokuvoje. 1996 m. jis baigė Krokuvos Jogailaičių universiteto teisės fakultetą. Nuo 1997 m. ėmė dirbti mokslinį ir pedagoginį darbą Krokuvos Jogailaičių universiteto teisės katedroje. 2005 m. įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį. Nuo 2006–2007 m. dirbo Teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotoju. 2008-2010 m. užėmė valstybės sekretoriumi Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio kanceliarijoje. 2011–2014 m. buvo partijos „Įstatymas ir teisingumas“ Seimo nariu. Nuo 2014 m. gegužės 25 d. atsisakė Seimo nario mandato, nes buvo išrinktas Europos parlamento nariu.
2014 m. gruodžio 6 d. gavo partijos „Įstatymas ir teisingumas“ sutikimą kandidatuoti į Lenkijos prezidento pareigas. 2015 m. kovo 30 d. buvo įregistruotas Lenkijos prezidento rinkimų dalyviu.
2015 m. gegužės 10 d. Lenkijos prezidento pirmame rinkimų rate surinko 34,76 % balsų ir kartu su tuometiniu Lenkijos prezidentu B. Komorovskiu pateko į antrą prezidento rinkimų ratą.
https://youtu.be/U9hBYqW5H90
https://youtu.be/lpV0iHN277s
https://youtu.be/GajiQihEjL8
Naujojo Lenkijos prezidento A. Dudos porinkiminė kalba 2015 05 24 d.:
https://youtu.be/6KWiXPGx-t8
Valio! Po Narytaviciaus antras Lenkijos prezidentas lietuvis, bent su lietuviska pavarde. Sveikinam!
toks jis lietuvis, kaip tu – šaklas kurio taip ir nesumnedžiojo… Dabar Lietuva, laikykis!
Jis aršus nacikas. Lietuvos valdžioje pilna polonofilų ir bukapročių, kurie, bėgdami nuo meškos gatavi į kiemą įsileisti lenkų hieną. O toliau scenarijus kaip Kryme…
Vis vien, gailestingi, jautrūs kaimynui, nors ir pogriežčiai (turtų ar žemės plotų įsisavinimu) mūsų
Protėviai, 1569 m. pasigailėjo a r t i m ų j ų , ir bendram darbui (labiausiai karo veiksmui ginant s a v u s plotus) įsileido į susivienijimą šalių, – Uniją Liubline, tuo apsaugodami nuo galimo išnykimo kaimyną
žr. “Lietuva iki Liublino unijos”,
ir savo tautiškosios šakos ūgį iš giliausių pasaulyje praeities gilumų išsaugodami ateičiai bendrai..
O galėjome, kaip prūsai, – mes,
ar lenkai, – kaip ryžtingieji jotvingiai
Visatos pragarmėj sunykt negrįžtamai.
Prūsijos gentys
negavo šios “malonės”,
taip išlikimo malonės, bet… kabėse,
– tos kabės, tai ir aršumas, ir nepakanta ir
pagieža, ar visokeriopas -filizmas, kuris
jokiu būdų prilygti 1917 m. nelaimės padariniams
b o l š e v i k t e r o r i z m o visanaikinančio gaivalo
(ir sąmonės žalosenos) poveikiui, vis palaikomam ir
palaikomam dar čia (ir dabar???), net nesuvokiant,
kad ir “eurosąjunginis gėris” – vien laikina britui,
vokiečiui, prancūzui, ar… išgyventi po tūkstančio
metų: šiandien padedanti priemonė: prasta priemonė,
nevykusi, neveiksni, sužalota, to pat bolševikterorizmo
padarinių poveikto persunkta tiesiogiai – YPAČ VOKIETIJOJ,
– bet v e i k i a n t i, kaip kadais, net 400 metų po Liublino veikusi
bendra a r t i m ų j ų kaimynų Valstybė.
Nėr skirtumo (šiandien), kas pagal bendrą visų rinktinę dūdelę Briuselyje natas
šalyse atgaminės: ar Dūda, ar Būda, ar Uodas, ar Puodas, – Lenkijoje, kaip ir
Lietuvoje, ar bet kurioj išgyvenimui-išlikimui susispraudusioje į ES šalyje. Kol
1386 m. ir 1917 m. pasaulinių nelaimių (Lietuvoje, ir ant Lietuvos kaip ir Lenkų)
aidas gyvas bei paveikus į tave, į mane, kol primesta iš šalies ant Tavęs-Manęs
užmesta ir n a u d o j a m a iš kažkur, – tol bus ką veikt. ilgai, o gal dar ilgiau.
Bet šiandien, ne 1385 m. ir net ne 1918 m. t. y. prieš pirmą, nelaimę, tiesiai, ar po
kitos šviesiai (net Jono Basanavičiaus viešai skelbt, minėt, pripažint vadovu nedrįstam,
tai ką čia apie kitus bekalbėt), Valstybei atgijus po komos ilgos. kažkas vadovaut
skiriamas, ir tai komai parslinkt vėl gręsiant (ir demo-grafiškai) tylim…
Nors ne .. TYLI KITI,
Lietuva netgi aiškiai, paprastai ir tiesiogiai dėl Krymo
ką tik (Eurovizijos nakty) pasisakė.
Ne sapnas.
Lietuva tik apsireiškė kaip lendanti į š*kną žydrajai Europai. O Rusija – pigus politikavimas, kurio dainų konkurse neturėtų būti. Žodžiu, apsikakojo Lietuva du kartus.
Padėtis pasaulyje ir regione yra tokia, kad Lenkija, kaip partnerė politikoje jokiai šaliai, išskyrus, matyt, tik Rusiją, nėra reikalinga. Tiksliau sakant, jos reikalingos tik viena kitai. Taigi Lenkija – kas bebūtų jos prezidentu, ir toliau sau pasipūteliškai vieniša blaškysis regione… Lietuvos problema ne kas bus Lenkijos perezidentu, o tai, kad prie valdžios nesirastų kirkilų, šiaulienių, butkevičių ar Lietuvos neužtariančių nuo šių veikėjų politikos jos prezidentų…
Atsiras ir yra. Jau stumiamas įstatymas dėl pavardžių rašybos. Galiausiai, bekliedėdami apie Rusijos puolimą, jie įsileis ir Lenkijos dalinius kaip NATO “gynėjus”. Ačiū, tokių pagalbininkų nereikia. Tačiau bus jau vėlu. Toliau viskas rutuliosis kaip 1940 m.
Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio susipriešinimo istorija. Tai, kad Lenkijos politikoje yra lenkizacijos kėslai vadinamų kresų – neišskiriant to ir Lietuvos atžvilgiu,taip pat kad Lietuva Lenkijos kariuomenės savo teritorijoje nepakęstų, NATO vadovybei turėtų būti žinoma, todėl Lenkijos daliniai kaip NATO pajėgos Lietuvoje naudojamos neturėtų būti. Nemanau, kad Lietuvos valdžia būtų tokie žiopliai, kad apie tai NATO nebūtų informavusi… Nėra perspektyvų ir nei 1938 m. kovo 17 d., nei 1939 m. rugsėjo ar spalio pradžios, nei pagaliau 1940 m. birželio įvykiams, nes reikia manyti nėra vienos jų vykimo sąlygos – Lietuvą ne Smetona valdo…, tad nėra ko jau taip 1940 m. įvykiais “striošintis”. Be to, niekas nebando atsakyti, o kam gi reikalinga Rusijai Lietuva kitokia negu ji yra. Reikia imti už gerklės bet kokį vadinamą hibridistinį gaivalą ir bus ramu. Žinoma, kartu viduje verkiant reikalingi esminiai demokratiniai valstybės valdžių, ypač jų rinkimų, suformavimų, politinių partijų gyvavimo pertvarkymai.
Lenkai net dūdą išsirinko prezidentu o mes portefijonui nesugebam suteikt.