Žaibas – vienas paslaptingiausių gamtos reiškinių, kurį gali pritraukti netikėčiausi dalykai. Štai Švedijoje žaibas neseniai vos nenutrenkė automobilyje mobiliu telefonu kalbančio vyro. Prieš porą metų Biržų r. žaibas trenkė į važiuojantį automobilį. Moteris, kuriai buvo implantuota metalinė plokštelė, pražudė 4 savo vyrus ir galiausiai buvo nutrenkta pati. Negyva krito prieš veidrodį plaukus besišukavusi mergina. Žaibas mus gali pasiekti net pro rozetę ar rakto skylutę.
Žaibą pritraukė mobilus telefonas
Birželio pradžioje Pietų Švedijoje per audrą automobiliu važiavęs ir mobiliu telefonu su klientu kalbėjęs vyras prie pat telefono staiga išvydo ryškų blykstelėjimą. Žaibo apakintam vyrui šiaip ne taip pavyko nenulėkti nuo kelio ir saugiai sustabdyti automobilį, rašoma švedų tinklalapyje aftonbladet.se.
Vėliau vairuotojas medikams pasakojo, kad jam aptemo akyse, todėl instinktyviai pradėjo stabdyti. Atgavęs regėjimą jis pajuto, kad rankos ir kojos dreba. Didesnių negalavimų vyras išvengė, tačiau medikai jam skyrė fizioterapijos procedūras, kad atsigautų raumenys.
Šis atsitikimas Švedijoje sukėlė abejones, ar automobilis iš tiesų yra saugi vieta pasislėpti nuo žaibo, kaip paprastai manoma. Šią nuostatą paneigė ir Upsalos universiteto profesorius Vernonas Korajus (Vernon Cooray).
Mokslininkas per audrą rekomenduoja slėptis pastate. Jei slepiatės automobilyje, jo variklis turi būti išjungtas. Mat žaibą pritraukti gali netgi valytuvai ar kiti elektros laidais sujungti prietaisai. Vis dėlto jis patikino, kad žūti automobilyje tikimybė labai maža. Šiuo atveju mobilus telefonas žaibą galėjo pritraukti dviem atvejais: jis buvo kraunamas arba žmogus jį laikė labai arti atviro lango.
Mokslininko teigimu, žaibas yra maždaug 5 km ilgio ir turi iki 200 tūkst. kilodžaulių energijos. Kasmet Švedijoje užfiksuojama 100-200 tūkst. žaibų. Visos jų turimos energijos pakaktų aprūpinti elektra visą šalį. Nuo žaibo Švedijoje kasmet žūva 2-3 žmonės. Anot V. Korajaus, beveik visi jie per lietų slepiasi po medžiais.
Matai žaibą – vadinasi, jau esi gyvas
Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos Audronės Galvonaitės, per valandą trunkančią perkūniją vidutiniškai įvyksta apie 550 išlydžių. Tai nėra daug. Per labai didelę audrą jų būna net keliolika tūkstančių. „Ypač daug jų būna, kai išlydis eina iš debesies į debesį. Tuomet net nesitranko, tik be perstojo blykčioja. Šie žaibai nėra labai pavojingi, tačiau atrodo baisiai – tarsi visas dangus degtų“, – pasakojo mokslininkė.
Norint apskaičiuoti, už kiek kilometrų yra audros epicentras, po blykstelėjimo iki griausmo reikia lėtai skaičiuoti. Gautas skaičius ir atitiks atstumą kilometrais. Tačiau pašnekovė primena, kad debesis nestovi vietoje – kol skaičiavote, epicentras jau galėjo priartėti prie jūsų. Ypač greitai juda su frontu einantys debesys. Tuo tarpu kai debesis susiformuoja staiga, tarsi iš niekur, jis paprastai ir trankosi toje pačioje vietoje.
Bene labiausiai tiek žmones, tiek specialistus stebina kamuoliniai žaibai. „Man pačiai kamuolinį žaibą teko matyti du kartus ir, kaip bebūtų keista, toje pačioje vietoje. Stebėjau, kaip žeme rieda nukritęs kamuoliukas. Paprastai jis nėra greitas – rieda bėgančio žmogaus greičiu, tačiau gąsdina mus šnypšdamas, spragsėdamas, spinduliuodamas. Elgiasi jis įvairiai. Mano atveju, vieną kartą jis sulindo į žemę prie šulinio, kitą kartą prie namo pamatų į akmenį atsimušė ir susprogo, gerokai kiemą prismardinęs.
Pamačius kamuolinį žaibą, būtina sustingti – jokių šūksnių ir rankų skeryčiojimų, kad nejudintumėte oro. Antraip labai didelė tikimybė, kad žaibas norės susipažinti ir sprogs susidūręs būtent su jumis. Jis gali įlįsti pro stogą ar net rakto skylutę, o „pasivaikščiojęs“ vėl pro tą pačią vietą išlįsti. Tačiau jeigu jo kelyje pasitaiko kliūtis, jis sprogsta ir nutrenkia žmogų ar uždega namus“, – pasakojo A. Galvonaitė.
Tuo tarpu linijinį žaibą dažniausiai matote jau grįžtantį, atsimušusį į žemę, todėl sakoma – jeigu matai žaibą, vadinasi, jau esi gyvas. Tiesa, gali pataikyti kitas. Anot klimatologės, žaibai dažnai keliauja jau pramintu taku.
Pavojus nuo gyvenamojo aukšto nepriklauso
A. Galvonaitė patvirtino, kad žaibą gali pritraukti tiek važiuojantis automobilis, tiek mobilus telefonas, todėl perkūnijos metu jį vertėtų netgi išjungti. Specialistė taip pat neigia mitą, kad žaibas pavojingesnis kaime nei mieste. Miestiečiai perkūnijos metu dažnai net langų neužsidaro.
„Mieste pavojaus dar daugiau, nes visas miestas išraizgytas elektros linijomis. Čia žaibas gali trenkti bet kur. Pavyzdžiui, teko važiuoti troleibusu, į kurį trenkė. Taip pat dažnai žmonės neteisingai mano, kad jeigu gyvena pirmame aukšte, žaibas jiems negresia. Žaibo apsilankymo galima sulaukti bet kur – nesvarbu, kuriame aukšte gyvename. Ypač jei visi kaimynai bus užsidarę langus ir atjungę elektros prietaisus, o pas mus – skersvėjis, veikia kompiuteris ir dar kalbamės mobiliu telefonu“, – įspėjo pašnekovė.
A. Galvonaitė pataria elektros prietaisus išjungti netgi iš tinklo bei perkūnijos metu nesėdėti šalia rozetės. Mat žaibas, patekęs į namo vidų, keliauja ten, kur yra laidininkas, o tam puikiai tinka laidai. Taip pat reikėtų atjungti lauko anteną, nusiimti metalinius daiktus ir nebūti šalia jų, nesišukuoti plaukų. Pašnekovė prisimena vieną skaudų atvejį, kai žaibas nutrenkė kambaryje priešc ilgus plaukus besišukavusią merginą.
„Taip pat netiesa, kad žaibas negali trenkti į tą pačią vietą kelis kartus. Viena moteris negalėjo džiaugtis šeimynine laime, nes jos visus 4 vyrus nutrenkė žaibas. Galiausiai nutrenkė ir ją, o vėliau nukentėjo ir jos kapas. Mat savyje ji turėjo metalinę plokštelę, kurį žaibą pritraukdavo. Pirmiausiai kliuvo šalia jos buvusiems vyrams, nes jie buvo aukštesni. Žinoma, tokie atvejai išskirtiniai“, – kaip anekdotą skambantį tragišką atvejį papasakojo specialistė.
Yra ir linksmesnių aprašytų atvejų. Štai vienas žmogus po perkūnijos šaldytuve tarsi mikrobangų krosnelėje iškeptą vištą.
Negalima glostyti gyvūnų
A. Galvonatė įspėja, kad žaibuojant negalima glostyti kačių, šunų, kitokių gyvulių, nes nuo trinties odos paviršius įsielektrina. Dėl tos pačios priežasties negalima joti arkliu. Anot specialistės, Lietuvoje žmonės nuo žaibo nukenčia ne taip ir retai, dažniausiai – dėl neatsargumo. Pavyzdžiui, žaibuojant žmogus nešasi ant peties dalgį ar vedasi karvę, laikydamas ją už metalinės grandinės.
Perkūnijos metu patartina nusileisti į kuo žemesnę vietą, žmogus jokiu būdu neturėtų bėgti, važiuoti dviračiu, naudotis skėčiu. Negalima slėptis po aukštais medžiais, prie stulpų, elektros laidų bei kitokių metalinių daiktų, pavyzdžiui, vielinės tvoros. Ypač pavojinga stovėti prie ąžuolo, tuopos, guobos, eglės, nes į juos trenkia dažniausiai. Europoje retai trenkia į klevus, beržus, akacijas.
Mieste geriausia perkūniją pralaukti po plokščiu namo stogeliu arba laiptinėje, laukuose saugiausia įlįsti į krūmus ar tiesiog atsitūpti būtinai suglaudus kojas. Jokiu būdu negalima ant žemės gultis. Jei važiuojate automobiliu, geriau sustoti – tik tuomet galėsite jaustis pakankamai saugiai. Tačiau taip pat nesirinkite vietos po medžiais ar elektros laidais.
Perkūnijos metu negalima maudytis ir netgi nepatartina būti arti vandens telkinio, negalima liesti vandens talpų, nes vanduo – puikus laidininkas. Beje, pavojingas netgi prakaitas – jei taip nutinka, nusirenkite ir apsivalykite.
„Jei esate valtyje ir neturite galimybės staigiai išlipti, išmeskite inkarą – kad ir prie virvės pritvirtintą akmenį. Jis taps žaibolaidžiu. Jei netoliese yra tiltas, geriausia slėptis po juo“, – patarė pašnekovė. Žaibuojant negalima rankose laikyti meškerės.
Žmogui, į kurį pataiko žaibas, pirmiausiai reikia atlaisvinti kvėpavimo takus. Mat jam paralyžiuojamas liežuvis, kuris juos užkemša. Tuomet, kol atvyks medikai, būtina pradėti daryti dirbtinį kvėpavimą.
