Šeštadienis, 7 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Vilniaus Gedimino kalne vyks Romuvos Krivės įšventimo apeiga

www.alkas.lt
2015-05-19 12:34:09
130
PERŽIŪROS
17
Žodžiai Lietuvai 16

Inija Trinkūnienė | Romuvos nuotr.

inija
Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė

Gegužės 31 dieną, sekmadienį, 12 val. Vilniaus Gedimino kalne vyks Lietuvos Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės įšventimo apeiga.

Vaidila Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis pirmasis naujausioje istorijoje 1905 10 22 d. parašė prašymą pripažinti jį senojo lietuvių tikėjimo išpažinėju ir po 10 metų tokį pripažinimą gavo iš caro valdžios Petrapilyje. J.G.Beržanskis-Klausutis yra palaidotas pirmose Romainių kapinėse, 11 kvartalas, 11 eilė, 5 kapavietė.

2002 spalio 19 d. Vilniuje ant Gedimino kapo kalno buvo iškilmingai įšvęstas Lietuvos Romuvos Krivis – Jonas Trinkūnas (1939 m. – 2014 m.). Po kelių dienų garbusis Lietuvos religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius įžvalgiai įvertino Krivio įšventimo svarbą Lietuvai neišvengiamai žengiant Europos sąjungos jungiamų valstybių glėbin:

„Krivio įšventinimas tapo ženklu: atėjo laikas spirtis, išlaikyti save visomis formomis ir visomis įmanomomis priemonėmis. Net ir tokiomis, o gal ir visų pirma tokiomis; Europa tampa neišvengiama, ir tai proga (paskutinė istorijoje) imti tvirtinti ir kurti kultūrinį religinį karkasą ir identitetą, galintį apaugti laisvos ir atkaklios tautos raumenynu“…

Senojo baltų tikėjimo pasekėjams būtinybė atkurti Krivio pareigybę iškilo kai 1992 metais buvo oficialiai įregistruota Senojo baltų tikėjimo bendruomenė Romuva ir ėmė kurtis Romuvos bendruomenės visoje Lietuvoje. Tuomet iškilo būtinybė jas suvienyti į bendriją.

2002 m. Vilniuje susirinkę Romuvos bendruomenių atstovai įkūrė Vaidilų Ratą, kuriame buvo nutarta išrinkti Krivį – visos Romuvos vadovą. Juo buvo išrinktas Jonas Trinkūnas. Taip pat buvo nuspręsta, kad romuvų vadovams, išmanantiems papročius, kultūrą ir religiją, o svarbiausia – mokantiems vadovauti apeigoms, bus suteiktas vaidilų vardas. Krivis atstovauja Romuvai kaip dvasinis jos vadovas. Ir vaidiloms, ir Kriviui buvo patikėta rūpintis Romuvos bendruomenių gyvavimu, jų dvasiniu augimu.

LIETUVOS ROMUVOS KRIVĖS ĮŠVENTIMO EIGA:

11:00 – Apeigos pradžia prie Ragučio šventvietės akmens (Pilies gatvės
skverelyje prie Paraskevos Piatnicos cerkvės)

11:30 – Eisena į Gedimino kalną

12:00 – Įšventinimo apeiga ant Gedimino kalno

13:00 – Karaliaus Gedimino pagerbimas Katedros aikštėje

14:00 – Suneštinės vaišės Lietuvos liaudies kultūros centre, bendravimas.

Krives isventimas_Kvietimas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Bus paminėtos Krivio įšventimo metinės
  2. Romuvos jaunimas vėlinių žvakes uždegs ant protėvių pilkapių
  3. Lietuvos Romuvos apeiginė grupė „Kūlgrinda“ baltų kultūrą pristatys JAV
  4. Lietuvos Romuvos Krive išrinkta Inija Trinkūnienė (video, nuotraukos)
  5. Romuvos Kriviui – Lietuvos Prezidentės pripažinimas (nuotraukos, video)
  6. Lietuvos Romuvos atstovai Indijoje diskutuos apie pasaulio pusiausvyrą
  7. Susitikime aptarti Lietuvos Romuvos ateities planai ir nūdienos gairės (video)
  8. Mirė Lietuvos Romuvos Krivis, etnokultūrinio judėjimo pradininkas Jonas Trinkūnas (nuotraukos, video)
  9. Vilniuje vyks Europos etninių religijų ir tradicijų konferencija
  10. Savaitgalį bus išrinktas Lietuvos Romuvos Krivis
  11. Seimo Pirmininkė pareiškė užuojauta mirus Romuvos Kriviui Jonui Trinkūnui
  12. Vilniaus Romuva kviečia kartu atšvęsti Pusiaužiemį
  13. Seime vyks Europos etninių religijų ir tradicijų konferencijos posėdis (tiesioginė transliacija)
  14. E. Malūkas. Po Krivulės
  15. Krivio dienos proga Vilniuje vyko Romuvos Krivulė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 17

  1. Ženklas says:
    11 metų ago

    ,,Į Vilnių aukštaičiai, į Vilnių žemaičiai, į Vilnių visa Lietuva…“ Raginu visus romuvius atvykti sekmadienį į Vilnių į Krivės įšventinimo apeigas. Parodykime kitiems ir pasidžiaukime patys – kiek daug mūsų yra!

    Atsakyti
  2. Perkūno Paukštis says:
    11 metų ago

    Protėvių religiniai ir pasaulėžiūriniai (vadink kaip nori) atgarsiai skausmingai atsiliepia širdyje.
    Aš kaip sakau, tai tiesiog pareigos ir sąžinės pareigos jausmas būti lietuviu pagoniu.

    Atsakyti
  3. Žaltys says:
    11 metų ago

    Kažkaip taip sakant neaiškėti pradėjo, kas čia darosi? Ar tik man čia rodosi, ar jūs iš tiesų apdujot? Atsibuskit, atsipeikėkit, nemulkinkit patys savęs ir visuomenės. Karalius taigi – nuogas.

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      11 metų ago

      Ne tik kažkokie ten tavo karaliai nuogi, ir maža kas prabudus tau, ar dar kažkam rodosi ar vaidenasi …
      —————————
      O jei rimtai, tai sėkmės visiems ir visai Pagoniškąjai Lietuvai ! Tik Pagonystė ir jos patirtis atneš Lietuvai sėkmę, ir pirmiausia dvasinę. Išlygins sulaužytas sielas – savų Dievų link.

      Atsakyti
      • lyvis says:
        11 metų ago

        Taigi, kad romuviai nepripažista žodį pagonis. lyvis

        Atsakyti
        • Ženklas says:
          11 metų ago

          Taip tai taip. Bet žodžio ,,pagonis“, kuriuo mus kryžininkai – tipo visokie žalčiai- bando aplojinti, panaudojimas kaip ženklo, kaip įtaigaus pažyminio skirties tarp mūsų ir kryžininkų, nėra smerktinas. O skirtumą tarp romuvių ir specialios, kryžininkų spekuliatyvinės sąvokos visi suprantame.

          Atsakyti
          • Perkūno Paukštis says:
            11 metų ago

            Romuviai – tai lyg bendruomenė, kuri dažnai naudoja aptakų žodį PASAULĖŽIŪRA. O štai Pagonis – tai lyg pirmiausia grynai religinis pažyminys, labai stiprus, tvirtas pažyminys – ir nieko bendro neturintis su etnografija ir folkloru.

          • lyvis says:
            11 metų ago

            Tai pagal būtų tai karių luomas arba kažką maišai ‘grynai religinis pažyminys, nieko bendro neturintis su etnografija ir folkloru.’ lyvis

          • Perkūno Paukštis says:
            11 metų ago

            Nori pasakyt, kad, anot krikščioniškosios lotyniteologijos, tai kažkoks tamsuoliškas Vilniaus kaimo kaimenės karys, niekaip, nors užmušk, ar laimink Kristui, neatsižadantis savų Dievų ?
            CHA

  4. Mindaugas says:
    11 metų ago

    J.Trinkūnas. Tebūnie Darna!
    https://alkas.lt/2010/10/25/j-trinkunas-tebunie-darna/

    Atsakyti
  5. iglina says:
    11 metų ago

    o kodėl sekmadienį?

    Atsakyti
  6. iglina says:
    11 metų ago

    Tai kad beviltiška tą “pagonybę” ar akip kitaip vadinsi, atkurti..Jokių palikimų, nei statytinių, nei rašytinių. Ir kas garantuos, kad buvo kriv-ės

    Atsakyti
  7. Klemas Jankūnas says:
    11 metų ago

    Džiaugiuosi. Tebūnie DARNA.

    Atsakyti
  8. Regina says:
    11 metų ago

    Nuoširdžiai sveikinu Krivę, džiaugiuosi, kad Lietuva atbunda!Už lietuviškesnę Lietuvą!.

    Atsakyti
  9. Prašalietis says:
    11 metų ago

    Kiekvienas pasaulį mato tokį, kokį jį nori matyti. Visi turi teisę į savo žvilgsnį į gyvenimą. Žmogaus matomas pasaulis priklauso nuo jo surinkimo taško padėties. Pirmosios trys kastos mato pasaulį per partijų, religijų, būrelių prizmes. Tiems žmonėms tereikia tik duonos ir žaidimų. Kai kurie neišauga iki senatvės ir vis nori gyvenimo spektaklyje suvaidinti kokio tai išsvajoto personažo vaidmenį. Kitam gal būt reikia valdžios ir nesvarbu kokioje smėlio dėžėje vyksta žaidimas. Lietuva turtinga partijomis, visokiais judėjimais, kuriuos kuria visi kas netingi. Na, o prie tų kūrėjų, kurie kuo įdomesnį vardą savo kuriamam dariniui sugalvoja ar kokią tai psiaudo legendą prie organizuojamo darinio prisega, tuo daugiau sunkiai mąstančių apspinta juos. Prisiminkime kaip posovietiniais pirmaisiais metais visi šaukė ir plojo bet kuriam auksabalsiui, kuris į susirinkusią minią kreipėsi Broliai ir Seserys… Aš į ši reiškinį, kada susirenka partijos, pasivadinusios Romuva vardu nariai ir išrenka partijos pirmininką, kuri sutaria vadinti Kriviu, žiūriu labai naturalai. Komunistų partijos dievas yra Leninas, kokios tai kitos partijos deivė yra Klara Cepkin ir pan. Visi tikintys į kokią tai idėją, mintį ar ką tai kito, turi savo dievą kuriam meldžiasi. Namo bendrija renka pirmininką, gyvenvietės bendrija – seniūną ir t.t. Religinių bendruomenių yra daug ir įvairių, vienos turi šimtmečius ar net kelių tūkstančių metų turinčias ir išsaugotas tradicijas. Čia gi minima bendruomenė kuria svo tradicijas sakydama kad jos seno ir visiems jos natriams to pakanka. Tikėjimas, partijų statusai renka tikinčiuosius, kurie tiki viskuo kas jiems sakoma ir viskam jie paklusta. Ten mąstantiems žmonėms ne vieta. Tiks štai tas žodis ĮŠVENTINTA bent šiek tiek galvojančiam žmogui šiek tiek nesuprantamas. Įšventinimas per daug rimtas reiškinys, reikalaujanti gan rimtų dalykų: turi būti atitinkami ir reikiamai atliekami ritualai, sukuriantys tam tikras energijas, turi būti tam tikras energetinis fonas, įšventinamasis pasiekęs tokį lygį ne diplomais, o savo sąmonės evoliucija, sąmonės tankiu ir pan. Taigi mano nuomone straipsnis turėtų vadintis – Vilniaus Gedimino kalne bus teatralizuotas spektaklis Lietuvos Romuvos krivės įšventinimas.

    Atsakyti
  10. Prašalietis says:
    11 metų ago

    Atsiprašau už klaidas, kurios prašoko rašant komentarą.

    Atsakyti
  11. Prašalietis says:
    11 metų ago

    Gerb. ponai, matau čia nelabai kas supranta kas tai yra ĮŠVENTINIMAS. Tai kas vyks bus tik spektaklis. Tikras įšventinimas turi savo ritualus, įšventinimui turi būti sukurtas reikiamas energetinis potencialas, yra taip pat kai kurie privalomi dalykai atliekant įšventinimą ir t.t. Kiek žinau to spektaklio scenarijų tai tik teatralizuotas šou skambiu pavadinimu. Jeigu norite gerbti tikrąjį senąjį Lietuvių tikėjimą tai ir gerbkite jį pilnai, iki galo. Deja čia kažkas sukūrė pagal savo vaizduotę kokį tai įšventinimo spektaklį ir tik. Kaip rašoma aukščiau straipsnyje : imti tvirtinti ir kurti kultūrinį religinį karkasą ir identitetą, – t.y. kurti kokia tai religinę sektą? Toks teiginys tai jau visai viską nupigina. Kaip supratau tai spektaklis sektos tobulėjimui

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Iškiliems mokslininkams įteiktos 2025 metų Lietuvos mokslo premijos
Lietuvoje

Iškiliems mokslininkams įteiktos 2025 metų Lietuvos mokslo premijos

2026 03 07
Baltijos medžio forume dėmesys pasaulio paveldui
Architektūra

Baltijos medžio forume dėmesys pasaulio paveldui

2026 03 07
Inauguracija
Lietuvoje

Prezidentas dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus inauguracijoje

2026 03 06
Trakų viadukas
Lietuvoje

Pradedamas Trakų viaduko atnaujinimas

2026 03 06
Duobė kelyje
Gamta ir žmogus

Draudikai šiemet registruoja itin didelį nukentėjusiųjų skaičių

2026 03 06
Ruoniukas
Gamta ir žmogus

Metas, kai pakrantėje pasirodo ruoniukai: kaip elgtis jį pastebėjus

2026 03 06
Skaitymai su šunimi
Gamta ir žmogus

Mažieji kauniečiai kviečiami skaityti drauge su terapiniais šunimis

2026 03 06
Pratybos
Lietuvoje

Bus tikrinamas tūkstančių šaulių pasirengimas ekstremalioms padėtims

2026 03 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis
  • Prof. Jiang Xueqin apie vokišką Prūsiją ir Kionigsbergą apie Išleista J. Jaroševičiaus veikalo „Lietuvos vaizdas jos civilizacijos požiūriu nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus pabaigos“ III dalis
  • Rimgaudas apie Miesto ir tautos simbolis
  • Christo Grozevas apie JAV ir Izraelio smūgiai Iranui: Ormūzo sąsiaurio uždarymas ir pasaulio nerimas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Iškiliems mokslininkams įteiktos 2025 metų Lietuvos mokslo premijos
  • Baltijos medžio forume dėmesys pasaulio paveldui
  • 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis
  • Prezidentas dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus inauguracijoje

Kiti Straipsniai

Jonas Vaiškūnas

65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis

2026 03 06
Jonas Vaiškūnas

Alkas.lt sveikina žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 65-mečio sukakties proga!

2026 03 06
Mergina su tautiniais drabužiais laiko ąžuolo sodinuką Stelmužės ąžuolo fone

A. Mikusas. Pagoniškosios etikos klausimu

2026 02 22
Romuva švenčia Jorės šventę ant Kulionių piliakalnio

J. Ribickis. Jie įkūrė religiją. Gali jos mokyti mokykloje, meldžiasi dievams, aukoja ugnyje

2026 02 18
Skiriamasis sukilimo bruožas – dalgiai

Sausio 22-oji – 1863–1864 m. sukilimo prieš Rusijos okupacinę valdžią pradžios diena

2026 01 22
Konservavo Andrius Salys, rest. prot. Nr. 386/22641

Valdovų rūmų parodoje – pusfalkonečio sviedinys

2026 01 01
Vynuogės

Ką valgo kitose pasaulio šalyse, kad ateinantys metai būtų sėkmingi?

2025 12 30
Švytintis kryžius virsta sūkuriu virš pilies – 1329 m. kronikos vizijos interpretacija

Ką kuria šviesos sūkurys

2025 12 28
Vaišės šventėms

Ką pasakytų jūsų šaldytuvas po švenčių?

2025 12 27
Sodas

Ką randame skaitmeniniuose archyvuose apie Kalėdų šventimą Lietuvoje

2025 12 27

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis
  • Prof. Jiang Xueqin apie vokišką Prūsiją ir Kionigsbergą apie Išleista J. Jaroševičiaus veikalo „Lietuvos vaizdas jos civilizacijos požiūriu nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus pabaigos“ III dalis
  • Rimgaudas apie Miesto ir tautos simbolis
  • Christo Grozevas apie JAV ir Izraelio smūgiai Iranui: Ormūzo sąsiaurio uždarymas ir pasaulio nerimas
  • +++ apie Miesto ir tautos simbolis
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Tarp Lietuvos gamtos turtų – itin reta pasaulyje meldinė nendrinukė

Tarp Lietuvos gamtos turtų – itin reta pasaulyje meldinė nendrinukė

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai