Seime svarstomas Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma įvesti privalomą mokslą asmenims iki 18 metų. Šiuo metu Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad privalomas mokslas asmenims yra tik iki 16 metų.
Lietuvos edukologijos universiteto mokslininkai mano, kad ši pataisa daugiausia skirta asmenims, kurie yra praradę mokymosi motyvaciją, o sulaukę 16 metų gali nelankyti mokyklos. Tokiu atveju tėvai neprivalo užtikrinti jų tolesnio mokymosi. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje „vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18-os metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau“ (1989 m. lapkričio 20 d.).
Privalomas mokslas iki 18 metų, kaip nurodo pataisos autoriai, yra Belgijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje. Vienuolikoje JAV valstijų, dviejose Kanados provincijose, Argentinoje mokslas iki 18 metų taip pat yra privalomas. Amžiaus cenzo ilginimas – pasaulinė tendencija. Privalomo mokymosi iki 18 metų ribos nustatymas – ne tik valstybinė politika, bet ir mūsų valstybės koncepcija, kuri atitinka Europos Komisijos komunikato „Europa 2020: pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (2010) vieną iš ES pagrindinių tikslų „mokyklos nebaigusių asmenų dalį sumažinti nuo 15 % iki 10 %“.
Vaikai, pradėję mokytis 7 metų, būna nebaigę pagrindinės mokyklos, kartu atsiranda 2 metų tarpas iki pilnametystės. Mokiniai, nebaigę pagrindinės mokyklos, dėl amžiaus ir išsilavinimo sunkiai gali įsidarbinti ar įgyti profesiją, todėl susidaro palanki situacija burtis į neformalias ar net delinkventines grupes.
LEU edukologų nuomone, šios pataisos priėmimas neturėtų būti didelė našta valstybei, nes tokių mokinių, kurie nutraukia mokslus iki 16 metų, nėra daug. Kita vertus, jų buvimas ugdymo institucijose, net ir neturint pakankamos mokymosi motyvacijos, būtų prevencinė priemonė, įgalinanti tinkamoje aplinkoje sulaukti pilnametystės. Tikėtina, kad šiuo laikotarpiu būtų efektyvu skirti lėšas tokių mokinių ugdymui(si) ir pasirengimui įsitvirtinti darbo rinkoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 543,8 tūkst. vaikų iki 18 metų, iš jų 470,8 tūkst. – vaikai iki 16 metų.
Seime už šį projektą balsavo 46 Seimo nariai, prieš pasisakė 4, susilaikė 22 parlamentarai. Ši Konstitucijos pataisa bus svarstoma Seimo komitetuose, pakartotinai – Seimo posėdyje rudens sesijos metu. Jei Seimas šią naują nuostatą priimtų, ji įsigaliotų 2015 m. rugsėjo 1 d.
Akivaizdu, kad privalomas mokslas iki 18 metų būtų iššūkis švietimo sistemai, nes nuo pirmųjų klasių reiktų planuoti šių asmenų ugdymą(si) iki pilnametystės, ieškoti naujų būdų, kaip padėti jiems įprasminti mokymąsi.
Susiję straipsniai:
- Po ketverių metų pertraukos didėja švietimo finansavimas, sudaromos geresnės sąlygos kaimo mokykloms
- Nuo kelerių metų privaloma lankyti pirmąją klasę?
- Ar studijos ir darbas suderinami?
- Gabūs vaikai kviečiami į Nacionalinę moksleivių akademiją
- Naujoji karta verčia keisti požiūrį į ugdymą
- Pristatyti tarptautinių ekspertų siūlymai dėl Lietuvos ateities mokslo, studijų ir inovacijų prioritetų nustatymo
- Gabiems jaunuoliams iš užsienio bus skiriama valstybės parama studijoms
- Artėja ketvirtoji akcija „Savaitė be patyčių“
- Šiandien Lietuvoje 10 kartą minima pasaulinė Saugesnio interneto diena
- Vasario 16-osios proga tautiečiams užsienyje siunčiamos lietuviškos knygos
- Paskirstytas valstybės finansavimas studijų sritims, daugiausia teks technologijos mokslams
- Vilniuje vyks renginiai skirti Tautinės mokyklos kūrėjos M.Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms
- L. Milčius. Sąjūdis – tai laikas, kai svajojome, tikėjome, dirbome ir buvome vieningi
- Domeikavos gimnazistai mokė mažesniuosius anglų kalbos
- Universitetas skatina išeivius studijuoti Lietuvoje
- Lietuvoje įgytas išsilavinimas vertinamas teigiamai
- G. Stanišauskas. Vyriausybė rengia pedagogų šienapjūtę
- Patvirtinta Valstybinė švietimo strategija iki 2022 m.
- Filosofas G.Degėsys apie labdarą: „Neduok žuvies, duok meškerę“
- Tradicinio mokymo griovėjas: šalis svarbi ne tuo, kokią dešrą valgė
- „Mokslo sriuba“: kaip galime pakeisti pasaulį?
- Esant 20 laipsnių šalčio, pradinukai ir penktokai į mokyklą gali neiti
- Kaip informacinės technologijos gali patobulinti lietuvių kalbos pamokas?
- A. Porutis: Jei būtų duota antra galimybė, tikrai vėl rinkčiausi tik LEU Istorijos fakultetą.
- Julija Ritčik: Pedagogo darbe svarbiausias žmogiškas santykis
- Mokiniai mokėsi kurti, programuoti ir valdyti robotus
- Mindaugas Nefas: Moksleiviai veržiasi studijuoti į užsienį, neišsiaiškinę galimybių Lietuvoje
- Vyksta registracija į tarptautinę konferenciją „Ieškant dialogo tarp formaliojo ir neformaliojo švietimo“
- Kokie iššūkiai laukia kuriant šiuolaikinę mokyklą?
- Ar verta studijuoti, jei visi atsakymai yra internete? (video)
pritariam.