Jau aštuntąjį kartą Lietuvos nacionalinis transliuotojas renka „Kalbos grynuolį“. Šiemet bus stebima jauniausių LRT žurnalistų ir laidų vedėjų – iki 30 m. – kalba. Bus klausoma, ar žurnalistų neveikia anglų kalbos intonacijos, ar jų tartis yra aiški, nepaveikta gatvėje skambančios suveltos kalbos, ar žodžių trumpiniai iš šnekamosios kalbos nesiveržia į oficialiąją ir kokios yra kalbinės tendencijos.
Kaip visuomet „Kalbos grynuolį“ rinks kalbininkų komisija: dr. Irena Smetonienė, prof. dr. Irena Kruopienė ir Donatas Smalinskas. Rinks ir visuomenė. Už savo išrinktąjį galima balsuoti čia.
Gegužės 6 d. televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ bus paskelbti nugalėtojai ir apdovanoti „Kalbos grynuolio“ statulėlėmis.
Pernai buvo išskirti interviu žanro atstovai. Komisija išrinko televizijos laidos „Naktinis ekspresas“ vedėją Jolantą Kryževičienę, o visuomenė – radijo laidos „60 minučių“ vedėjus Agnę Skamarakaitę ir Deividą Jursevičių.
„Kalbos grynuolio“ idėja kilo 2007-aisiais. Buvo siekiama paminėti svarbų Lietuvos kultūrai įvykį – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – atkreipiant visuomenės dėmesį į taisyklingą viešąją kalbą. Akcija skatinama pagarba ir domėjimasis savo kalba, atsakingumas dėl jos vartojimo viešojoje erdvėje.
Buvo renkami taisyklingiausiai kalbantys žurnalistai, vedėjai, išskirtas tiksliausių, įtikinamiausių anonsų autorius, buvo kreipiamas dėmesys į laidų pavadinimus. 2009 m. „Kalbos grynuolis“ peržengė LRT ribas, buvo klausomasi kandidatų į Lietuvos Respublikos Prezidento postą kalbų. Išrinkti mažiausiai klaidų darantys laidų vedėjai. Pernai komisija stebėjo interviu žanro laidas.
Vien tik perskaičius šį pranešimą , kvietimą dalyvauti rinkimuose , vos neplyšau iš juoko. Suvelta kalba tik gatvėje?
Eikit sau . Nežinojau. Tai , kad nereikia toli eiti velti. Čia pat “byra auksas”; “intonacijomis, oficialiomis tendencijomis, nacionalinis transliuotojas” ir t.t.
Man buvo labai sunkus metas, kai pradėjau girdėti svetimžodžius – kaip kalnų griūtis. Nusipirkau Tarptautinių žodžių žodyną, kuriame skliaustuose parašytos pirminės kalbos žodžių reikšmės. Jame net juokingų reikšmių galima rasti. Pvz., ‘skalė’ lotynų kalboje yra ‘kopėčios’. (Mes galėtume tą žodį keisti ‘prietaiso padalos’ – visi supras.) Beje, TŽŽ neturėtų būti žodžiai, kurie atitinka lietuviškus žodžius – svetimžodžiai.
Tada dar maniau, kad žmonės nesuvokia kokią žalą lietuvių kalbai daro svetimžodžiai. Gana greitai įsitikinau, kad jie nenori suvokti, lygiai, kaip rūkoriai. Jie gana veiksmingai gynėsi žiūrėdami į mane, kaip į keistuolį.
Neketinau nusileisti. Apsisprendžiau stabdyti žmones, kurie viešai skelbia tautines vertybes, kurie puoselėja kūrybinį Tautos paveldą, pasaulėžiūrą, kalbą – jie negali atsikirsti. Jie atsako netiesiogiai: nuduoda, kad nepastebėjo pastabos arba stengiasi įžeisti. Kiekvienas gyvas padaras, taip pat ir žmogus, turi ‘kažkiek’ vidinės jėgos. Negalėdami nusileisti arba priešpastatyti savo nuomonės, jie silpsta iš vidaus. Greitai atsiras daugiau Žmonių, kurie giliau nusimano apie lietuvių kalbą, kurie, suvieniję tarpusavio pastangas, pradės stabdyti svetimžodžių srautą. Nepasitrauksiu, kol Jie nenuspirs ‘kemblio’ į šoną 🙂
Sėkmės Tau, ‘Bartai’!
1973-iaisias metais atėjau į kraštotyrą. Kalbant padarius klaidą bičiuliai kraštotyrininkai pertraukdavo ir pasakydavo kaip turėčiau taisyklingai kalbėti. Būdavo pikta, nes neleisdavo net sakinio pabaigti. Prabėgus 42 metams aš jiems dėkingas, nes jie padėjo man atsikratyti daug klaidų. Bartai ir Kembly aptikdami straipsniuose klaidas ne tik kritikuokite, bet ir siūlykite kaip teisingai ištaisyti klaidą. Tada Jūsų kritika bus ne griaunanti, bet kurianti. Alko redaktoriai dirba visuomeniniais pagrindais. Padirbėkite ir Jūs.
Gerbiamas , Albinai Vaškevičiau, griovimu užsiimu tik aš. “Kemblys” , kiek mano atmintis siekia , visuomet vietoj šlykštaus svetimžodžio, parašydavo lietuvišką žodį. Jis ir mane daug kartų į “protą vedė”.
Taigi, Tamsta, labai sunkų darbą pasiūlei , bet gal bus ir įdomu, kai aštuonmetę mokyklą , baigęs kaimietis, mokys lietuviškos kalbos “dabartinę šviesuomenę” .
Bartai, pokario Pasipriešinimo kovų dalyvių knygose užtikau keliose vietose, kur jie skundėsi, kad trūksta išsilavinusių žmonių, gebančių vadovauti pasipriešinimo kovoms – negi ‘protingą’ galvą guldys jie už Tėvynę. Taip nebuvo gentinėje visuomenėje. Reikia iš pamatų permąstyti genčių nykimo priežastis ir, keičiant santykius visuomenėje, susieti išsilavinusius žmones su Tauta.