Lygiai prieš 100 metų, Pirmojo pasaulinio karo metu, vokiečių kreiseriai apšaudė Palangą. Po šių įvykių apie Palangą pasaulis išgirdo toli už Rusijos imperijos ribų. Tąkart žuvo mažiausiai keturi civiliai žmonės, buvo suniokoti Tiškevičių rūmai, pramušta bažnyčios siena, rašo dienraštis „Klaipėda“.
Teigiama, jog Palangos apšaudymas Didžiojo karo įkarštyje buvęs ne šiaip sau. Rusijos kariuomenė 1915 m. kovo viduryje užėmė Klaipėdą, bet ją iš ten greitai išvijo, tad vokiečiai, neturėdami pakankamai žvalgybinės informacijos, manė, jog jų priešai pasislėpė už 20 kilometrų esančioje Palangoje. Dėl šios priežasties ir imtasi apšaudyti šį pakrantės miestelį iš jūros.
Palangos kurorto muziejaus vadovas Jūratis Liachovičius sako, kad yra išlikęs neįtikėtinas liudijimas, kuomet tą rytą žmonės buvo susirinkę į mišias Palangos bažnyčioje. Tuo metu sviedinys pramušė šventyklos mūrą, nuriedėjo iki altoriaus ir nesprogo.
JAV Čikagos dienraštyje 1915 m. kovo 24 d. pasirodė žinutė, kad vokiečiai apšaudė Palangą ir vėliau paėmė 500 belaisvių. Dar po dviejų dienų Didžiojo karo kronikose Palangos įvykiai papildė ir Naujosios Zelandijos spaudą, kur, be kita ko, rašoma, jog vokiečių laivynas Baltijos jūroje netoli Rusijos krantų apšaudė kaimelį.
Per vokiečių apšaudymą žuvo nemažai civilių gyventojų, tačiau kiek tiksliai – niekas nežino. Palangos bažnyčios metrikose yra įrašytos keturios pavardės, bet kai kurie žuvusieji galėjo būti palaidoti ne kurorte, o aplinkiniuose kaimeliuose.
