Nuo rugsėjo 1 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda „Lietuvos visuomenė Pirmojo pasaulinio karo pradžioje: įvykiai, draugijos, asmenybės“. Parodos atidarymas – rugsėjo 11 d. 17 val.
Bibliotekos Rankraščių ir Retų spaudinių skyriuose saugomi unikalūs dokumentai bei leidiniai naujai ir netikėtai atskleidžia to meto visuomenėje vykusius procesus, pasakoja apie karo veiksmų fone besiplėtojusius santykius tarp lietuvių politinio pasaulio konservatorių ir radikalų. Pagrindinis dėmesys skiriamas karo metu susikūrusioms struktūroms, kurioms teko rūpintis nuo karo nukentėjusiais gyventojais. Dauguma dokumentų visuomenei pristatomi pirmą kartą (Julijos Žymantienės-Žemaitės pasirašyti kvitai, niekada neeksponuotos advokato Andriaus Bulotos fondo fotografijos).
Parodoje siekiama kitu rakursu pažvelgti į išskirtines to meto asmenybes ir iškelti naujų klausimų. Kas buvo vienu iš ryškiausių lietuvių radikalų? Kokie daktaro Cemacho Šabado nuopelnai karo meto Vilniaus visuomenei? Ką apie Vilnių ir Kauną parašė Vladimiras Majakovskis?
Pirmasis pasaulinis karas pasaulyje pakeitė per kelis šimtmečius nusistovėjusią tvarką: sugriovė keturias didžiausias imperijas, bet ant jų griuvėsių iškėlė keliolika naujų tautinių valstybių. Tie pokyčiai vyko milžiniškų aukų sąskaita. Tačiau tai neužkirto kelio kai kurių tautų revanšizmui vėl kilti. Nors viskas vėl iš naujo permąstoma, tačiau visuomenėje nedaug žinoma apie Pirmąjį pasaulinį karą, jo eigą, pasekmes šiandieninei geopolitinei tvarkai. Daug kas liko neužfiksuota, išsitrynė tų laikų įvykiai ir iš daugelio šeimų atminties. Parodos rengėja – Rasa Sperskienė.
