Šių metų šildymo sezonas įsimins kaip vienas brangiausių istorijoje: remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) prognozėmis, vidutinė šildymo kaina bus maždaug 22–25 proc. didesnė nei pernai. Tai gali tapti rimtu finansiniu iššūkiu daliai gyventojų: jau per praėjusį šildymo sezoną penktadaliu (20,2 proc.) buvo išaugęs naujų skolų skaičius. Tuo metu ankstesniais laikotarpiais – 2022–2023 m. ir 2023–2024 m. sezonais – naujų skolų skaičius mažėjo.
Nors didesnės sąskaitos už šildymą tiesiogiai nepaveikia gyventojų kreditingumo, jį koreguoja vėluojantys atsiskaitymai už komunalines paslaugas. Šiemet tokia rizika gali būti didesnė.
„Sąskaitos už šildymą padidėja vos keliems mėnesiams, tačiau mokėjimo pradelsimo poveikis kredito reitingui gali trukti kur kas ilgiau. Savo namus centralizuotai besišildantys gyventojai, tikėtina, susidurs su dar didesniu spaudimu asmeniniams finansams. Palyginti su vasaros laikotarpiu, per šildymo mėnesius naujų skolų šilumos tiekėjams padaugėja 35–47 proc. Kitaip tariant, daliai gyventojų prasidėjęs šildymo sezonas reiškia įsipareigojimus, kuriuos jiems sunku padengti“, – sako „Creditinfo Lietuva“ Teisės skyriaus vadovė Dovilė Krikščiukaitė.
Daugėja ir skolininkų, ir aktyvių skolų
Augančius finansinius iššūkius pagrindžia ir tai, kad daugėja įsiskolinusių gyventojų ilgesniu laikotarpiu. Kredito biuro duomenimis, nuo 2022–2023 m. iki 2025–2026 m. sezono vidutinis skolininkų skaičius išaugo 25,8 proc., vidutinė bendra nepadengtų skolų suma – 17 proc., o vidutinis aktyvių skolų skaičius – 4,2 proc.
Vertinant šių metų sezono pradžią, spalio 1 d. aktyvių skolų dalis buvo 8,6 proc. didesnė nei prieš metus. Tačiau skolininkų buvo 2,8 proc. mažiau, o bendra skolų suma – 3,7 proc. mažesnė.
D. Krikščiukaitė pastebi ir tai, kad šiemet vienam skolininkui tenka daugiau atskirų skolų – vidutiniškai 3,19, kai prieš metus – 2,86. Nors vienai skolai tenkanti vidutinė suma sumažėjo 50-ia eurų – iki 397 eurų, vienam žmogui tenkanti bendra skola beveik nepakito ir siekia 1267 eurus, kai pernai – apie 1279 eurus.
„Mažesnis skolininkų skaičius ir sumažėjusi bendra įsiskolinimų suma rodo pagerėjimą bendru mastu. Tačiau skolų turinčio žmogaus situacija pasikeitė nedaug: jam vidutiniškai tenka daugiau atskirų skolų, o bendras įsiskolinimas išlieka beveik toks pats kaip prieš metus. Be to, atsižvelgiant į jau dabar juntamą šildymo kainų augimą, yra rizika, kad žiemą didės naujų skolų skaičius ir įsiskolinimų suma. Tai gali pakoreguoti ir dalies gyventojų kredito reitingus“, – paaiškina žinovė.
Jos teigimu, sunku prognozuoti, kiek šį sezoną išaugs skolų už šildymą lygis ir kokį poveikį jis turės šalies ekonomikai. Tačiau, anot jos, augantys įsiskolinimai už šildymą gali palikti ryškų finansinį pėdsaką.
„Laiku atsiskaityti ir neturėti pradelstų skolų svarbu ne tik dėl kredito reitingo. Informacija apie pradelstus mokėjimus reikšminga ir kreditoriams, kurie vertina bendrą asmens kreditingumą, kai šis kreipiasi dėl paskolos ar nori prisiimti kitą finansinį įsipareigojimą. Kredito istorija gali būti aktuali ne tik bankams ar kitoms finansų įstaigoms, bet ir telekomunikacijų, draudimo bendrovėms, prekių išsimokėtinai tiekėjams, automobilių ar įrangos nuomos įmonėms. Ją pateikti gali prašyti ir būsto nuomotojai“, – paaiškina „Creditinfo Lietuva“ Teisės skyriaus vadovė. D. Krikščiukaitė.
Būdų palengvinti finansinę naštą – yra, bet reikia nedelsti
Nors auganti įsiskolinimų rizika gali kelti nerimą, kredito biuro atstovė dalijasi patarimais, kaip įmanoma sumažinti didesnių sąskaitų už šildymą finansinę naštą. Svarbiausia, pasak jo, yra sistemingas požiūris į asmeninius finansus.
„Šildymo sezonui vertėtų ruoštis iš anksto – dar vasarą. Tačiau ir dabar galima pasitelkti keletą veiksmingų būdų, pavyzdžiui, peržiūrėti mėnesio biudžetą ir turimus įsipareigojimus. Verta įsivertinti mažas, dažnai nepastebimas išlaidas, ne pirmos būtinybės paslaugų mokesčius – nedidelės, bet reguliariai pasikartojančios sumos per metus gali virsti šimtais eurų“, – perspėja D. Krikščiūkaitė
Ji prideda, kad sutaupyti padėtų sąskaitų išrašų peržiūra, retai naudojamų prenumeratų atsisakymas, paslaugų planų palyginimas ir kai kurių įpročių atsisakymas. Anot ekspertės, verta nustatyti mėnesio limitą smulkiems pirkiniams, o sutaupytą sumą automatiškai pervesti į taupomąją sąskaitą, kuri būtų naudojama didesnėms šildymo sąskaitoms padengti.
„Vis dėlto pastebėjus, kad sąskaitą už šildymą bus sunku apmokėti, verta kuo anksčiau kreiptis dėl mokėjimo sprendimo, užuot laukus, kol skola augs. Su šilumos tiekėju galima tartis dėl skolos grąžinimo grafiko, o dėl mokėjimo atidėjimo – teirautis individualiai. Įformintas susitarimas ir jo laikymasis gali padėti išvengti teisminio skolos išieškojimo bei su juo susijusių papildomų išlaidų, o mokėjimas dalimis leidžia tolygiau paskirstyti finansinę naštą“, – paaiškina D. Krikščiukaitė.
Parengta pagal „Creditinfo Lietuva“ pranešimą
