Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs norminę administracinę bylą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) patvirtinto Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašo, 2015 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą pripažinti jo nuostatų prieštaravimą aukštesnės galios teisės aktams.
Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašas (patvirtintas VRK 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. Sp-69) nustato bendrą tvarką, kuria remiantis, vykstant rinkimams, iš VRK asignavimų organizuojamos ir vykdomos kandidatų diskusijos per radiją ir televiziją. Tirti Tvarkos aprašo punktai įtvirtino, kurie kandidatai į savivaldybių tarybas rinkimų agitacijos metu gali diskutuoti nacionaliniu, o kurie – regioniniu lygmenimis.
Teisę dalyvauti nacionaliniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose, t. y. dalyvauti visuomeninio transliuotojo valstybės biudžeto lėšomis finansuojamose televizijos ir radijo laidose, turėjo tik kandidatai ir atstovai politinių partijų, kurios iškėlė kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų. Visi kiti kandidatai į savivaldybių tarybas turėjo teisę dalyvauti tik regioniniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose.
Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija vertino, kad toks teisinis reguliavimas prieštaravo konstitucinio teisinės valstybės principo apimamam teisės aktų hierarchijos principui. Buvo padaryta išvada, kad nustačius, jog įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu (jo dalimi) diferencijuojant subjektus, galinčius priešrinkiminiu laikotarpiu skirtingais lygmenimis (nacionaliniu ir regioniniu) skleisti savo politines idėjas ir programas buvo ribojama asmens konstitucinės teisės – pasyviosios rinkimų teisės – apimtis.
Teismas taip pat nustatė, jog paminėtas teisinis reguliavimas konkuravo su įstatyme nustatytuoju reguliavimu, nes įtvirtino nuostatą, pagal kurią buvo įmanoma situacija, kai valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos nacionalinio lygmens diskusijų laidos apskritai nevyktų (kai savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvautų tik kandidatai politinių partijų, kurios iškėlė sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų ir (ar) save išsikėlę kandidatai), nors to aukštesnės galios teisės aktai nenumatė.
LVAT taip pat pabrėžė, jog šioje norminėje administracinėje byloje priimtas sprendimas savaime nedaro įtakos šių rinkimų rezultatų teisėtumui bei negali būti vertinamas kaip pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima juos kvestionuoti.
Susiję straipsniai:
- Konstitucinis teismas pradėjo nagrinėti Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų bylą (nuotraukos, video)
- Konstitucinis Teismas: rinkimų rezultatai Zarasų-Visagino apygardoje panaikinti teisėtai
- Trys partijų kandidatų sąrašai prilyginti jungtiniams
- KT skelbs nutartį dėl rinkimų komitetų pavadinimų
- KT nutarė: Rinkimų į Europos parlamentą įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą dėl referendumo
- Rinkimų komitetai – jau žemėlapyje
- VRK primena: nuo vasario 28 d., 1 val. rinkimų agitacija draudžiama
- Rinkimų rezultatus panaikino Širvintose ir Šilutėje
- Tautininkai – grąžins „bambalius“ rinkimų įstatymo pažeidėjams
- Paaiškėjo Europos Parlamento rinkimų sąrašų eiliškumas
- Prezidentė siūlo griežtinti atsakomybę už rinkimų pažeidimus (video)
- Prezidentė kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl beprecedenčio Seimo rinkimų atvejo
- Seimas nesvarstys galimybės rinkimų lapeliuose rašyti ir ne valstybine kalba
- Seimo valdyba nusprendė nešaukti nenumatyto Seimo posėdžio dėl rinkimų rezultatų klastojimo
- Nepriklausomybės Akto Signatarai pasigenda Seimo ir Prezidentės principingų pozicijų dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų
- K.Apanavičiūtė. Ką stovintiems pasakė sėdintis Konstitucinis Teismas (video)
- Ketvirtadienį gauti 25 pranešimai apie galimus rinkimų pažeidimus
- Premjeras ragina netoleruoti rinkimų rezultatų klastojimo, Policijos generalinis komisaras – griežtinti įstatymus
- Liko 2 dienos iki išankstinio balsavimo Seimo rinkimuose ir referendume dėl naujos VAE
- Lietuva renkasi
- Skubos tvarka priimtomis pataisomis sugriežtinta baudžiamoji atsakomybė už rinkėjų papirkinėjimą
- Septyniems politikams suteikta teisė siekti Lietuvos prezidento pareigų (nuotraukos)
- Savivaldos rinkimuose registruota beveik 300 savarankiškų politinės kampanijos dalyvių
- Partijos ištraukė burtus Savivaldybių tarybų rinkimuose
- T. Baranauskas. Didžiosioms partijoms sudarytos sąlygos į rinkimus kviesti tik savo elektoratą
- Pirmąją balsavimo iš anksto dieną savivaldos rinkimuose balsavo beveik 24 tūkst. rinkėjų
- Prie VRK jaunimo piketas. Z.Vaigauskas gailisi, kad sutiko pirmininkauti (nuotraukos, video)
- Jaunoji Lietuvos karta surengė mitingą prie Seimo ir pasisakė prieš neskaidrius rinkimus (nuotraukos, video)
- Prieš savivaldos rinkimus trijose savivaldybėse gyventojai masiškai persiregistruoja
LVAT šiame pranešime spaudai nepaminėjo, kad šis teismo sprendimas yra rezultatas tyrimo, pradėto nagrinėjant bylą pagal pareiškėjo politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo priimti sprendimą, kai Naglis Puteikis nebuvo pakviestas į burtų traukimą dalyvauti LRT debatuose, remiantis VRK priimtu aktu. Teismas nustatė, kad ta akto dalis prieštarauja konstitucinio teisinės valstybės principo apimamam teisės aktų hierarchijos principui.