Šį sekmadienį, kovo 9 dienos popietę, prie Rusijos ambasados Vilniuje susirinko pusė tūkstančio Krymo ir Ukrainos krizei ne abejingų žmonių.
„Pastarųjų dienų veiksmai rodo, jog “Blogio imperija” niekur nedingo, o Šaltasis karas vis dar tęsiasi. Kremlius vykdo akivaizdžiai imperialistinę politiką ir jau okupavo Krymą.
Negalime likti abejingais Ukrainos skausmui“ – buvo rašoma kvietime į renginį.
Susirinko įvairių tautybių, religijų ir politinių pažiūrų žmonės, kuriuos visus vienijo Ukrainos vientisumas ir Lietuvos saugumas.
Po ilgų kalbų buvo sugiedoti Lietuvos ir Ukrainos himnai. Tuomet minia simboliškai apėjo Rusijos ambasados pastatą, skanduodami raginimus Rusijai baigti agresiją ir gerbti Ukrainos vientisumą.
Man labai įdomu, kaip dabar dėl Ukrainos “maikes plėšantys” konservai/liberastai užgiedos, kai naujoji Ukrainos valdžia pasisakys pederastų klausimu – o anksčiau ar vėliau prie jos su tuo klausimu bus lendama. Juk Maidane vaivorykštinių vėliavų tai nebuvo. Ar “broliai ukrainiečiai” tada nepavirs “homofobiškais neonaceis”? 😉
Priima eurovertybes – priims ir pedikus. Kitaip kažin ar gali būti. Ir ūkinė Ukrainos padėtis palanki eurovertybių priėmimui – kas pinigus moka tas ir muziką užsako. 🙂
Akivaizdu, kad šiandieninė Rusijos valdžia nuosekliai tęsia agresyvią carizmo laikais vykdytą imperialistinę politiką. Tai labai išryškėja prisiminus, kaip “motina Rusija” praėjusiais šimtmečiais karinės ekspansijos būdu “priglaudė arba išvadavo iš priespaudos” kaimynines tautas: Abchazija – 1810 m., Adygėja – 1557, Adžarija – 1878, Armėnija (Rytų) – 1828, Azerbaidžanas (Šiaurės) – 1828, Baltarusija – 1772-1795, Baškirija – 1557, Besarabija – 1812 , Bukovina – 1812, Buriatija – XVII a. 3-4 dešimtmečiai, Chakasija – XVIII a. pabaiga, Čečėnija -1859, Čiuvašija – 1546-1552, Dagestanas – 1813, Estija – 1721, Gruzija (Rytų) – 1801, Gruzija (Vakarų) – 1864, Ingušija – 1810, Jakutija – XVII a. 3-4 dešimtmečiai, Kabarda ir Balkarija – 1774 ir 1887, Kalmukija – 1771, Kalnų Altajus – 1756, Karabachas (Kalnų) – 1805, Karačajų-Čerkesų kraštas – XIX a. I p., Karakalpakija – 1873, Karelija – 1478, Kazachija – XV a. 7 dešimtmetis, Kirgizija (Šiaurės ir Pietų) – 1863 ir 1876, Komija 1364, Krymas – 1783, Latvija – 1772 ir 1795, – LIETUVA- 1795, Marija- 1552, Moldova (Kairiakrantė) – 1793, Mordovija – 1552, Osetija (Šiaurės) – 1774, Osetija (Pietų) – 1801, Suomija – 1808-1809 ,Tadžikija – 1876, Totorija – 1545- 1552, Turkmėnija – 1885, Udmurtija – 1558, Ukraina (Kairiakrantė) – 1667, Uzbekija – (1865-1873) m. Ir netiesa , kad tiek Rusija, tiek bolševikų pavergtos ir karine jėga įjungtos į SSSR kitos tautos buvo vienodos totalitarizmo aukos. Ne! Rusų tauta, būdama skaitlingiausia, buvo pagrindinė šios mašinos varomoji jėga. Savo rankose ji laikė ir tebelaiko tą patį ,dar carizmo laikais susikurtą kruviną įrankį, kurį jau tada (spalio revoliucijos laikais), pasauliui apgaulingai skelbdama šviesiausias komunizmo idėjas, sau klastingai pasiliko. To įrankio pavadinimas – imperializmas! Pasaulis šiandieninei Rusijos valdžiai turi dar kartą labai aiškiai pasakyti, kad tokia valstybinė politika tarptautiniuose santykiuose nebeturi perspektyvų.
O kodel tik prie Rusijos ambasados?
Juk Ukrainos tragedija tai Obamos ir Putino ranku darbas.
Bet jie broliai rankeles.
Smegenys yra IMF:)
Alkas – joks tautinis portalas.
Sarmatai yra arciau.