Vasarį į literatūros ir bendravimo šventę tūkstančius skaitytojų 16-ą kartą suburs Vilniaus knygų mugė, pristatysianti daugiau nei 300 renginių. Atkreipti dėmesį į aktualias temas kvies tradicinė „Diskusijų klubo“ programa. Čia keturias dienas Lietuvos ir užsienio svečiai kartu su intelektualaus pokalbio pasiilgusiais lankytojais diskutuos ne tik apie knygas, bet ir kultūros, politikos, socialinėmis temomis.
„Vilniaus knygų mugė mums yra ne tik kultūrinis įvykis, bet ir diskusijų arena. Džiaugiamės galėdami skirti dėmesio diskusijoms apie literatūrą – detektyvo žanrui skirtuose pokalbiuose Rasa Drazdauskienė skatins Lietuvos autorius nepamiršti detektyvinių istorijų. Renginyje taip pat paliesime ir geopolitines bei socialines aktualijas. Aptarsime nerimą keliančią Ukrainos situaciją, jos atspindžius mūsų šalyje. Pokalbiuose išryškinsime politinės ir ekonominės migracijos skirtumus ir ieškosime jų raiškos literatūroje. Visa tai – vos kelios vyksiančių pokalbių temos“, – trumpai rengiamas diskusijas pristato už mugės kultūrinės programos sudarymą atsakingo Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.
Detektyvinė Vilniaus knygų mugės tema įskėlė kibirkštį svarbiausiai tarptautinei diskusijai „Detektyvas kaip šiuolaikinė pasaka“. Tyrimas, gėrio ir blogio kova, triumfuojanti intelekto galia – tai vos keli kriminaliniams romanams būdingi akcentai. Kas išskiria šį žanrą iš kitų? Kas kriminaliniuose romanuose svarbiausia: gudrus siužetas, stiprus pagrindinis veikėjas, meistriškai aprašyta veiksmo aplinka? Kas šiose istorijose traukia, o kas atstumia? Kaip keitėsi šių romanų temos ir koks jų vaidmuo šiuolaikinėje literatūroje? Apie visa tai „Forume“ mintimis dalysis rašytojos Katarzyna Bonda (Lenkija), Sala Simuka (Švedija), Lundo universiteto profesorė Kerstin Bergman (Švedija).
Manančius, kad detektyvinė literatūra Lietuvoje skurdi, turėtų sudominti pokalbis „Detektyvų vaivorykštė“ su kriminalinių romanų autoriais Valdu Bartusevičiumi, Birute Mackonyte, Kaziu Almenu ir Pavelu Borkovskiu. Rašytojai supažindins su Lietuvos detektyvinės literatūros įvairove ir pristatys skaitytojų rečiau atpažįstamas detektyvų pakraipas: psichopatinio, masinio žudiko stilių, privataus seklio kategoriją, išskirtinio laikotarpio detektyvą, specialių tyrimų grupės kriminalus ir kitus.
Diskusijos metu išsiaiškinti „Kas nužudė rašytoją?“ bandys komiksų autorė Miglė Anušauskaitė. Pokalbio centre atsidurs literatūros kritikai, karikatūristai, populiarioji literatūra. Žaismingo tyrimo metu pajudės nusistovėjusios literatūrinės klišės, dalyviai iš naujo pažvelgs į rašytojo visuomenėje atliekamą vaidmenį.
Dėmesys politikos, istorijos ir socialinėms temoms
Knygų mugės „Diskusijų klubas“ kvies spręsti ir aktualius socialinius, istorijos bei politikos klausimus. Tarptautiniame pokalbyje „Nuo šaknų prie maršrutų: persvarstant Rytų Europos (e)migracijos literatūrą“ įvairių šalių literatūros mokslininkai ir rašytojai kalbės apie migracinę tapatybę, klajoklišką buvusio Sovietų Sąjungos bloko tautų mentalitetą, ryškins skirtumus tarp priverstinės pokario ir šiuolaikinės emigracijos literatūrų. Pašnekovai Benediktas Kalnačas (Estija), Michailina Lemeškina (Čekija), Dalia Cidzikaitė, Laurynas Katkus ir Liutauras Labanauskas aptars skirtingų tautų migracijos patirtis ir jų refleksiją (e)migracijos naratyvuose.
Tai ne vienintelis pokalbis, sutelksiantis į būties problemas. Jį pratęs diskusija „Europos tapatybės mįslė: Europos centras ar provincija?“ su Edmundu Jakilaičiu, Gabrieliumi Landsbergiu, Juliumi Sasnausku, Rimvydu Valatka ir Edita Mildažyte.
Gintautas Mažeikis, Kęstutis Girnius, Gregoris Feiferis (JAV), Aleksanderis Butsenka (Ukraina) ir kiti kvies pažvelgti į nerimą keliančią Ukrainos situaciją bei jos atspindžius Lietuvoje. Kokias priemones smurto ir karo akivaizdoje gali pasiūlyti kaimyninės šalys, pasaulio viršūnės ir sąjungos? Kada kūrėjai ir kūrybinių industrijų dalyviai jaučia didesnį polėkį: laisvės ar suvaržymo akivaizdoje? Koks rašytojų ir poetų vaidmuo sudėtingos politinės situacijos metu ir Rytų Europos modernizacijos procesuose?
Greta diskusijų į Forumą atkeliaus tradicinė „LRT studija“
Neatskiriama Vilniaus knygų mugės dalis – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos studija, šiemet diskusijose, susitikimuose ir knygų pristatymuose lankytojų lauks 3-ioje salėje, gerokai didesnėje Forumo erdvėje. Keturias dienas veiksianti studija įtrauks ne tik esančiuosius mugėje, bet tiesioginėmis transliacijomis suteiks galimybę virtualiai Vilniaus knygų mugėje apsilankyti ir nutolusių Lietuvos kampelių gyventojams.Be to, įdomiausių, didžiausią išliekamąją vertę turinčių susitikimų įrašai bus įtraukti į LRT „Aukso fondą“ ir taps prieinami žiūrovams net dešimt metų.
Diskusijų programa – tik dalis turtingos Vilniaus knygų mugės kultūrinės programos. Organizatoriai pristatys naują muzikos leidybai ir gyviems pasirodymams skirtą „Muzikos salę“, švęsti Naujus metus vėl kvies kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“, populiarių detektyvų ekranizacijų mėgėjų lauks „Knygos kino salė“, mažuosius skaitytojus susidraugauti „Vaikų scenoje“ kvies personažai iš knygų, „Bukinistų pasaže“ bendraus seniai nesimatę bičiuliai.
Detali programa bus skelbiama vasario pradžioje. Didžiausia ir svarbiausia knygų mugė Baltijos šalyse šiemet vyks vasario 19–22 dienomis parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Prekyba išankstiniais bilietais pradedama nuo sausio 19 d.
