Kai net sveikas maistas tampa priešu

Gyveni sveikai, bet vis dažniau skauda galvą, pučia pilvą ar net išberia odą. Maža to, pradeda augti svoris. Tačiau gydytojams vis nepavyksta nustatyti negalavimų priežasties. Ką daryti?

Gali būti, kad atsakymas čia pat: organizmas nebetoleruoja kai kurio net ir sveiko maisto, todėl susergama lėtine maisto alergija. Specialistų pastebėjimu, ši bėda dabar užklumpa kas antrą žmogų. Jos nustatymo būdas skiriasi nuo iškart pasireiškiančios maisto alergijos diagnostikos ir kartais primena detektyvą.

Klasikinė maisto alergija gali prasidėti net po keliolikos sekundžių ar minučių paragavus organizmą įjautrinančio maisto. Žmogui gali perštėti bei niežėti burną, pykinti, išberti odą ir kt. Kartais ištinka ir gyvybei pavojingas anafilaksinis šokas. Norint nustatyti, kokių produktų pacientui reikia vengti, atliekama jo apklausa (anamnezė) bei ištiriamas imunoglobulino E kiekis kraujyje. Greitos maisto alergijos diagnozavimas dažniausiai nepateikia staigmenų nei gydytojui, nei pacientui.

Lėtinę maisto alergiją irgi galima nustatyti ištyrus kraują. Tačiau atliekant maisto netoleravimo testą ištiriamas ne imunoglobulino E, o imunoglobulino G kiekis.

„Būtent šios imunoglobulino klasės antikūnai po truputį kaupiasi organizme, kai žmogui vartoja jam netinkamą maistą. Išaugus jų koncentracijai prasideda odos problemos, didėja antsvoris, vargina galvos skausmai ar net migrena, apima lėtinis nuovargis, sutrinka virškinamojo trakto veikla ir kt.“, – aiškino „Medicina practica“ laboratorijos vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.

Didžiausia problema, kad žmogus minėtų simptomų net nesusieja su lėtinės maisto alergijos galimybe, nes ši liga duoda signalus po valgio praėjus 3–72 valandoms.

„Ar lengvai prisiminsite, ką valgėte prieš dvi–tris dienas? Nemalonius virškinimo simptomus žmonės dažniausiai priskiria persivalgymui, įsiskaudėjus galvai griebiasi vaistų, nuolatinį nuovargį susieja su intensyviu darbu. Todėl ieškant sveikatos pablogėjimo priežasčių reikėtų įvertinti ir lėtinės alergijos galimybę“, – pastebėjo gydytojas.

Jam pačiam irgi teko vaduotis iš lėtinės alergijos spąstų.

„Prie keletą metų pradėjau nerimauti dėl pradėjusio augti svorio. Kontroliavau suvartojamų kalorijų kiekį, bet tai nedavė rezultatų. Kartais net ir nedaug pavalgius skrandis užsipildydavo, tiesiog netekdavau energijos. Ištyrus kraują paaiškėjo, kad mano organizmą dirgina morkos, česnakai, ananasai, sūris ir kiaušinio baltymas. Pasistengiau pusę metų šių produktų nevartoti. Per mėnesį netekdavau po kilogramą antsvorio. Dabar savijautos bei išvaizdos pagerėjimas – akivaizdus“, – pasakojo S. Barakauskas.

Pasak gydytojo, maisto netolerancijos atsiradimui įtakos turi paveldėtas polinkis sirgti alergija, virškinamojo trakto būklė, netinkama mityba, įvairių vaistų, ypač – antibiotikų vartojimas, skatinantis disbakteriozės atsiradimą, po kurios gali prasidėti ir daugiau virškinimo problemų.

Beje, susargdinti gali ne tik konservantų prikimštas, bet ir ekologiškas maistas. Štai sveiką gyvenimo būdą gyvenanti moteris įvairiais būdais stengėsi išsiaiškinti savo 3–4 metukų kūdikio, maitinamo tik motinos pienu, kankinančios alergijos priežastį. Mažylis buvo įjautrintas tiek, kad virpėjo nuo kiekvieno judesio. Teko atlikti maisto netoleravimo testą, galintį įvertinti netoli 300 skirtingų maisto produktų. Atsakymas nustebino ir medikus. Kraujo analizė parodė, kad dėl mažylio bėrimų kalti mamos dažnai valgomi lazdynų riešutai. Juo išbraukus iš moters valgiaraščio, išnyko ir sūnelio alergija.

Atsisakius lėtinę alergiją išprovokuojančio maisto organizmas valosi nuo imunoglobulino G antikūnų. Tuomet savijauta netrukus pagerėja, tirpsta nereikalingi kilogramai.

Gera žinia: netoleruojamo produkto nereikia atsisakyti visam laikui. Po metų vėl galima pradėti jį vartoti nedideliais kiekiais, tačiau ne dažniau kaip kas keturias dienas, kad vėl neužsivestų ydingas alergijos mechanizmas.

Lėtinės alergijos požymiai:

– nuolatiniai virškinimo sutrikimai, susikaupusios dujos,
vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, dirgliosios žarnos sindromas,
– galvos skausmas ir net migrena,
– odos niežulys, atopinis dermatitas,
žvynelinė (psoriazė), aknė,
– sąnarių skausmai,
– lėtinis nuovargis ir nutukimas.