Penktadienis, 19 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

V. Rutkūnas. Studentų ramuva kelia Lietuvą

Valdas Rutkūnas, www.alkas.lt
2011 03 25 13:00
18
V.Rutkūnas. Lietuvių laimės kelias (I)
Valdas Rutkūnas
Valdas Rutkūnas

Studentija visais laikais susijusi su jaunystės veržlumu, žinių troškimu, naujų iššūkių kėlimu ir ryžtu. Tai yra viena svarbiausių visuomenės dalių, rodanti, kuria linkme eina šalis, koks gyvenimas mūsų laukia ateityje. Kartu negalima būtų pasakyti, kad tai pati išmintingiausia tautos dalis, nes jaunystė susijusi ir su ieškojimais bei klystkeliais.

Pasaulio istorijoje yra nemažai liūdnų pavyzdžių, kaip jaunimo judėjimai pasitarnaudavo griovimui, smurtui ir fanatizmui. Kinų studentai chunveibinai prieš kelis dešimtmečius tarnavo komunistiniam režimui ir beveik sugriovė senąją kinų kultūrą; Afganistano studentai talibai įvedė fudamentalistinį islamo režimą.

Visgi didžioji studentijos dalis visuomet atstovavo šviesiąsias jėgas ir būtent studentai daugiausiai priešinasi globalizacijai, aktyviai dalyvauja gamtosaugoje, tautinės kultūros išsaugojime, sugrąžinant tautines vertybes, į kurias visuomet kėsinosi grobuoniška vartotojiška kultūra.

Lietuvos XIX–XX a. pradžios tautinis atgimimas neabejotinai susijęs su studentija. Daugelis tautos žadintojų būtent studijų laikais ėmė domėtis lietuvių kultūra, Lietuvos istorija. Nemažai iš jų kalbėjo lenkiškai ir tik studijuodami pradėjo mokytis lietuvių kalbos, nes iki tol vyravo nuomonė, kad tai prastuomenės kalba. Tautinės kultūros atgimimas sudarė sąlygas atgimti ir nacionalinei mūsų valstybei.

Sovietiniais laikais tautinė kultūra dėl sudaiktėjimo paplitimo ir komunistinės ideologijos priešiškumo  balansavo ant išnykimo ribos. Tačiau 7-jame dešimtmetyje, vadinamajame „sovietinio atšilimo“ laikotarpyje, kilo naujas  pasipriešinimo vartotojiškumui, gamtos ir kultūros niokojimui jaunimo judėjimas, pavadintas kraštotyrininkų ramuva.

„Mes įsteigėme Vilniaus kraštotyrininkų ramuvą, norėdami patys geriau pažinti per tūkstantmečius sukrautus liaudies kultūros turtus ir padėti susipažinti su jais visuomenei. Mes manome, kad šviesus liaudies žvilgsnis į ateitį, jos sveika pasaulėjauta, grindžiama žmogaus ir visatos vieningumo pajautimu, grožio ir gėrio supratimas pravers mūsų laiko žmonėms. Todėl ramuvos kūrėjų tikslas – ne tik tyrinėti liaudies kultūros apraiškas, bet ir padėti žmonėms turėti iš jų naudą kasdieniniame gyvenime. Liaudies meną, papročius, tautosaką mes laikome ne užgesusiomis vertybėmis, o mūsų kasdienai reikalingų dvasinių vertybių šaltiniu.“ (Ramuva. 1969.01.31).

„Ramuvos vardą nutarta rašyti mažąja raide, nes ketinta ramuvas steigti visoje Lietuvoje, jis turėjo pakeisti klubo vardą. Ramuvos ypatumas buvo tas, kad joje buvo akcentuojama kultūrinė praktinė veikla. Liaudies kultūra turinti grįžti į gyvenimą, o ne būti tik muziejine vertybe.

Pirmame 1969 m. išleistame „Ramuvos“ laikraštėlio numeryje yra įžanginis straipsnelis „Ką ramuva veiks“. Jame rašoma: „Ramuvoje klausysimės senų žmonių dainuojamų dainų ir sakmių, pasakų bei stengsimės jas suvokti; dainuosime ir seksime patys; švęsime senas liaudiškas šventes, kurias kadaise pasisavino ir bandė sau pritaikyti krikščionybė; minėsime įvairias kultūrines sukaktis. Be to, keliausime po gimtąjį kraštą, lankysime jo žmones ir paminklus“ (Ramuva, 1969. I. 31).

„Toks idėjos ryšys su veikimu buvo svarbiausia ramuviečių veiklos ypatybė. Tradicinės kultūros vertybės turėjo gyvuoti, o ne gulėti knygų lentynose ar muziejuose. Todėl veikla ir idėjos buvo neatskiriamos“ – rašo Jonas Trinkūnas knygoje „Lietuvių Senosios Religijos Kelias“ (Vilnius, Asveja, 2009, p. 244).

Tautinis pakilimas buvo labai gyvybingas ir stiprus: šimtai jaunimo važiavo rinkti tautinės kultūros paveldo į Lietuvos kaimus, mokėsi dainų ir šokių, pradėtos švęsti Rasos, Vėlinių ir kitos kalendorinės šventės, buvo iš naujo atkuriamos apeigos ir tradicijos.

Niūrioje, pilkoje sovietinėje realybėje, kurioje žmonės dažnai atsikvėpdavo tik vartodami alkoholį, ramuvietiškas judėjimas buvo nesustabdomas, kaip ugnikalnio išsiveržimas, šviežias, kaip šilo ošimas, gaivus, kaip šaltinio vanduo. Liaudies dainas atvira širdimi dainuojantys  jaunuoliai, žibančios šokėjų akys ir įkaitę jų veidai, linksma armonikų melodija, kaitri aukurų ugnis, tautinių marškinių lino baltumas buvo naujo neišvengiamo Lietuvos atgimimo ženklai ir nepriklausomybės dvasios jėga. Pradėti kurti folkloriniai ansambliai, kurie visuomet savo sceninius pasirodymus užbaigdavo gyvomis vakaronėmis. Tautinio atgimimo vadai nutarė įkurti pirmąją studentų tautinės kultūros organizaciją.

1970 m. įkuriama Vilniaus Universiteto kraštotyrininkų ramuva. Senieji „Mokslų motinos“ skliautai kartą į savaitę aidėdavo nuo studentų dainų ir šokių, vyko susitikimai su tautos paveldo žinovais,  liaudies vertybių lobyno studijos. Savaitgaliais studentai keliaudavo pažinti gimtojo krašto ir tiesiogiai perimti tautinės kultūros vertybių iš liaudies pateikėjų.

Studentiško entuziazmo pakilimas buvo labai didelis, todėl, kaip tik pasibaigus „atšilimo“ laikotarpiui, tai neliko nepastebėta sovietinių ideologinių struktūrų, kurių viena svarbiausių užduočių buvo gniaužti bet kokius tautiškumo proveržius. Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuva pateko į griežtą sovietinio saugumo kontrolę. Ramuvos idėjinis vadovas, dėstytojas Jonas Trinkūnas buvo išmestas iš universiteto su išplatintais įsakymais nepriimti į jokį kitą darbą. Naujasis  kraštotyrininkų vadovas dėstytojas Venantas Mačiekus turėjo kiekvieną savaitę atsiskaitinėti apie ramuvos veiklą saugumo įgaliotiniui Vilniaus universiteto prorektoriui.

Teko panaudoti  didžiausią diplomatijos meną, išradingumą ir laviravimą, kad studentų kraštotyrininkų ramuva galėtų tęsti savo veiklą. Todėl veikloje ir ataskaitose tekdavo pakaišioti sovietams priimtinų ideologinių akcentų. Taigi veikla tapo pusiau konspiracinė, bet išlaikė tautinę dvasią, ugdė tautines vertybes. Kiekvienais metais vis kitoje Lietuvos apylinkėje vykdavo kompleksinės kraštotyros ekspedicijos, kur iki pusantro šimto studentų rinkdavo kalbos dalykus, dainas, pasakojamąją tautosaką, liaudies muziką, ratelius ir šokius, etnografinę medžiagą, istorines, gamtines, sociologines žinias, liaudies meną, architektūrą ir kitas liaudies kultūros vertybes. Ir tai nebuvo vien sausas mokslinis tyrinėjimas. Kiekvienas ekspedicijos vakaras baigdavosi uždegančiais liaudiškais šokiais ir dainomis – tai būdavo tarsi gyvojo tautiškumo proveržis vis kitoje Lietuvos vietoje, kuris įjungdavo ilgalaikę prigimtinės kultūros atgijimo programą.

Surinkta kraštotyrinė medžiaga buvo tvarkoma, saugoma fonduose, leidžiamos monografijos ir galiausiai visa tai kas išsaugota vėl buvo gražinama į gyvenimą. Per keliasdešimt metų studentų dėka buvo nuveiktas milžiniškas tautos gyvybiškumą išsaugantis darbas – svarbiausia buvo suspėta laiku perimti tautinės kultūros pagrindus iš mūsų senolių, taip užtikrinant kultūros perimamumą ir tęstinumą. Buvo nuveiktas darbas, kurio daugelis ekonomiškai stipresnių šalių nepajėgė padaryti, kadangi tose šalyse dėl ankstyvesnio krikščionybės atėjimo ir greitesnio vartotojiškos kultūros įsigalėjimo, didžioji dalis tautiškos kultūros išnyko iki atsiradimo  naujų technologijų, įgalinančių plačiai fiksuoti senąją kultūrą.

VU kraštotyrininkų ramuva sėkmingai atlaikė visą sovietmetį, tačiau prigeso jau laisvoje Lietuvoje, kai XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje tautinės vertybės imtos ignoruoti o jaunimo veikla imta kreipti į daiktiškumą, į  tariamą „itegraciją į Vakarus“

VU ramuvos 40-mečio proga buvo susirinkęs didelis būrys ramuviečių. Pirmasis Universiteto kraštotyrininkų ramuvos pirmininkas filosofas Arvydas Šliogeris ištarė lemtingus žodžius: „Sovietmečiu Lietuvoje buvo vykdomas genocidas – naikinama tauta, bet dabartinis genocidas žymiai didesnis, nes dabar tauta nesugeba atpažinti savo priešo, nesugeba apsiginti ir ji žūsta“. Profesoriaus žodžius patvirtina statistika: pagal savižudybių skaičių, mažą gimstamumą ir emigraciją pirmaujame.

Jei išsilaikys tokie naikinimosi rodikliai, paskutinis Lietuvis mūsų Tėvynę paliks po 70 metų. Tai ne tik genocidas, bet ir katastrofa! Lietuva kasmet netenka virš 80 tūkstančių tautiečių! Ir tokie dalykai vyksta ne dykumoje, ne žemės drebėjimų, tornado, cunamių siaubiamoje valstybėje, bet nuostabioje žydinčioje, vaisingoje žemėje, kurioje nėra jokių gamtinių kataklizmų, nevyksta jokie kariniai konfliktai, neužteršta aplinka, neužgriozdinta milijoniniais miestais. Čia ta žemė, kurioje tūkstantmečius gyveno mūsų protėviai, puikiai galime gyventi mes ir mūsų ainiai.

Lietuvos žmonėms būtina skubiai susitelkti, pakilti naujam atgimimui, surasti tvirtą pagrindą atsparai ir gyvavimui. Pakilimas bus sėkmingas tuomet, kai į jį įsijungs jaunimas su priešakine jėga studentija.

Koks dabartinio Lietuvos studento portretas? Tai jaunuolis, didžiąją dalį laiko praleidžiantis prigludęs prie kompiuterio, nusivylęs, pasyvus, neiniciatyvus, išsibarstęs vartotojas, o ne kūrėjas, susirūpinęs kaip gauti, o ne duoti, besidairantis kur emigruoti… Vaizdas prastas, nedžiugina ir jaunimo bendravimo kultūra, gausiai paramstyta alkoholiu, kvaišalais. Studentiškų organizacijų beveik nėra, o esančios yra silpnos ir neaktyvios, dažniausiai susijusios su karjeros nuostatomis. Nenuostabu, kad šiame liūdnokame fone, dauguma abiturientų svarsto galimybę ir stengiasi studijuoti užsienyje.

Neseniai kalbėjausi su viena Londono studente. Lietuvių studentai Anglijos universitetuose susibūrę į klubus. Pasidomėjus, pašnekovė papasakojo, jog dalyvavusi dviejuose jos universiteto lietuvių susibūrimuose: vienas buvo eilinis „tūsas“ , antras – didelis žingsnis į priekį – virė cepelinus. Panašu, kad ir emigracijoje lietuvių studentai nėra naują pasaulį kuriančia jėga.

Šiame nuosmukio ir nusivylimo dugne neišvengiamai prasikala ir šviesių tautinių daigų. Vis daugiau Lietuvos studentų dalyvauja folkloro ansambliuose, klubuose, neformaliose tautinės kultūros būreliuose. Jie sugeba susikurti gaivias oazes – čia jau nesutiksi pilko statistinio studento. Tačiau tai daugiausia uždaros, palyginti negausios grupės, o didžioji masė studentijos lieka nuošalyje.  Kaip  tyras oras dabar yra būtinas platus studentų judėjimas, suprantantis, kad be bendro kultūrinio pagrindo be tautinių vertybių visumos perėjimo lietuvių tauta neturi ateities.

Būtina nauja atgimimo banga. Tam reikia žmonių, ieškančių bendro būvio galimybių. Ir čia gali pasitarnauti prieš keliasdešimt metų įkurtos ir Lietuvą pažadinusios ramuvos idėja.

Simboliška, kad pirmojo pavasarinio mėnesio pirmąjį pirmadienį (kovo 7 d.), tarsi tinkamiausiu pradžios ir budimo laiku,  senuosiuose Vilniaus universiteto rūmuose susirinko būrys patyrusių VU ramuviečių ir dabartinių studentų. Susirinko su ryžtu atkurti ramuvą, todėl visos kalbos buvo skirtos, kaip perduoti patirtį jaunimui, kaip toliau veikti ir bendradarbiauti, studentai išsakė savo lūkesčius.

2011 03 07, jaunimas ramuvos atkūrimo suėjime
2011 03 07, jaunimas ramuvos atkūrimo suėjime

Dabar susiklostė nauja situacija – kaimuose mažai beliko senųjų tradicinės kultūros pateikėjų, tačiau gyvąją tradiciją dabar gali perduoti anuometiniai studentai. Jie įgavę patirties išmoko žinias ir įgūdžius, įgytas studijų metais ramuvoje, taikyti savo gyvenime, pratęsė tautos tradiciją ir suteikė jai gyvybės. Dabar atėjo svarbus ir neatidėliotinas  metas patirtį perduoti jauniesiems studentams –  yra gebančių mokyti dainų, šokių, pagroti vakaronėse, vesti žygius, skaityti paskaitas. Tradicinėje kultūroje visais laikais buvo gerbiama patirtis ir išmintis – šios idėjos gyvuoja ir ramuvoje.

2011 03 07, ramuvos senbūviai ramuvos atkūrimo suėjime
2011 03 07, ramuvos senbūviai ramuvos atkūrimo suėjime

Ramuvos atkūrimo renginys prasidėjo daina, o baigėsi vakarone:

Vilniaus Universiteto ramuva atgijo. Jau įvyko pirmosios paskaitos, pirmieji studentų susitikimai ir pasitarimai. Sumanyta į užsiėmimus, paskaitas, renginius kviestis ir Vilniaus vyresniųjų klasių moksleivius. Jau atsirado mokyklų, norinčių bendradarbiauti. Kokia ateitis ir galimybės laukia pakilusios ramuvos?

Atsivėrė iniciatyva sukurti lietuvio šviesuolio trijų pakopų ugdymo sistemą:

1) tautinės kultūros žinių, įgūdžių ir mokėjimų lavinimas (dainų, šokių, muzikavimo, tautodailės, senųjų amatų mokymai ir t.t.);

2) žinių ir mokėjimų taikymas ir praktika: vakaronės, žygiai, stovyklos, kalendorinės šventės ir t.t.);

3) veikla Lietuvai ir žmonėms: ekspedicijos, tyrinėjimai, talkos, projektinė-kūrybinė veikla ir t.t.

Tokia sistema leistų kryptingai ugdyti jauną žmogų nuo mokymų iki brandžios asmenybės, kuri pati gali skleisti tautos kultūrą ir vertybes visuomenėje. Jei pavyktų sėkmingai išvystyti tokią veiklą Vilniaus Universitete, atsivertų keliai tam ir kitose aukštosiose mokyklose. Svarbiausia, kad patys studentai pajustų tautinės kultūros gyvybę, bendravimo džiaugsmą ir kūrybos laimę.

Kam turėtų rūpėti toks naujas studentiškas judėjimas? Pirmiausia patiems universitetams, nes tai galimybė pakelti tautinę savimonę ir sustabdyti akademinio jaunimo emigraciją. Studentams – nes tai galimybė įgauti tvirtą kultūrinį pagrindą, reikiamas žinias ir gebėjimus visaverčiam gyvenimui. Visuomenei – nes tai galimybė, kad jauni išsilavinę, tautą gerbiantys žmonės liks Lietuvoje, bus sustabdytas tautos nykimas, Lietuva pakils. Todėl reikalingos visų sutelktos pastangos padėti tautinės studentijos proveržiui.

Tam ir atkuriama ramuva – nepolitinė, nereliginė kultūrinė organizacija, kurioje gali dalyvauti bet kurios tautybės studentai, gerbiantys tradicinę lietuvių kultūrą.

Juk dabar laisvoje Lietuvoje turime daug didesnes galimybes nei sovietiniais laikais atgaivinti ir išplėsti tokią veiklą. Turime geras galimybes ugdyti naują, savo protėvių vertybes gerbiantį ir puoselėjantį žmogų. Tai įvyks, jei suprasime, susitelksime ir veiksime.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Atkuriama VU kraštotyrininkų ramuva

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 18

  1. Kalvis says:
    11 metų ago

    Labai įdomu kaip Kelmėje sekasi realizuoti ramuvos idėjas? Šiaip, straipsnyje pastebėjau kad ne viskas pailiustruota skaičiais. Gal ir įkūrė studentai talibus (savo tipo ramuvas), gal. Bet mums tai nesvarbu, nes anie fundamentalistai viską daro mūsų nesiklausdami. Man asmeniškai visada buvo keista, kad universitetuose muziką studijavę studentai išeina gyventi ir dirbti neišmokę groti, neišmokę nė vienos dainos dainuoti, nei vieno šokio šokti. Klausantis “Dainų dainelių” ir kitų “Maximtalentų” konkursų susidaro įspūdis, kad Lietuvos mokyklų muzikos mokytojai iš visų jėgų stengiasi užmušti Lietuvos kultūrinį paveldą. Juk nėra jokios prievartos, kodėl jie taip daro?

    Atsakyti
  2. Žygeivis says:
    11 metų ago

    Kam gi reikia dėti tokias “suakcentuotas” “ideologines klišes” pačioje straipsnio pradžioje:

    “Pasaulio istorijoje yra nemažai liūdnų pavyzdžių, kaip jaunimo judėjimai pasitarnaudavo griovimui, smurtui ir fanatizmui. Kinų studentai chunveibinai prieš kelis dešimtmečius tarnavo komunistiniam režimui ir beveik sugriovė senąją kinų kultūrą; Afganistano studentai talibai įvedė fudamentalistinį islamo režimą.”

    Panašiai kaip rašydavo sovietmečiu – “viskas būtų gerai, bet va …” 🙂

    Apskritai, apie kokius Lietuvos “talibus”, “chunveibinus” ir pan. galima kalbėti 1965-1970 m.?

    Tada ramuvos kūrėsi, kovodamos su akiplėšišku Lietuvos rusinimu ir lietuvių tautinės kultūros naikinimu?

    Ir “tuometiniais “talibais” buvo labai gerai oficialios sovietinės valdžios palaikomi “tarybiniai aktyvistai” (lygiai kaip ir komunistinėje Kinijoje – chunveibinai).

    Atsakyti
  3. Žygeivis says:
    11 metų ago

    Pasiskaitykite:

    Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuva

    http://www.ramuva.lt/

    Atsakyti
  4. ermis says:
    11 metų ago

    prisiminė, kaip numirėlis persti – 20 metų praėjo nepriklausomybės, ir, še tau, kokie mes buvome 70-tais. ko laukė? kol liks mažiau gyvų liudininkų?

    Atsakyti
  5. Vilmantas Rutkauskas says:
    11 metų ago

    Kaip visada, kažkas kalba apie jūrą, o kažkas – apie rūrą.

    Atsakyti
    • Ona says:
      11 metų ago

      Vilmantai, ar tai Jus is Marijampoles kilimo, lankete dailes mokykla? Pazinojau viena miela Vilmanta,jeigu tai Jus, malonu butu atsipazinti. Jeigu tai ne tas Vilmantas, tuomet, atsiprasau.

      Atsakyti
  6. Deina says:
    11 metų ago

    Kalbėkime apie esmę, o dabar kabinėjamės prie žodžių.
    Sveikinu. Tai gera žinia. Labai gerai, kad atsirado galimybė studentams, būtent, kur išmokti dainų, muzikos, šokių ir t.t. Ką mokysies pats norėdamas, nepamirši visą gyvenimą. Paskui norėsi tą perduoti ir kitiems…
    Siekime aukštesnio, o ne knyskimės į žemę… Sveikinu!

    Atsakyti
  7. Jonas Vaiškūnas says:
    11 metų ago

    Sveikinu ramuviškius, bet šiek tiek abejojiu ar šiuolaikinis jaunimas patemps tokią veiklą. Pagyvensime pamatysime.

    Atsakyti
  8. Barbora says:
    11 metų ago

    Tai kad ponas Valdas visiukus baiges, jis statybininkas, o ne muzikos mokytojas… Matyt nesekmingai verslvo uzsieny, kad jau imasi veiklos Kelmej:)))

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      11 metų ago

      Kaimo bobutė Anastasija nebaigus ir visiukų – o tokias sutartines traukė, kad Barborai seilė varvėjo. Ar ne Barbora – ne į mietą ne į tvorą?

      Atsakyti
  9. Gles says:
    11 metų ago

    Visi mes visu pirma zmones, o zmones keiciasi. Kaip ir visuomene, pasaulis.
    Manau, kad labai svarbu grizti prie tikru dalyku, prie tikro, o ne dirbtinio pasaulio. Prie tikru daiktu, tikru zmoniu, tikro bendravimo.. Folkloras, tradicine kultura yra arti tikru dalyku, nes kilo is gamtos. Taciau nebegalima grizti i praeiti. Folkloras, tradicine kultura taip pat gali buti tikras arba netikras, primestas. Pasaulis juda.
    Manau visiems svarbu ir idomu kurti. Kurti tai, kas aktualu siandien. tai kas aktualu visada. Maistas, drabuziai, apeigos, sventes… kurti yra linksma, lengva ir paprasta. Teireikia sudaryti salygas, aplinkybes kurybinems jegoms reikstis.
    Linkiu kurti tikrus dalykus 🙂 Ir is sirdies 🙂

    Atsakyti
  10. Dalius says:
    11 metų ago

    Geras ir teisingas straipsnis. Tai kas rašoma jame, mačiau būdamas studentu ir tebematau jau 25-20 metų.
    Šiuolakiniams studentams- studijuokit, gilinkitės į visa tai. Svarbiausia dainuokit,švęskit,šokit. Manau, kad senoji kultūra turi būti ,,gyva”. Sekmės

    Atsakyti
  11. Prusas says:
    11 metų ago

    na pavargs kurti – pavargs, bet bent jau kuri laika ta vezima temps, juk pradzioj buvo Norbertas Velius veliau Veronika Pavilioniene ir galiausiai susiviliojo buvusiu komjaunuoliu vaikai…kas tame blogo?

    Atsakyti
  12. K says:
    11 metų ago

    na, kaip ir visos sektos, gražiai prisistatėt su visu brainwash’u 🙂

    Atsakyti
    • Amelija says:
      9 metai ago

      Teiginys, kad studentiškų organizacijų beveik nėra, o esančios yra silpnos ir neaktyvios, neatitinka tikrovės. Yra, ir daug. Tik joms mažai rūpi užsiiminėti neperspektyviu praeities “gaivinimu”, nes tai istorikų, šiaip mėgėjų ir entuziastų veikla. Jaunas žmogus siekia būti šiuolaikinis, perspektyvus, paklausus profesionalas, o ne ūbauti ant piliakalnių.

      Atsakyti
  13. Андрей Ершов says:
    9 metai ago

    Šie žodžiai alsuoja išminties. Valdas – tikras patriotas!

    Atsakyti
  14. Sėlis says:
    9 metai ago

    O tai negali jaunuolis buti ir siuolaikinis, perspektyvus bei paklausus profesionalas ir tuo paciu laisvu metu “ubaujantis ant piliakalniu”? Kodel tu laikai “ubavima ant piliakalniu” atsilikimu ir nemoksiskumu, o “ubautojus” dykaduoniais?

    Atsakyti
    • Sėlis says:
      9 metai ago

      Cia Amelijai.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

VILNIUS TECH studentai | VGTU nuotr.

Paaiškėjo, ką rinkosi būsimieji studentai

2022 08 18
Būsimi studentai teikia prašymus studijuoti | lrv.lt nuotr.

Ką apie PSD turi žinoti būsimi studentai?

2022 08 14
Būsimi studentai smm.lt nuotr.

Kokie svarbiausi patarimai pirmakursiams?

2022 08 07
Prezidentų vardinių stipendijų laimėtojai | jp.lt nuotr.

Prezidentų vardinių stipendijų laimėtojai

2022 08 03
Vilniaus universitete darbą pradeda mokslininkai iš Ukrainos | VU nuotr.

Kokias studijas rinkosi stojantys į VU

2022 08 01
Vilniaus Universitetas | wikipedia.org nuotr.

Būsimų studentų pasirinkimas nesikeičia

2022 07 29
Būsimi studentai smm.lt nuotr.

Pirmakursiai gali gauti valstybės remiamą paskolą

2022 07 27
Stojimas į aukštąsias mokyklas | mruni.eu nuotr.

Stojant į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?

2022 07 25
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga

Studijų programos ir laukiančios stipendijos

2022 07 21
Vilniaus Gedimino technikos universitetas | VGTU nuotr.

Pasirinkimas stojantiesiems į bakalauro studijas

2022 07 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Aušra Liutkutė (sopranas), Giedrė Gabnytė (vargonai) | Alkas.lt ekrano nuotr.
Menas

Šv. Roko atlaiduose muzikos garsais bus pagerbtas neįprastas M.K. Čiurlionio paveikslas

2022 08 19
Paminėtos „Santara“steigimo 110-osios metinės | R. Kaminsko nuotr.
Istorija

Paminėtos Mažosios Lietuvos lietuvių jaunimo draugijų sąjungos „Santara“steigimo 110-osios metinės

2022 08 19
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 18 14:42

2022 08 18
Šalyje pradėtas priedangų ženklinimas
Lietuvoje

Šalyje pradėtas priedangų ženklinimas

2022 08 18
Šiauliai | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Naujienos

Šiauliuose tiesiamas pietrytinis aplinkkelis

2022 08 18
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

„Sodra“: darbuotojų pajamos toliau augo

2022 08 18
Elektra | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Elektrą siūloma taupyti valstybiniu lygiu

2022 08 18
Paprastėja galimybės gauti žvejybos leidimą
Lietuvoje

Laikiama pasiūlymų naujai žvejybos tvarkai

2022 08 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ačiū apie Šv. Roko atlaiduose muzikos garsais bus pagerbtas neįprastas M.K. Čiurlionio paveikslas
  • Nerima apie Lietuvos politinės kultūros ištakos – ar galėjome/galime gyventi demokratiškai?
  • tai menas apie Pradedama kurti nauja atsakinga vandentvarka
  • T0mas J. apie Prisimenant LR Konstitucijos kūrėją dr. Stasį Stačioką

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Matulevičius. Pasimokykime iš ukrainiečių
  • Tulpių auginimo paslaptys
  • Šv. Roko atlaiduose muzikos garsais bus pagerbtas neįprastas M.K. Čiurlionio paveikslas
  • Paminėtos Mažosios Lietuvos lietuvių jaunimo draugijų sąjungos „Santara“steigimo 110-osios metinės

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Levickio ir R. Marcinkutės koncertas – Kazickų atminimui peržiūrėta: 558; komentarų: 0
  • Danguje – Perseidų meteorų strėlės peržiūrėta: 502; komentarų: 0
  • V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę peržiūrėta: 469; komentarų: 11
  • M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai? peržiūrėta: 464; komentarų: 8
  • Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje peržiūrėta: 457; komentarų: 0
  • Artėja naktigonė Anykščiuose! peržiūrėta: 439; komentarų: 1

Kiti Straipsniai

Paaiškėjo, ką rinkosi būsimieji studentai

by Ditė Česėkaitė
2022 08 18
0
VILNIUS TECH studentai | VGTU nuotr.

Paskelbus galutinius bendrojo stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, tapo aišku, kad šiemet pirmosios pakopos (bakalauro) pedagogikos studijas rinkosi šimtu abiturientų...

Skaityti toliau

Ką apie PSD turi žinoti būsimi studentai?

by Ditė Česėkaitė
2022 08 14
1
Būsimi studentai teikia prašymus studijuoti | lrv.lt nuotr.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, kaip pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) šiemet mokyklas baigusiems...

Skaityti toliau

Kokie svarbiausi patarimai pirmakursiams?

by Ditė Česėkaitė
2022 08 07
0
Būsimi studentai smm.lt nuotr.

Studijų pradžia gali būti sudėtinga ar net gąsdinanti: nauji namai, veikla, nepažįstamas miestas ir žmonės, daugybė kitų pokyčių. Lietuvos studentų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Ačiū apie Šv. Roko atlaiduose muzikos garsais bus pagerbtas neįprastas M.K. Čiurlionio paveikslas
  • Nerima apie Lietuvos politinės kultūros ištakos – ar galėjome/galime gyventi demokratiškai?
  • tai menas apie Pradedama kurti nauja atsakinga vandentvarka
  • T0mas J. apie Prisimenant LR Konstitucijos kūrėją dr. Stasį Stačioką
  • Antanas apie Pradedama kurti nauja atsakinga vandentvarka

Kitas straipsnis

A.Eigirdas. Valdančioji koalicija Vilniuje: sveiko proto beieškant

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai