Susisiekimo ministras Juras Taminskas palaiko iniciatyvą atkurti Klaipėdos Baltąjį švyturį ir ragina atsakingas institucijas ieškoti sprendimų, derančių su ilgalaike Klaipėdos uosto plėtra.
„Prieškariu ant šiaurinio molo Melnragėje stovėjęs Baltasis švyturys – vienas ryškiausių mūsų jūrinės valstybės simbolių, kurį turime prasmingai įamžinti ateities kartoms. Klaipėdos uostas yra Lietuvai strategiškai svarbi infrastruktūra, todėl kviečiu Uosto direkciją ir Klaipėdos miesto savivaldybę kartu ieškoti sprendimų, kurie leistų suderinti šio istorinio objekto atkūrimą ir ilgalaikius uosto plėtros planus“, – sako susisiekimo ministras J. Taminskas.
Ministro teigimu, šiuo atveju diskutuojama ne apie naujo navigacinio įrenginio Melnragėje statybą, o apie simbolinę, estetinę ir edukacinę funkciją turinčio istorinio objekto prikėlimą naujam gyvenimui. Net ir ilgalaikėje perspektyvoje planuojama Klaipėdos uosto plėtra neturėtų būti kliūtimi Baltajam švyturiui atkurti.
Pasak J. Taminsko, siekiant įgyvendinti Baltojo švyturio atkūrimo idėją, būtinas glaudus institucijų bendradarbiavimas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas: Klaipėdos miesto savivaldybė galėtų pateikti konkrečią projekto koncepciją, Uosto direkcija – įvertinti technines galimybes, saugios laivybos reikalavimus bei ilgalaikės uosto plėtros sąlygas, o Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentas – istorinio švyturio atkūrimo pagrįstumą. Sprendimai dėl projekto įgyvendinimo ir jo finansavimo modelio būtų priimami tik gavus visų atsakingų institucijų vertinimus ir išvadas.
Susisiekimo ministras J. Taminskas yra pasirengęs koordinuoti dialogą tarp institucijų.
Diskusijos dėl Baltojo švyturio atkūrimo tęsiasi jau ne vienerius metus
Iniciatyva atkurti 1884 m. įžiebtą ir Antrojo pasaulinio karo metais sunaikintą švyturį keliama nuo 2021–2022 m., vykdant Klaipėdos uosto pietinio ir šiaurinio bangolaužių rekonstrukciją. Trečiadienį šis klausimas bus aptartas Seimo Kultūros komitete.
Prieš metus Baltojo švyturio atkūrimo iniciatyvai taip pat pritarė Klaipėdos savivaldybės Jūrinių reikalų darbo grupė, Jūrų kapitonų asociacija ir Lietuvos jūrininkų sąjunga.
Baltasis švyturys užima išskirtinę vietą Lietuvos jūrinėje istorijoje ir kultūrinėje atmintyje. Jis buvo pavaizduotas 1922 m. Klaipėdos krašto prekybos rūmų išleistame laikinajame 10 markių banknote, prieškariniuose Lietuvos pašto ženkluose, atvirukuose ir kituose istoriniuose leidiniuose. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Baltojo švyturio atvaizdas buvo įamžintas ir 1997 m. išleisto 200 litų banknoto reverse.
Parengta pagal Susisiekimo ministerijos pranešimą
