Rugpjūčio 10 dieną vakare patekėjo didžiausias šiais metais pilnas Mėnulis. Tokiam Mėnuliui prigijo „supermėnulio“ vardas. „Supermėnuliu“ vadinamas Mėnulis atsidūręs perigėjuje tai yra labiausiai priartėjęs prie Žemės.
Mėnulio priartėjimai ir nutolimai įvyksta periodiškai, nes Mėnulis aplink Žemę skrieja ištęsta eliptine orbita. Tuo metu mūsų palydovas, žvelgiant nuo Žemės paviršiaus, atrodo ypač ryškus ir padidėjęs.
Sekmadienio vakarą 20:23 val. (Klaipėsoje 20:40 val) patekėjęs pilnas Mėnulis bus nuo Žemės nutolęs 356 897 kilometrais. Vidutinis Mėnulio nuotolis nuo Žemės yra 384 400 km., tad sekmadienio pilnatis atrodo maždaug 7,2 proc. didesnė ir beveik 17 procentų šviesesnė nei įprasta.
Stebint tekantį Mėnulį ar Saulę reikia atsiminti, kad dėl psichologinių priežasčių žmogui visuomet atrodo, kad palei horizontą esantys šviesuliai yra didesni nei pakilę aukščiau virš horizonto.
Nors Mėnulis perigėjuje atsiduria kas 412 dienų, tačiau šis rugpjūčio 10 d. jo priartėjimas yra didžiausias šiemet, taip arti Žemės Mėnulis kitą kartą atsidurs tik 2015 rugsėjo 28 d.
Susiję straipsniai:
- Gegužės danguje prasidės „baltosios“ naktys, patekės didžiausias Mėnulis (video)
- Rugsėjo danguje: žvaigždžių gausa, ryškus Jupiteris ir kometa (video)
- Gegužės danguje – šimtmečio pilnatis! (video)
- Vasario dangų dalinsis trys planetos
- Žmonija neteko astronauto Nilo Armstrongo – pirmojo žmogaus išsilaipinusio Mėnulyje (video)
- Spalio dangaus akcentai – Jupiteris ir Hartlio kometa
- Spalio dangus. Jupiteris atsidurs arčiausiai Žemės, Šienpjoviai ir Slibinas pažers meteorų
- Vasaris palankus planetų stebėjimui
- Astronomas A.Kazlauskas: Pasaulio pabaiga tikrai bus
- Rugsėjo dangus: rudens lygiadienio dieną tamsa persvers šviesą
- Šiąnakt danguje susikryžiuos meteorų strėlės
- „Kepler“ atrado mažiausią planetą prie kitos žvaigždės
- Neįprastai rami saulė vasario danguje – tyla prieš audrą?
http://science.nasa.gov/science-news/science-at-nasa/2011/16mar_supermoon/