Dešimt metų keliavęs ir 6,4 mlrd. km per tą laiką įveikęs ESA zondas „Rosetta“ (Rozetė) jau pasiekė savo kelionės tikslą – 67/P/Čuriumovo-Gerasimenko kometą, ir pradėjo skrieti aplink ją orbita.
Zondas lydės kometą, kuri dabar yra už 555 mln. km nuo Saulės, o aplink ją apskrieja per maždaug 6,5 metų. Kadangi zondas yra labai toli nuo Žemės, jo siunčiami signalai mūsų planetą pasiekia per 22 min. 29 s.
Šiuo metų zondas yra 100 km nuo 67/P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos. Šių metų lapkritį nuo „Rosetta“ atsiskirs nusileidimo aparatas „Philae“. Jis turėtų tapti pirmuoju žmonijos sukurtu kosminiu aparatu, kuris nusileis ant kometos paviršiaus. Aparatas į kometos branduolį paleis harpūnus, kurie taps savotiškais nusileidimo inkarais. Tada jos paviršių pasieks ir „Philae“.
Prieš kelias dienas kometos paviršiuje zondo aparatūra užfiksavo netikėtai aukštą -70°C „kaitrą“. Vis dėlto tai reiškia, kad viso kometos paviršiaus kometos ledas dengti negali.
Susiję straipsniai:
- Trys tautos žodžiai iš palydovo „LitSat-1” pirmąkart nuskambėjo Brazilijoje
- Lietuvių išrastas unikalus galvospūdžio matuoklis sudomino NASA
- Kosmoso ir teisės entuziastai bandė „legalizuoti kosmosą“ Lietuvoje
- Lietuviškas palydovas Lituanica SAT-1 jau šiemet pakils į kosmosą (video)
- Lietuviškas palydovas „LitSat-1“ paskutinį kartą išbandomas Žemėje
- Katedros aikštėje visuomenei bus pristatytos kosmoso technologijos (video)
- Lietuvos kosmoso misiją pirmasis pradės KTU palydovas (video)
- Pirmųjų Lietuvos palydovų pakilimą į kosmosą vėlina ir oro sąlygos
- A.Lukašenka pažadėjo sukurti geriausią pasaulyje kosminį aparatą
- Seimo pirmininkas susitiko su kosminių technologijų srityje dirbančiais mokslininkais
- Minint skrydžio per Atlantą metines skelbiamas konkursas jaunimui kurti palydovus, raketas ir bepiločius orlaivius
- Kosmoso technologijų paroda Vilniuje sulaukė lankytojų antplūdžio
