Praeitą savaitę Vilniuje vykusią kosmoso technologijų parodą „European Space Expo“ aplankė 37,5 tūkst. žmonių. Tai buvo 15-ąjį kartą Europoje surengta paroda, kuri Vilniuje sulaukė 250 000-ojo lankytojo. Pagal lankytojų susidomėjimą paroda Vilniuje užima antrą vietą po Romos, kurioje apsilankė apie 50 tūkst. žmonių.
„Toks parodos populiarumas rodo, kad Lietuvos žmonės neabejingi technologijų naujovėms. Ypač svarbu, kad kosminėmis technologijomis domėjosi daug jaunimo. Tikiuosi, kad dalis jų pasirinks ateityje studijuoti tiksliųjų mokslų specialybes, taps inžinieriais, elektronikos, mechatronikos, nanotechnologijų ar informacinių technologijų specialistais. Šios specialybės papuola į perspektyviausių sąrašą, o gerų specialistų trūkumas jaučiamas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkoje“, – sakė Arūnas Karlonas, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros vadovas.
Parodoje specialiai moksleiviams buvo organizuotos ekskursijos, kurias vedė palydovo „Lituanica Sat-1“ kūrėjai Vytenis Buzas ir Laurynas Mačiulis. Iš viso ekskursijose dalyvavo 85 moksleivių grupės iš visos Lietuvos.
„Daugelis mokinių nepriklausomai nuo jų amžiaus buvo labai žingeidūs, su jais labai įdomiai ir dalykiškai padiskutuodavome, pavyzdžiui, apie gyvybę kitose planetose ar kokiu greičiu skrenda palydovai“, – pasakojo V. Buzas.
Parodos lankytojai taip pat labai aktyviai dalyvavo rašydami lietuviškus žodžius, kuriuos, jų manymu, turėtų ištransliuoti kitas palydovas „LitSat-1“, sukurtas jungtinės KTU, Lietuvos kosmoso asociacijos ir Kosmoso mokslų ir technologijų instituto komandos. Palydovo autoriai per savaitę iš parodos lankytojų gavo 6000 žodžių, iš kurių 3 populiariausi bus transliuojami iš kosmoso.
Parodoje „European Space Expo“ taip pat demonstruoti ir Lietuvos pasiekimai kosmoso technologijų srityje, kaip pavyzdžiui, KTU mokslininkų išrasta neinvazinė galvospūdžio matavimo technologija. Šis išradimas padės astronautams atlikti ilgus kosminius skrydžius, o sunkias galvos traumas patyrusiems žmonėms – išgelbėti gyvybes.
Parodos lankytojai turėjo galimybę susipažinti su ambicingomis Europos Sąjungos kosminėmis programomis „Galileo“ ir „Copernicus“, patraukliai demonstruotomis interaktyviose ekspozicijose.
„Galileo“ – kuriama itin tiksli ir efektyvi navigacijos sistema, savo kokybiniais parametrais pralenksianti amerikietišką GPS sistemą. „Copernicus“ – Žemės stebėjimo ir stebėsenos sistema, kuri padeda nustatyti klimato kaitos tendencijas, efektyviau reaguoti ir vykdyti atkuriamuosius darbus stichinių nelaimių zonose, prognozuoti metinius temperatūros pokyčius ir pan.
Konkurencinga Europos kosmoso pramonė yra strategiškai svarbi darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui.
„Kosmoso veiklos sukuria aukštos kvalifikacijos darbo vietas, inovacijas, naujas galimybes verslui ir pagerina piliečių gerovę ir saugumą. ES kosmoso politika vykdoma kartu su Europos kosmoso agentūra ir ES valstybėmis narėmis. Įvairiomis priemonėmis skatinami moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, kad būtų padidinta Europos technologinė nepriklausomybė, o tuo pačiu užtikrinta, kad šios srities inovacijos teiktų naudą piliečiams“, – teigia A.Karlonas.
Kitas parodos sustojimas – Taline (spalio 1–6 d.), paskui – Miunchene (lapkričio 5–10 d.) ir Lisabonoje (Gruodžio 4–9 d.).
Parodos organizatoriai Lietuvoje – LR Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.
„European Space expo“ – tai vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių. Kitas svarbus su technologijomis susijęs renginys Vilniuje – lapkričio 6–8 dienomis vyksianti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų konferencija bei paroda „ICT2013: Create, Connect, Grow“.
