Liepos 8-9 dienomis Vilniuje vyks Europos etninių religijų ir tradicijų konferencija „Motina žeme, sujunki mus”. Šio renginio tikslas – didinti ekologinį sąmoningumą, remiantis vietinėmis ryšio su žeme tradicijomis.
Europos etninių religijų kongresas kartu su Senovės baltų religine bendrija Romuva, siekdami stiprinti Europos tautų solidarumą ir tarpreliginį dialogą, Europos etninėms religijoms ir tradicijoms skirtas konferencijas įvairiose Europos valstybėse rengia kasmet nuo 1998 metų.
Į šių metų konferenciją atvyksta etninių religijų atstovai ir mokslininkai tyrinėjantys prigimtines religijas iš 20 šalių – daugiausia iš Europos, bet laukiama svečių ir iš JAV bei iš Indijos.
Liepos 8 d. etninių religijų atstovai tarpusavyje patirtimi dalinsis Vilniaus Verkių rūmuose vykstančioje uždaroje konferencijos sesijoje. Vakare, 18 val. prie Verkių aukuro, konferencijos atidarymo proga įvyks dievų ir protėvių pagerbimo apeigos.
Liepos 9 d. 11 val. konferencija dirbs Lietuvos Seimo konstitucijos salėje. Siekdami sudominti plačią auditoriją konferencijos rengėjai ir dalyviai surengs spaudos konferenciją. Spaudos konferencija vyks Seimo spaudos konferencijų salėje nuo 10 val.
Europos etninių religijų kongresą, kuris anksčiau vadinosi Pasaulio etninių religijų kongresas (World Congres of Ethnic Religion – WCER) 1998 metais Vilniuje įkūrė Lietuvos Romuva, vadovaujama Jono Trinkūno. Romuviai pirmieji Europoje ėmėsi iniciatyvos telkti prigimtinių tikėjimų atstovus ir pradėjo rengti kasmetines konferencijas. Lietuvoje vyko penkios pirmosios etninėms religijoms skirtos tarptautinės konferencijos. Pirmojoje 1998 metais Vilniuje vykusioje konferencijoje dalyvavo 30 dalyvių iš 18 šalių. Po to iniciatyvos ėmėsi ir kitų šalių prigimtinių religijų organizacijos ir konferencijos buvo surengtos Latvijoje, Lenkijoje, Graikijoje, Belgijoje, Danijoje bei kitose šalyse.
„Lietuviai krikščionybę priėmė paskutiniai Europoje. Būtent mes, lietuviai, geriausiai išlaikėme giliausius savo protėvių prigimtinės religijos šaltinius – tautosaką, liaudies dainas, mitus – tą nepertraukiamą tradiciją, kuri stiprina mus, įkvepia gyventi, kurti ir tęsti protėvių pradėtąjį kelią. Esame pasiruošę savo patirtimi pasidalinti su kitomis Europos tautomis. Konferencijos dalyviai svarstys ir priims deklaraciją, kurioje bus įvardinta etninių tradicijų ir jų nešamų vertybių – pagarbos žemei – darnos su gamta ir gyvybės išsaugojimo Žemėje svarba šiuolaikiniam žmogui. Prigimtinė pasaulėžiūra užtikrina visų Europos žmonių taikų ir darnų sambūvį, nepriklausomai nuo jų politinių ir religinių įsitikinimų, nuo socialinės padėties ar išsilavinimo“, – sako viena iš konferencijos rengėjų, Lietuvos Romuvos vaidilė Inija Trinkūnienė.
Kviečiame registruotis į konferenciją el. paštu: nijole.balciuniene@lrs.lt iki liepos 5 dienos.
Nėra prigimtinės religijos, yra prigimtinis tikėjimas Gamtos Galiomis – tai, ko paprastas žmogus negali suvokti. O religijos – tai civilizacijos padarinys, naudojamas valdyti mases – liaudį.
Kad prigimtinės religijos nėra, reikia sutikti. Tačiau vienareikšmiškai pasakyti, kad “naudojamos valdyti mases – liaudį”, negalime. Taip mąstant ir mokykla skirta valdyti mases. Tiek mokyklos, tiek religijos, gali būti įvairiapusiško žmogaus tobulėjimo pagrindu. O kiek ir kokių vertybių ar ydų sugebame iš ten pasisemti, priklauso nuo mūsų.
Tu teisi(us), nėra ‘prigimtinių’ religijų, bet nėra ir prigimtinio tikėjimo.
Gentyse buvo Žmonės, kurie suvokė Gamtos galias ir aiškino gentainiams taip, kaip pastarieji tuo metu galėjo suvokti. Eilinių žmonių suvokimas atsispindi tautosakoje, papročiuose, kūryboje, gyvenime Gamtoje. Pasaulėžiūra būtina, kad žmonės gyventų vidinėje pusiausvyroje ir darnoje su Gamta. Dabar pasaulėžiūros pamatas yra mokslas, kuris ‘nepastebi’ akivaizdžių reiškinių vien todėl, kad nesugeba paaiškinti, pvz., visuomenės mokslas nepaaiškins kuo skiriasi minia nuo būrio žmonių, kuris sudarytas iš tiek pat žmonių. Spragos moksle neleidžia šiuolaikiniam žmogui gyventi vidinėje pusiausvyroje ir darnoje su Gamta. Vidinis nerimas priverčia šiuolaikinius žmones įprasminti savo gyvenimą kažkokiais ‘darbais’ ir ‘vertybėmis’.
Dabar visuomenės išlaikomi valstybinių religijų ‘šventikai’ turėtų sukurti pasaulėžiūrą šiuolaikinei visuomenei, bet dėl ypatingo ‘šventikų’ tingumo nesugeba to padaryti ir tampa įrankiu valdžiukėms valdyti piliečius. Pvz., jei pasamdytum ką nors sukalti tvorą, o jis sukaltų iš tų medžiagų šuniui būdą, tuo laiku dar pamylėtų kaimyno žmoną, visa tai, aišku, gerai, bet atlyginimą ima už tvoros kalimą…
Nutolome nuo kasdienės akistatos su Gamta, todėl jos nebematome. Trumparegystė.
O pasaulėžiūrų kūrimas ir sklaida, deja deja, yra ir verslo bei politikos objektas. Tik tai džiugina, kad bent laikinai jie atitolo nuo religijos.
Tariama, jog į konferenciją atvyks etninių religijų atstovai ir iš JAV, iš Indijos, bet nesuvokta, jog po pusę kuršių, žemgalių ir sėlių kilčių žemių yra Lietuvoje ir Latvijoje, jog tai yra mūsų kraštų pamatinė vertė tokių renginių dienotvarkėje.
Konferencijos dalyviams renginio pradžioje reiktų pagerbti pirmąjį Dievą Pradžiapatį,(sanskrito kalboje – dievas Pradžapatis, nuo kurio vardo šaknies – radža, yra kildinami radžos), kuriam, anot šaltinių, jau per 50 000 metų!
Laiku jiems priminei, kad reikėtų pagerbti Dievą Pradžiapatį, o tai jie, per išsiblaškymą, vėl pamirš 🙂
Tikri, rimti mokslininkai -religijotyrininkai, pvz D. Razauskas neigia Dievo Pradžiapačio buvimą Lietuvos ir kaimyninių tautų istorijoje. Tai fantazijos darinys, pagamintas pagal garsinį panašumą su indiškuoju žodžiu, neturintis jokių savo buvimo mūsų protėvių aplinkoje įrodymų.
Už informaciją apie konferenciją,- ačiū Alkui, būtinai dalyvausiu.
Žynio ir Ženklo pastebėjimų sankirtoje – jeigu tai būtų tik vieno lietuvių kalbos ir sanskrito žodžių sutaptis, tačiau žodžių ir prasmių bendrumo gausa sudaro sistemą, kuri neleidžia abejoti tuo, kas mums rūpi. Turbūt Indijoje išlikusi rupija (रुपया) neatsitiktinė.
Pernelyg didelis noras ką nors įžvelgti – dažnai priveda prie haliucinacijų.
Ieškodami Pradžio pradžios pačios – primenate maldininkaujančius Pono ištroškusius pakalikus.
Juk mūsų Dievai artimi – tai mūsų Žemės krašto vos ne buitinė ypatybė, galima sakyt, mūsų namiškiai. O, žinia, prieš namiškius nesiklaupiama, su jais GYVENAMA.
Etninių religijų? Pavartota daugiskaita, vadinasi, daug etninių religijų. Tai kuri iš tų etninių yra tikroji? Juk tik viena gali būti tikra, o kitos klaidingos. Tai kuri? Yra tik viena tikroji Tikrojo Dievo religija, nes ji apreikšta paties Dievo, kurį pažino Abraomas, Izaokas, Jokūbas, Mozė ir pranašai, kurį mes pažįstame Per Viešpatį Jėzų Kristų ir atpažįstame Jėzuje Kristuje. Amen.
Ar galėtų man Catholicus verus atsakyti, kas tada buvo mūsų protėviai iki Kristaus – klaidatikiai?
Judaizmo – ikikrikščioniškos žydų religijos Lietuvoje nebuvo.
Jeigu Dievas yra Vienas ir Amžinas, ar galėjo jis save apreikšti tik Judėjams?
Taip. Jie buvo klaidatikiai. O Dievas galėjo save apreikšti tik judėjams, nes jie dar buvo išlaikę pirminį vieno Dievo supratimą ir nebuvo ėmę garbinti demonų.
Bet etnologai randa, jog mūsų protėviai nebuvo užmiršę vieno Dievo, apie ką liudija ir Gedimino laiškas popiežiui.
Vieno? Bet ar tikro? Tik kad šalia to vieno turėjo dar daugybę visokių kitokių. Štai ir dabar musulmonai tvirtina, kad būtent jie labiausiai monoteistiniai ir, kad jų išpažįstamas Alachas ir yra tas Dievas kurį išpažino Abraomas ir jo palikuonys. Deja ne. Užtenka palyginti Alachą kokį jį pateikia Koranas su Dievu kurį pažįstame iš Biblijos ir visoje pilnatvėje Jėzuje Kristuje ir aiškiai matyti, jog ne tas pats. Jie monoteistai, tik kas iš to, jei išpažįsta netikrą dievą, tegul ir vieną?
Man kažkodėl atrodo, jog jie žinojo tą Vieną ir Tikrą. Gal istorijos eigoje jo veidas kiek ir priblankdavo, tačiau nebuvo pranykęs. Tačiau Kristaus veidas istorijoje irgi ne visada žmonėms buvo aiškiai matomas. Kryžiaus karų, raganų deginimo, indulgencijų pardavinėjimo tarpsnių bažnyčios istorijoje, deja, negalime vadinti dieviška veikla. Netgi manau, jog mes iki šiol dar neperpratome, kas yra tikrasis Kristaus mokymas. Jei būtume perpratę,būtų išsipildę jo žodžiai: “Jūs darysite darbus, tokius, kaip aš ir dar didesnius”. Jo mokiniai darė tokius darbus, o savo mokymą jis atnešė visai žmonijai, ne tik dalelei išrinktųjų.
Jie, nežino. Muchamedui buvo apsireiškusi ne dieviška, o okultinė jėga. Tų jį apnikusių „apreiškimų“ metu jis jausdavosi labai nejaukiai, netgi bjauriai. Pradžioje net norėję pulti nuo kalno ir nusižudyti. Ar čia dieviška? Dar, anot Sunos, Muchamedas naktinės kelionės metu buvęs nuneštas į neva į „dangų“ ant arklio Burako. Tokios chimeros, ne tai arklio, ne tai asilo kūnu ir su žmogaus veidu. Vėl gi, kas čia per būtybė? Šventasis Antanas jį apnikusių gundymų metu, be kitų padarų buvo išvydęs analogišką tam Burakui būtybę, kuri skubiai išsinešdino išgirdusi tariamą Dievo vardą. Tai gi, aišku kas ten per padaras — demonas.
O kokie tie skirtumai, jūsų nuomone, tarp Alacho ir biblijinio Dievo, įrodantys Alacho netikrumą ?
Žydų dievas Jahvė bičbičiuliauja su Alachu, todėl jam atidavė daugiau nei pusę Pasaulio.
CHA
Šmaikštu 🙂
Siūlyčiau nuodugniai perskaityti Koraną
ir pasimatys visi skirtumai. Štai kad ir Koranas musulmonams leidžia ištvirkauti be ribų. Žmonų jiems leista turėti keturias, na o belaisvių sugulovių išvis be skaičiaus. Dargi rojuje jų šachidams pažadėta po septynias dešimtis hurų. Ar kas nors panašaus yra mūsų Šventajame Rašte? Susimąstykite!
Ačiū, mąstau. Jau .dabar.
Turėdami tiek žmonų ir sugulovių, jie turi jas visas ir išlaikyti.Mūsų vyrai realybėje turi panašiai, bet jie jų neišlaiko.
Kas sąžiningiau?
Mūsų ištvirkėliams Šventasis Raštas neleidžia elgtis taip „panašiai“. Jei jie taip elgiasi, tai jie laužo Dievo valią. Musulmonams gi, Koranas leidžia ištvirkauti. Štai kame esmė.
Gal Dievas pietiečiams tai leidžia, žinodamas, kad jų ir mūsų, šiauriečių temperamentai skirtingi?
Prie ko temperamentas? Abi religijos atsirado maždaug to paties klimato zonoje.
Konkrečiai kur Korane radote tokius teiginius?
Čia ir visa esmė, kad nei viena religija nėra teisingesnė už kitas. O kas bando suniekinti kitas religijas, išvadindamas jas “netikromis” – labiausiai niekina save, nes nesuvokia esaminio dalyko – visos religijso yra žmogaus kūrinys. Tik vieni kūriniai yra savaime susikūrę, o kiti, tipo… nuleisti iš dangaus…
Arijų – baltų – llietuvių protėvių kultūra yra seniausia pasaulyje. Todėl mūsų protėviai, lyginant su kitomis kultūromis Žemėje, turėjo ir daugiausia dievų. Mat kiekviename geofiziniame laikotarpyje “viešpataudavo” atskiras dievas.
Kaip dabar jau žinoma, Žemė pastoviai verčiasi per savo ašigalius. Šio proceso vienas pilnas periodas trunka 6000 metų ir vadinamas dieviškaisiais metais. Kadangi šiame laikotarpyje Žemės padėtis Saulės atžvilgiu būna labai įvairi, tad ir geofiziniai laikotarpiai būna įvairus, ir dievai skirtingi.
Anot sen. indų šaltinių pirmasis dievas buvo Pradžiapatis (liet. pati pradžia). Jis, kaip ir paskesni Saulės dievai, valdė 6000 metų- vienerius dieviškuosius metus. D. Pradžiapačio įpėdinis – Saulės dievas Brachma turėjo šešis sūnus. Anot šaltinių, visi jie buvo saulės dievais ir valdė po 6000 metų, Kiekvienas jų atskirame geofiziniame laikotarpyje turėjo dar ir po dievą-pagalbininką.
Todėl arijų ir teogonija (mokslas apie dievus), ir teologija (mokslas apie dvasinį gyvenimą) yra begalo turtingi.
Žinant, kad arijų tikėjime kiekvienas Saulės dievas viešpatavo 6000 metų ir žinant d, Pradžiapačio palikuonių skaičių ( kartu su d. Brachma jų buvo 7), nesunku suskaičiuoti, kad mūsų protėvių dievui Pradžiapačiui jau per 64 000 metų!
O TAI REIŠKIA, KAD LIETUVIŲ KALBAI IR LIETUVIŲ KULTŪRAI JAU PER 64 000 METŲ!!!
mažiau rūkykite prieš rašydami 🙂