Rugpjūčio 11–17 dienomis Dvarciškiuose, Švenčionių rajone kaip ir kasmet vyks tradicinė Lietuvos ramuvų sąjungos stovykla. Šiemet jos tema bus „Amžinoji ugnis baltų tradicijose“.
Stovyklos dalyviai visą savaitę praleis nuostabiame gamtos ir senovės dvasios kampelyje – etnografiniame Dvarciškių kaime gilindamiesi į baltų pasaulėžiūrą, protėvių dvasinį paveldą, ugnies gerbimo tradicijas baltų kraštuose. Tai padaryti padės patyrę paskaitininkai. Pageidaujantys galės išmokti įžiebti ugnį senoviniu būdu, naudojant titnagą.
Be to, kaip ir kasmet stovyklos dalyvių lauks žygiai, vakaronės, dainos ir sutartinės, kasdienis apeiginis Saulės pasveikinimas ir palydėjimas, Žolinės šventė, Žemynos pagerbimo apeigos, Didysis stovyklos koncertas ir daug dailiųjų amatų būrelių.
Visų mėgiamiausiam žalvario papuošalų gamybos būreliui vadovaus žalvario meistras Stasys Bagdonavičius.
Šiais metais stovykloje laukiame svečių iš Gudijos, kurie dalinsis savo kraštų tradicijomis, mokys savo krašto dainų ir šokių. Į stovyklą atvyks jau pernai didelio susidomėjimo sulaukusi meistrė Aksana Akunevič, rodžiusi kaip pasigaminti apeigines lėles.
Stovykloje pirmą kartą dalyvaus folkloristai iš Liublino, Lenkijos. Jie stovyklautojus pamokys savo liaudies dainų ir šokių.
„Į stovyklą kviečiame ir jaunimą, ir šeimas, su Jumis dalinsimės patirtimi, kurią turime sukaupę per daugiau kaip dvidešimt metų, rengdami stovyklas, kalendorines šventes, apeigas“, – sako pagrindinė stovyklos rengėja, apeiginės folkloro grupės „Kūlgrinda“ vadovė, Lietuvos Ramuvų sąjungos seniūnė Inija Trinkūnienė.
Lietuvos Ramuvų sąjunga – pirmoji visuomeninė organizacija, pradėjusi rengti etnokultūros stovyklas. Ramuvos stovyklos rengiamos nuo 1989 metų.
Stovyklos mokestis – 80Lt. Į stovyklą galima registruotis ČIA.
2013-ųjų metų kasmetines jaunimo etnokultūrines vasaros stovyklas akimirkos Vytauto Daraškevičiaus nuotraukose:
hmm…. gavot finansavimą ir vis tiek kainas keliat….
Galėčiau mokėt kad ir triskart daugiau, bet kad tik būtų geros paslaugos: sotus maitinimas Pagoniškais patiekalais, miegas baltoje patalynėje su langu į Pagonišką Šventyklą, gal net rytinė žolelių arbata ar kava į lovą, šioks toks masažas ir panašiai.
🙂 linkiu svajoniu issipildymo..
O kas belieka, jei ne svajonės ?
Tai gal mažas finansavimas, tikriausiai reikia ir lektorių darbą apmokėti
Keistai tos kainos pas jus kyla, nuoširdžiai. Buvau ištikima Romuvos stovyklos dalyvė, praleidau ten penkias savo vasaras ir vis tiek negaliu suprasti, kodėl kiekvienais metais suma vis juokingesnė. Anksčiau buvo verta tuos 50 litų mokėti, kai visas palapinių miestelis būdavo kiaurai nuklotas palapinėmis, aplink vaikščiodavo šimtai žmonių, naktimis prie kiekvieno laužo galėdavai sutikti naujų draugų ir per naktis dainuoti sutartines. Visko buvo DAUG, viskas buvo GYVA. O dabar.. na, būkim teisingi, atvažiuoji, stovi kelios palapinės, aplink vaikšto pora žmonių, už ką gi tie 80 litų? Sakyčiau, turėtumėt turėt norą ir vėl stovyklą “prikelti”, ją “pažadinti” iš miego, mėginti SUMAŽINTI kainas, kad dalyvių bent šiek tiek padaugėtų, bet, žinoma, jums spręsti, turbūt jums dabartinis stovyklos paveiklas priimtinesnis, o gaila.
Nesu buvusi šioje stovykloje, todėl keistai atrodo nesutarimai dėl kainos – 50 ar 80 Lt…??? Gal galite patikslinti, ar tai dienos mokestis, ar už palapinės vietą ? O ar yra galimybė apsigyventi namelyje? Programa gan gera ir turininga, turėtų būti įdomu. O dėl dalyvių skaičiaus, tai dažniausiai būna, kad didelėje minioje tik paskendi tarsi chaose, pavargsti nuo triukšmo ir sunkiau būna susikaupti, susikoncentruoti į pagrindinę mintį – mūsų protėvių tradicijas ir apeigas. Esmė ne kiekybėje, o kokybėje.
80 litų – savaitės mokestis. Namelyje apsigyventi galimybės nėra, tik palapinėje. Maistas – kartą per dieną, tad vežtis reikia savo.
Mano žiniomis tai yra visos savaitės mokestis į kurį įskaičiuota: stovyklos programa (mokytojai skaitantys paskaitas ir jų atvykimas, amatų būreliai, stovyklos paruošimas ir kt.), vieta palapinei ir bendras maitinimas iš didžiulio katilo, vieną kartą dienos metu. Atrodo, kad 80Lt. savaitei nėra tiek daug, matyta stovyklų kainuojančių kelis šimtus litų (tarkim nuo 300 iki 450Lt. žmogui).
Visuomet galima prisidėti prie stovyklos kūrėjų ar vadovų – tuomet pajusti jos kūrimo prasmę, būti jos dalimi, dalyvauti bendruomeniškai. Idėja, Rasai, sukauptas žinias stovyklose pabandyti perduoti kitiems? Vietos savanoriams ir vadovams yra nuolat.
Jeigu gaunama tiek žinių apie mūsų protėvių tradicijas, etninę kultūrą ir net apnokinama amatų, tai šis 80 Lt mokestis yra tikrai simbolinis, kad dėl jo dar kiltų ginčų. Esu buvusi ne vienoje dvasinio ugdymo ir panašiose stovyklose, kur dienos mokestis siekdavo iki 100 Lt arba auka, kurią irgi skiri ne ką mažesnę ir tikrai niekada nesigailėdavau bei nematuodavau pinigais gautų žinių ir patirtų teigiamų emocijų, kurios neturi net kainos. Šios stovyklos organizatoriams ir savanoriams reiktų tik padėkoti už jų pasiaukojamą darbą ir meilę mūsų etninei kultūrai, už jų perduodamas žinias ir patirtį iš kartos į kartą. Mūsų tauta ir taip jau yra ties išnykimo riba, todėl jie yra šviesuliai mūsų žemėje.
rutkūno ir sesutes bizniukas…nieko nuoširdaus, tik srautas teksto ir pinigėliai saviems. Falsifikuotos pseudoetnikos srautas..apie tikrus etnokultūros renginius – kad ir Sutarielą – regioninį sutartinių festivalį alkasteriai tyli
tada tai jau kita problema. Žmonės labai greitai pajaučia, kas tikra, o kas – ne. Bet vistiek aš jiems linkiu sėkmės.
Tos vietos, kuriose esa Baltiškos šventovės, kartais tiesog gali būti ilgesio, o ne žodžių vietos.
Labai pasipiktinau kad isniekinyas aukuras Kauno santakoje, kas atsakys, pinigai eime stovyklom o mes liekam prie vandalu ispuoliu.
Kada išniekintas?