Komisija spręs Balandiškių dvaro likimą

Kultūros paveldo departamento (toliau – Departamento) ir Biržų rajono savivaldybės atstovai sutarė sudaryti daugiašalę komisiją, kuri kuo skubiau pateiktų konkrečią strategiją, leisiančią užkirsti kelią tolesniam Balandiškių dvaro medinių rūmų nykimui.  Kaip vienas realiausių sprendimų kol kas įvardijamas metodiškas dvaro išmontavimas konservuojant autentiškas medžiagas.

1999 m. šį kultūros paveldo vertybe pripažintą dvarą perdavus Biržų rajono savivaldybei, drauge jai atiteko ir pareiga užtikrinti jo išsaugojimą. Visgi nepaisant pasikartojančių Departamento reikalavimų apsaugoti dvaro sodybos fragmentus nuo neigiamo aplinkos poveikio bei atlikti būtiniausius tvarkybos darbus avarinę būklę pasiekusiuose rūmuose, daugiau nei dešimtmetį sodyba nesulaukė savivaldybės dėmesio. Irutė Varzienė, Biržų rajono mere išrinkta vos prieš trejus metus, apgailestavo kad dvaro tvarkybos ir apsaugos darbų nebuvo imtasi anksčiau, tačiau teigė, kad šiuo metu sunkioje finansinėje padėtyje atsidūrusi savivaldybė nėra pajėgi skirti lėšų pilnai pastato restauracijai. Pridurdama, kad šiuo metu nėra ir konkrečių, dėmesio vertų pasiūlymų dėl vėlesnio pastato pritaikymo, ji išreiškė ir abejonę dėl restauracijos prasmingumo.

Komentuodama šią situaciją Departamento direktorė Diana Varnaitė teigė: „Balandiškių dvaro ateities klausimo nebegalima atidėlioti, deja tarp pasirinkimų kuriuos turime nėra nė vieno idealaus: negalime paprasčiausiai žiūrėti kaip šis kultūros paveldo objektas nyksta, tačiau net radus lėšų restauracijai būtų sunku jį paversti visuomenei patrauklia vieta, nes netolies sodybos įsikūrusi liūdnai pagarsėjusi Agaro kiaulių skerdykla bei kiti aplinką teršiantys pramoniniai pastatai. Dėl to ir ketinu teikti įsakymą sudaryti komisiją, kuri įsigilinusi į aplinkybes kuo skubiau pateiktų veiksmų planą.“

Susitikimo metu ir Departamento direktorė, ir Biržų rajono merė išreiškė nuomonę, jog esamomis sąlygomis geriausia būtų leisti ekspertams pastatą išmontuoti išsaugant unikalias medžiagas ir jas konservuoti. Prieš pradedant darbus būtų atliekami kruopštūs matavimai, o rastai ir sienojai sužymimi, kad ateityje, pasitaisius Biržų finansinei situacijai, pasikeitus dabartinės dvarvietės aplinkai ar radus pastatui tinkamesnę vietą, jį būtų galima atstatyti. Tokia praktika Lietuvoje jau taikyta: pavyzdžiui, Kėdainių rajone stovėjęs ir 1987 m. išardytas Aristavėlės dvaras šiame dešimtmetyje atgimė Rumšiškių liaudies buities muziejuje. Nors aptartas sprendimas kol kas minimas tarp realiausių, galutinį žodį tars komisija, kurią sudarys ne tik Departamento ir Biržų r. savivaldybės atstovai, bet ir nepriklausomi ekspertai.