Prasidėjus naujajam finansiniam laikotarpiui, Lietuva derina ir naujas finansinės paramos priemones, viena iš jų – Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programa.
Komiteto pirmininko Sauliaus Bucevičiaus teigimu, tai svarbiausias mūsų kaimo dokumentas septyneriems metams. Komitetas šią programą svarstė nuosekliai ir iš esmės – sprendimas priimtas po du mėnesius trukusių diskusijų su Žemės ūkio ministerijos atstovais bei socialiniais partneriais. Komitetas Žemės ūkio ministerijai pateikė apie 30 siūlymų. Pagrindinis dėmesys atkreipiamas į šias priemones:1. Komiteto narių nuomone, turi būti aiški takoskyra tarp ekologiškų ir išskirtinės kokybės produktų, kuriems yra taikomi daug mažesni gamybos reikalavimai. Pastariesiems turi būti skiriamas mažesnis paramos intensyvumas. Be to, siūloma keisti ir patį pavadinimą: „Išskirtinės kokybės produkto“ pavadinimas yra klaidinantis vartotoją ir sudaro nuomonę, jog jis yra geresnis net už ekologišką produktą.
2. Komitetas siūlo užtikrinti, kad investicinės paramos priemonėse galėtų dalyvauti visų dydžių ūkiai: tie, kurie neatitinka reikalavimų pagal priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, galėtų pasinaudoti „Parama smulkiesiems ūkiams“. Kartu siūloma didesnį paramos intensyvumą skirti smulkiems ir vidutiniams ūkiams taip įgyvendinant ir Vyriausybės programos nuostatas.
3. Atsižvelgiant į praėjusio laikotarpio patirtį ir siekiant užtikrinti racionalų lėšų panaudojimą, daugeliu atveju parlamentarai siūlo griežtinti sąlygas paramai, pavyzdžiui sukurti aukštesnius reikalavimus gamintojų organizacijoms, nesuteikti šimtaprocentinės paramos konsultavimo paslaugoms, kad ūkininkai patys finansiškai prisidėtų prie mokymų, konsultacijų, seminarų.
4. Daug diskusijų sukėlė ir „Miško įveisimo ir miškingų plotų kūrimo“ priemonė. Iš pradžių ministerija siūlė leisti mišką įveisti tik nederlingose, 25 našumo balų neviršijančiuose plotuose. Tačiau diskusijų komitete metu išryškėjo kompromisinis variantas – derlingesnėse žemėse teikti mažesnį paramos intensyvumą, negu nenašiose.
Kaimo plėtros programa bus išsiųsta oficialiai derinti su Europos Komisija, o galutinės nuostatos paaiškės po šių derybų, bei priėmus visas priemonių administravimo taisykles.
Ar kas žino, kuo plėtra skiriasi nuo vystymo? Ar čia reikia suprasti, kad nuo šiol kaimai bus plečiami, t.y. didinama jų teritorija?
Ar kartais čia ne pačių kalbininkų daromi absurdai su lietuviškais terminais ir žodžiais, panašiai kaip ir “akinama šviesa”, “gundoma šypsena” ir panašiai?
Štai ir klausimas – kas griauna lietuvių kalbą?