Pirmadienis, 30 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Iš baltų istorijos: pirmieji metalistai Lietuvoje (video)

www.alkas.lt
2014-04-28 17:23:05
6
Jorės šventėjai pasisėmė galių iš atbundančios gamtos
Žalvariniai papuošalai | alkas.lt nuotr,
Žalvariniai papuošalai | alkas.lt nuotr,

Geležies amžius – intriguojantis laikmetis. Geležiniai plūgai, monetos, o ypač ginklai iš esmės pakeitė visuomenę ir jos santykius. Senajame geležies amžiuje, kuris datuojamas I–IV a., prasidėjo masinė dirbinių iš šios žaliavos gamyba, į Lietuvos teritoriją ėmė plūsti spalvotieji metalai iš Romos imperijos provincijų, vietos meistrai kūrė daug įdomių ir gražių papuošalų. Tapome lygiaverčiais senosios Europos nariais.

Anot archeologo prof. Mykolo Michelberto, tuo laikotarpiu Lietuvos juvelyrų, lyginant su kaimyninių kraštų, lygis buvo labai aukštas, o kapai turtingesni. Juose gana gausu žalvarinių, sidabrinių ir sidabruotų papuošalų, vienas kitas paauksuotas daiktas.

Romėnų istorikas Kornelijus Tacitas Lietuvos pajūrio gyventojus – prūsus – vadino aisčiais. Vėliau romėnų autoriai mini tokias baltų gentis kaip galindai, sūduviai. Nuo IV–V a. Lietuvos teritorijoje jau išskiriamos tokios gentys kaip žemaičiai, žemgaliai, sėliai, lietuviai ir aukštaičiai. Šioms gentims būdingi skirtingi laidojimo papročiai. Pavyzdžiui, žemaičių, žemgalių teritorijoje pirmaisiais mūsų eros amžiais paplitusi laidojimo paminklų forma buvo pilkapiai. Tuo tarpu Centrinėje Lietuvoje, kur buvo įsikūrę aukštaičiai, ar Nemuno žemupyje, kur gyveno skalviai, – plokštiniai kapinynai.

Didžiausią kultūrinę įtaką tuo laikotarpiu baltų, germanų ir kitoms gentims turėjo nykstanti Romos imperija. Lietuvos teritorijoje rasta papuošalų, kurie būdingi didelei Europos daliai. Dalį papuošalų, pagamintų Lietuvos teritorijoje gyvenusių genčių, archeologai aptinka Estijoje ar Suomijoje.

Kaip pasakoja prof. M. Michelbertas, materialinė kultūra plito iš pietų į šiaurę, baltai pasitarnavo kaip tarpininkai. Pavyzdžiui, Vakarų Lietuvoje turime kapų, kuriuose aptinkamos romėniškos monetos, kai kuriuose – net ištisi lobiai.

Dėl naujų technologijų kalviai išmoko geriau kaldinti, intensyvėjo prekyba, daugėjo gyventojų. Jei ankstyvajame geležies amžiuje, V a. pr. m. e. – I a., Vakarų Lietuvoje yra vos keletas laidojimo paminklų, tai vėlyvajame geležies amžiuje jie vienas nuo kito nutolę vos 2–3 km atstumo ir rodo gyventojų gausą pajūryje.

Išsamiau apie pirmuosius metalistus Lietuvoje pasakojama viename iš mokslo populiarinimo ciklo „Mokslas iš arti“ vaizdo reportažų. Iš viso ciklą sudaro 15 vaizdo pasakojimų, kurie aiškiai ir kiekvienam suprantamai pristato mokslininkų atliekamus tyrimus. Reportažai gali būti naudojami kaip papildoma ugdymo priemonė aukštosiose ir bendrojo lavinimo mokyklose. Juos galima nemokamai žiūrėti Lietuvos mokslų akademijos interneto svetainėje.

Reportažų ciklas „Mokslas iš arti“ yra viena iš projekto „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas”, kurį įgyvendina Lietuvos mokslų akademija su partneriais, dalių. Europos socialinio fondo ir LR valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas projektas vykdomas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę „Žinių apie mokslą ir technologi­jas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle ska­tinimas“.

httpv://youtu.be/Ew2Ug3GThZk

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaziuko mugė Vilniuje prieš 76 metus (video)
  2. Gudų poetas A.Mikus sukūrė dainą Galindų upei (video)
  3. A. Daraškevičienė. Tarmės leidžia bendrauti šilčiau
  4. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  5. T. Baranauskas. Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikšmė, eiga ir istorinis kontekstas
  6. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  7. T. Baranauskas. Naujai prakalbinta aisčių istorija
  8. Lietuvos kultūros sostinės vardas bus suteiktas Panevėžiui, Joniškiui ir Telšiams
  9. M. Jučas. Gedimino laiškai
  10. A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė
  11. Vėlinės, Ilgės – bendravimo su vėlėmis metas
  12. Išleista nauja knyga apie jotvingių pilkapyną Šveicarijoje
  13. Istorinės rekonstrukcijos brolija „Vilkatlakai“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Kemblys says:
    11 metų ago

    Jau ir BALTŲ ISTORIJA atsirado… Tuoj visai pamiršime lietuvius.
    Įdomu, kas rašė šį straipsnį. Kam čia MŪSŲ ERA prasidėjo su Jėzaus gimimu?

    ,,Pavyzdžiui, žemaičių, žemgalių teritorijoje pirmaisiais mūsų eros amžiais paplitusi laidojimo paminklų forma buvo pilkapiai.”

    Atsakyti
  2. Žynys says:
    11 metų ago

    Sakote: “Tapome lygiaverčiais senosios Europos nariais”.???
    Gerbiamieji, nemenkinkime arijų-baltų kultūros ir neklastokime ne tiktai mūsų bet ir pasaulio praeities!
    Rašydami ar teigdami ką nors? ir kam nors? apie mūsų praeitį, elkimės bent kiek atsakingiau ir patriotiškiau!
    Rašant apie baltų praeitį jau nebeužtenka tiktai paviršutiniškų praeities žinių!
    Lietuvių kultūros praeitis, kaip nei viena kita, yra tampriai susieta su Žemėje vykstančiais fiziniais procesais!
    Tad pirmiausiai būtina pažinti šiuos procesus ir tiktai tada jau imtis mūsų praeities!
    Būtent geofiziniai procesai mūsų protėvius per tūkstantmečius periodiškai vertė keisti gyvenamąją vietą ir Eurazijos kontinente “vaikė” iš vietos į vietą! Tai liudija ir sanskrito bei lietuvių kalbų giningumas!
    Tad klimato atšalimas 1-jo t.pr.m.e. pirmoje pusėje mūsų protėvių didžiąją dalį privertė iš Rytų Europos pakilti ir keliausti link Saulės, kuri tuo metu tekėjo Atlanto vandenyno pusėje.
    Būtent mūsų protėviai arijai – baltai tuo metu Centrinėje Europoje pagimdė KELTŲ (nuo liet. žodžio keltis,persi-kelti) o vėliau Vakarų Europoje ir GALŲ kultūras. Tai liudija ir daugelio galų genčių jungtinės kariuomenės vadas VERŠINGETORIKIS (vyršiausias getų-gotų rikis) (Julijus Cezaris “Karo su galais užrašai”).
    O kur dar vakarietiški genčių rikiai vėliau tapę Henrikais?!
    O kur dar mūsų genčių rikiais vakaruose įkurtas pirmasis GENTIES rikio mūrinis miestas dabar vadinamas HANT o ankščiau Ganzos?!

    Atsakyti
  3. Rimvydas says:
    11 metų ago

    LMA svetainėje jūsų minėtų įrašų neradau!

    Atsakyti
  4. Žynys says:
    11 metų ago

    Mano šaltiniai yra ne LMA svetainė bet sniausiųjų Žemėje kultūrų, tame tarpe ir mūsų protėvių – arijų-baltų, šaltiniai!

    Atsakyti
  5. Perkūno Paukštis says:
    11 metų ago

    Jeigu 4-ame pohebraistiniame amžiuje buvo metalistai, tai ir buvo krikščionys baikeriai ?

    Atsakyti
  6. perkuno ozelis says:
    11 metų ago

    eee perkunpauksti ar vazineji dar su savo senu fordu tersdamas Gamta?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus
  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • >+++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus
  • TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas
  • Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius
  • Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

Kiti Straipsniai

Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui | I. Samkov nuotr.

Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui

2025 06 21
Vytautas ir Jogaila kalbasi lietuviškai

A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

2025 06 07
Sūduviai

Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo

2025 05 31
Tautadienio rengėjos

Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais

2025 05 21
Krokuvos sutartis 1525 04 10

G. Skamaročius. Minime Prūsijos ar Prūsijos kunigaikštystės 500-metį, jo iškilmes ar buvimą patvoryje?

2025 04 11
Pasas, pilietybė | lrv.lt nuotr.

Ar įmanoma nuslėpti dvigubą pilietybę?

2025 04 04
Marius Kundrotas | Alkas.lt nuotr.

M. Kundrotas. Tauta ar valstybė?

2025 03 31
S. Birgelis. Oskaro Milašiaus pranašystės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Oskaro Milašiaus pranašystės

2025 03 18
Paminklas Kaniūkuose

G. Šapoka. Kokia buvo Šalčininkų r. Kaniūkų kaimo gyventojų tautybė?

2025 03 17
Dėkingumas | vmarkus nuotr.

„Ačiū“ šalies darbovietėse – reta valiuta: kas trečias lietuvis mano, kad už darbą dėkoti nereikia

2025 03 10

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus
  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • >+++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • >+++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
V. Bagdonavičius. Dvi giesmės – du tautos himnai

V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai